gyvunai-ne-kaledines-dekoracijos-5

Atrodytų, po visuomenės sujudimo dėl nevaržomai kertamų miškų saugomose teritorijose Aplinkos ministerija pasiraitojo rankoves ir ėmėsi darbų, trimituodama žiniasklaidos priemonės apie būsimus pokyčius tokiomis skambiomis antraštėmis, kaip „Draustiniuose ilgam tildo pjūklus“. Deja, Aplinkos ministerijos siūlymai, kuriuos šios savaitės pradžioje Seime pristatė aplinkos ministras Kęstutis Navickas, tikrai neišgelbės saugomų teritorijų nuo pjūklo ir juo labiau nepadės išsaugoti vertingiausių mūsų miškų. Ministerija siūlo drausti pagrindinius miško kirtimus draustiniuose ir rekreaciniuose miškuose, o apsauginiuose miškuose uždrausti plynuosius kirtimus.

Skaityti daugiau 0

happy

Didžiulę sakralinę prasmę turinčiame Jonavos Ramybės skvere ir jo prieigose sugaudė pjūklai. Pačiame miesto centre buvo nupjauta keliasdešimt sveikų (!) medžių. Vienoje švenčiausių senosios Jonavos vietų atsirado erdvė. Senosios miesto kapinės patyrė tikrą netektį. Ar Ramybės skveras atitiks savo pavadinimą? Ar tai staigmena jonaviečiams: vietoj iškirstų medžių – būsimos išlaidos naujiems sodinukams (net 17 tūkst. 415 eurų!). Ir visa tai iš rajono mokesčių mokėtojų kišenės. Nors sėkmingai galėjo augti, žaliuoti ir teikti ramybę senieji miesto

Skaityti daugiau 1

r-lapinskas-m

Prabėgus vos kelioms dienoms po visuomenę sutelkusio Labanoro žygio, pakiliai dvasiai nė nespėjus atslūgti, Aplinkos ministras nusprendė - kitais metais valstybinių miškų pagrindinių kirtimų norma bus 2 proc. didesnė nei iki šiol galiojusi. Nors Vyriausybė siūlė normą didinti net 6 proc., tokio ministro manevro nelaikau kompromisu. Veikiau bandymu išsisukti iš padėties išpešant bent kiek naudos.

Skaityti daugiau 0

44038371_1990237904369550_400960902460866560_n

Daugiau nei tūkstantį žmonių sutelkęs žygis už saugomus ir tvariai valdomus miškus ne tik atkreipė dėmesį į dabartinės miškų valdymo sistemos spragas, bet ir pademonstravo visuomenės gebėjimą susitelkti ir aiškiai deklaruoti, kad miškai yra mūsų visų turtas. Daugiau apie žygį Labanoro girioje pasakoja #LŽP pirmininkas Remigijus

Skaityti daugiau 0

main_000x000

Žalieji švenčia nors ir mažą, tačiau reikšmingą pergalę kovoje už Lietuvos miškų apsaugą. Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos žaliųjų partijos Seimo nario Lino Balsio siūlymui drausti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose. Deja, neabejoju, kad kliūčių tolesniam šio projekto tobulinimui ir galutiniam priėmimui nestigs.

Skaityti daugiau 0

gyvunai-ne-kaledines-dekoracijos-3

Daugiau nei 14 tūkst. asmenų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama atšaukti Vyriausybės sprendimą 6 procentais penkmečiui padidinti valstybinių miškų kirtimo normą. Kitąmet įsigaliosiantis reguliavimas nustato, jog leistina iškirsti valstybinio miško ploto riba sieks 11 850 ha, t.y. 682 hektarais daugiau nei šiuo metu.  Peticiją inicijavusios Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas teigia, kad Vyriausybės sprendimas kelia pavojų Lietuvos miškams, o jo motyvas – neturi pagrindo. „Kirtimų norma nustatoma tam, kad būtų užtikrintas savalaikis ir racionalus medienos

Skaityti daugiau 0

balsys

Lietuvos žaliųjų partijos atstovas bei Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys įregistravo Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siekia apriboti plynuosius miškų kirtimus saugomose teritorijose. Seimo nario L. Balsio siūloma Miškų įstatymo pataisa numato visuose III-ios grupės apsauginiuose miškuose apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei plynuosius kirtimus apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkuosių augaviečių medynuose. Taip pat nauja įstatymo redakcija siūloma iki 5 hektarų sumažinti

