Kur nukeliavo piliečių balsai dėl atominės elektrinės?

  • Post category:Naujienos

Valstybės galvoms paskelbus, jog gali būti organizuojamas antras referendumas arba „plati gyventojų apklausa“ dėl atominės elektrinės statymo, GRYNAS.lt aiškinasi, kas nutiko su prieš metus vykusio referendumo rezultatais.

Konstitucijos ekspertas: referendumas – teisiškai įpareigojantis

Konstitucinės teisės specialistas docentas Vaidotas A. Vaičaitis sako, kad pernai spalio 14-ąją vykęs referendumas dėl atominės elektrinės priešingai nei aiškino daugelis politikų yra teisiškai įpareigojantis.

„Mano pozicija dėl referendumo rezultatų galiojimo remiasi Konstitucija, kurioje nurodyta, jog suverenitetas, tai yra aukščiausioji valdžia, priklauso tautai ir šį suverenitetą tauta gali įgyvendinti tiesiogiai, pavyzdžiui, referendumo keliu ar per savo atstovus Seime. Tokia Konstitucijos pozicija suponuoja vieną mintį, jog referendumo rezultatai yra tiesioginės demokratijos pasireiškimo forma, kuri yra privaloma visoms valdžios institucijoms, įskaitant Seimą, Prezidentą ir Vyriausybę“, – teigia Vilniaus universitete Konstitucinę teisę dėstantis docentas. Jo teigimu, interpretacija, kad konsultacinis (patariamasis) referendumas yra neįpareigojantis, neatitinka Konstitucijos.

Paklaustas, kokių teisinių svertų pareikalauti, kad referendumo sprendimas būtų įgyvendintas, turi Lietuvos visuomenė, doc. V. A. Vaičaitis sakė, jog galima kreiptis į teismus, įskaitant ir Konstitucinį teismą.

Kur pasimetė referendumo sprendimas

Nors po referendumo politikai aiškino, kad šis teisinių pasekmių neturi, valdžia visgi turėjo rasti išeitį iš susidariusios situacijos: daugiau nei pusė dalyvavusių referendume pasakė, kad nepritaria tokiam objektui kaip atominė elektrinė Lietuvoje.

Pagal Referendumo įstatymą Seimas turėjo nuspręsti, kaip įgyvendinti referendumo sprendimą iki 2012-ųjų lapkričio 18-osios, t.y. praėjus mėnesiui po oficialaus rezultatų paskelbimo. Tačiau po kartu su referendumu vykusių Seimo rinkimų keičiantis valdžiai, speciali darbo grupė tam tikslui buvo sudaryta tik lapkričio gale. Tada grupei priklausęs Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys įregistravo 10 įstatymų pataisas. Būtų užtekę jas priimti, kad referendume priimtas sprendimas būtų įgyvendintas.

Tiesa, tie patys 10-ies įstatymų projektai praėjusios kadencijos Seime jau buvo įregistruoti praėjusių metų spalio gale Seimo nario Vidmanto Žiemelio, tačiau nugulė į stalčius. Tuometinis Seimas pasakė – tegu sprendžia nauja valdžia.

Naujos valdžios sudaryta Seimo darbo grupė, vadovaujama socialdemokratės Irenos Šiaulienės, pateiktus įstatymų pataisų projektus ignoravo. Vietoj to, jos nariai pasiūlė Vyriausybei parengti „ekonomiškai optimalią bei vartotojams palankią apsirūpinimo elektros energija strategiją“. Darbo grupės rezoliucijoje raginta iki š.m. gegužės 15 d. parengti atitinkamus teisės aktus ir juos pateikti Seimui. „Seimas priėmė bedantę rezoliuciją, kuri įpareigojo Vyriausybę pateikti Seimui geriausią sprendimą. Jo iki šiol nėra, bandoma įžūliai ir atvirai apeiti žmonių valią“, – komentavo Seimo darbo grupėje buvęs L. Balsys.

Visą straipsnį skaitykite portale GRYNAS.lt: http://grynas.delfi.lt/aplinka/kur-nukeliavo-pilieciu-balsai-del-atomines-elektrines.d?id=63164116#ixzz2jCExVtOe