Skaityti daugiau 0

mediena

Lietuvos žaliųjų partijos platinamą peticiją kritikuojančią Vyriausybės sprendimą didinti valstybinių miškų kirtimo normą per kelias dienas nuo jos paskelbimo pasirašė daugiau nei 1,5 tūkstančio valstybės miškų likimu susirūpinusių žmonių. Peticijoje reikalaujama atšaukti priimtą sprendimą kirtimų normą padidinti 6 proc. Anot peticijos iniciatorių, kirtimų norma turi užtikrinti savalaikį ir racionalų medienos panaudojimą, miško apsauginių ir socialinių funkcijų bei biologinės įvairovės išsaugojimą, tvarų šalies ar regiono ekonominių reikmių tenkinimą. „Deja, dabartinis Vyriausybės nutarimas didinti kirtimus prieštarauja tokiems

Skaityti daugiau 0

37792542_10211796842429220_8819271032264196096_n

Klaipėdoje veiklą atnaujino Lietuvos žaliųjų partija. Skyriui vadovauti išrinktas visuomenės sveikatos specialistas Žydrūnas Banevičius. Tarp naujų narių – visuomenininkai, informacinių technologijų, logistikos bei želdynų priežiūros ekspertai, aplinkos apsauga ir visuomenės gerove susirūpinę uostamiesčio gyventojai. „Deja, tenka pripažinti, kad Klaipėdoje apstu žaliesiems nerimą keliančių klausimų, kai kurie jų nesprendžiami jau ne vieną dešimtmetį. Pradedant rusenančiais nesantaikos židiniais tarp miestiečių ir uosto, kuomet dėl ekonominės gerovės planuojama ekspansyvi uosto plėtra, nors jau dabar nesusitvarkoma su jo keliamais

Skaityti daugiau 0

35330162_1567471190029349_511650279922335744_n

„Alytaus regioninio padalinio administracijoje turėtų dirbti 11 žmonių, tačiau šiuo metu jų vos 6. Kitaip tariant, 6 žmonės priversti atlikti 11 žmonių funkcijas, todėl dirba viršvalandžius ir neturi galimybių išeiti iš anksto suplanuotų atostogų. Neapsikentę neadekvataus krūvio, streso, sukeltos įtampos bei daugelio kitų aplinkybių ir visi likę darbuotojai ketina palikti darbovietę, jei situacija nepasikeis. Apie tokius planus alytiškiai rašytiniu kreipimusi jau pranešė naujajam Valstybinių miškų urėdijos vadovui. Akivaizdu, kad vyksta tai, ko ir buvo baiminamasi

Skaityti daugiau 0

r-lapinskas-m

Kol už uždarų durų sprendžiama apie uostamiesčio ateitį neišvengiamai paliesiančio projekto vystymą, klaipėdiečiai visomis išgalėmis bando išsiaiškinti teisybę apie buldozeriu stumiamą Klaipėdos uosto plėtrą. Tačiau pagrįstas gyventojų susirūpinimas kaskart tik atsimuša į sieną. Vadovaujantis Orhuso konvencijos nuostatomis, visuomenei turi būti užtikrinama teisė gauti informaciją ir būti įtrauktai į sprendimų dėl aplinkosauginių klausimų priėmimą, kad būtų apsaugota tiek šios, tiek būsimų kartų žmonių teisė gyventi jų sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje. Tačiau panašu, kad Klaipėdos uosto

Skaityti daugiau 0

susitikimas-su-klaipedieciais2

Klaipėdos uosto plėtros projektas ir jo galimos pasekmės aplinkai kelia labai daug klausimų. Nors tai valstybės ekonomikai reikšmingas objektas, nereiškia, kad aplinkos ir visuomenės gerovė gali būti paminama. Susitikimo su Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją bei kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais paaiškėjo susirūpinimą keliantys faktai:  - visuomenė nuo sprendimų priėmimo yra nušalinama, dalis informacijos galimai yra nuslepiama; - sunkiojo transporto srautai į uostą keliaus miegamaisiais uostamiesčio rajonais, todėl visos šį procesą lydinčios pasekmės (oro tarša, triukšmas,

Skaityti daugiau 0

31403460_1764041333655876_594630486895099904_n

Ar žinojote, kad 1 medis per sezoną gali išskirti tiek deguonies, kiek 10 žmonių suvartoja per metus? Be to, sugerdami mūsų išmetamą anglies dvideginį, miškai smarkiai prisideda prie kaistančios planetos vėsinimo ir kovos su klimato kaita. Medžiai iš atmosferos paimtą CO2 „užrakina“ medienoje, lapuose ir dirvoje, kur jis gali būti laikomas šimtmečius. Savaitgalį prie miškų gausinimo prisidėjome ir mes eglių bei pušų sodinukais apsodinant beveik 3 ha miško plotą! #miškasodis #žalieji #NEvalstiečiai

Skaityti daugiau 0

img741751

Reaguodamas į Druskininkų gyventojams kylančius klausimus dėl mieste taikomos praktikos iškirstų medžių vietoje pasodinti, neva, „specialiai miestui pritaikytus” brangiai kainuojančius sodinukus, kurie netrukus apauga samanomis ir sueižėja, o medžių lajos tampa panašios į kaimišką žabų šluotą, nes nėra nepritaikyti Lietuvos klimatui, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis komentuoja: „Įvairūs „parkų atkūrimo”, „apleistų teritorijų sutvarkymo”, „viešųjų erdvių pritaikymo visuomenei” Europos Sąjungos fondų finansuojami projektai tuo ir yra patrauklūs projektų įgyvendintojams,

Skaityti daugiau 0

main_000x0002

Sveikiname susikūrusį sąjūdį „Už Lietuvos miškus“! Tai pirmas susivienijusios visuomenės, kuriai rūpi Lietuvos miškų likimas, žingsnis, siekiant būti išgirstiems. Deja, iki šiol visuomenės balso valdantieji, buldozerio principu stūmę tinkamai neparengtą valstybinių miškų valdymo reformą, negirdėjo. Ko siekia šis visuomeninis judėjimas? Pagrindinis jo tikslas – ginti didžiausią Lietuvos turtą – miškus ir kelti klausimus dėl skaidraus jų valdymo ir apsaugos užtikrinimo. #LŽP palaiko šį judėjimą – partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas ir jo pavaduotoja Ieva Budraitė tapo sąjūdžio

Skaityti daugiau 0

remigijus-lapinskas-67064644-1

Valstybės įmonė išnaudoja jai priklausantį, tačiau tiesioginiams poreikiams tenkinti einamuoju metu nebūtiną turtą, oficialiai gauna pajamas, o jos keliauja į valstybės biudžetą. Tai ypač įžūlu. Būtent tokią išvadą vakar padarė aplinkos viceministras M. Norbutas, įvertinęs situaciją Kretingos miškų urėdijoje. Kodėl ir toliau tęsiasi nepagrįsti kaltinimai ir purvo  pylimas ant valstybės miškininkų? Rugpjūčio 17 d. portale „Delfi” publikuotas straipsnis „Akibrokštas: valstybės įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį”. Neva VĮ Kretingos miškų urėdijos miškininkai kalti, kad dalyje

Skaityti daugiau 0

titu

Praėjusio šeštadienio rytą Lietuvos žaliųjų partijos Vilniaus skyriaus nariai leido Lavoriškių krašto miškuose. Stvėrę į rankas kastuvus ir sodinukus, žalieji vos per vieną dieną apsodino 2,7 ha miško. Lavoriškių miškuose netrukus sužaliuos jaunos eglaitės ir beržai! „Miškai yra vienas didžiausių Lietuvos turtų, todėl turime juos puoselėti. Džiaugiuosi galėdamas savomis rankomis prisidėti prie Lietuvos miškų gausinimo“ – įspūdžiais dalinasi miškasodyje dalyvavęs Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. Liaudies išmintis byloja, kad žmogus per gyvenimą turi atlikti

Skaityti daugiau

remigijus-lapinskas-67064644 (1)

Ministras K. Navickas bei kiti jo šalininkai neabejoja miškų sistemos valdymo reformos reikalingumu ir pabrėžia, kad dėl reformos diskutuota jau dešimtmetį. Tačiau kyla klausimas, kodėl pristatant planuojamą reformą parlamentui prie Seimo rikiavosi 500 protestuojančių miškininkų? Jei viskas taip puikiai išdiskutuota, kodėl dėl šios reformos ėmė skilti valdančioji koalicija ir net, panašu, byrėti valstiečių frakcija?

Skaityti daugiau

LLP Balsys Seimas Premjeras Butkevičius Teikimas 
Seimo narys Linas Balsys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Vilnius, 2014 m. liepos 15 d. (ELTA). Seimas pritarė Algirdo Butkevičiaus kandidatūrai į Ministrus Pirmininkus. Už balsavo 88 Seimo nariai, prieš - 36, susilaikė 7 parlamentarai. rb

Urėdijų reforma – yra reikalinga. Tai pripažįstu pats. Tai pripažįsta ir patys miškų urėdijų darbuotojai. Tačiau tai, kaip ši pertvarka skinasi kelią, – glumina ir verčia smarkiai suabejoti jos skaidrumu. Akivaizdu, kad reforma pradedama „ne nuo to galo“ ir dirva reformai ruošiama pačia blogiausia galima forma. Reforma pradėta miškų darbuotojų vadinimu įvairiausiais epitetais. Visoje žiniasklaidoje buvo liejama tulžis, kad urėdijos veiklą vykto neskaidriai, jose klesti korupcija, jos dirba nepelningai. Štai todėl, neva, reikalinga reforma. Tuo

Skaityti daugiau