Šaltinis: www.delfi.lt
Lietuva planuoja įgyvendinti ne vieną energetinį projektą ir tai numato Seimui pateikta svarstyti Nacionalinė energetikos strategija, tačiau ekonomistas ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sako, kad strategijas reikia ne rašyti, o modeliuoti.
„Problema ta, kad energetikos ūkis yra ganėtinai sudėtinga sistema ir retam kuriam politikui ta visa sistema galvoje sutelpa, ta prasme, iš tikrųjų, žymiai patikimesnis kelias yra naudoti formalius modelius, t.y modeliuoti sistemą ir tada tas modelis pasakys, ką daryti, kada daryti“, – sako ekonomistas.
Renovacijos trukdžiai buvo žinomi, bet Lietuvoje – atrasti iš naujo
Pasak R. Kuodžio, renovacija yra puikiausias ekonomikos dėsnių pavyzdys. Akivaizdu, kad ji neapsimoka vienam žmogui, tačiau didesnei žmonių daliai jau būtų naudinga, be to, aišku ir tai, kad renovacijos atsipirkimo laikas yra per ilgas, kad žmonės savarankiškai imtųsi į ją investuoti.
„Žmonėms renovacijos atsipirkimo laikas yra beprotiškai ilgas. Energetikos ekonomikoje yra toks įdomus faktas, kad paprastai žmonės investuoja į energetinį efektyvumą tik tada, kai atsipirkimo laikas yra ne ilgiau kaip dveji metai – ir mes neturime stebėtis, kodėl žmonės iki šiol perka kaitrines lemputes“, – aiškina ekonomistas.
O renovacijos atsipirkimas, priklausomai nuo namo, gali trukti ir apie 20 metų, todėl žmonėms toks sprendimas yra nepatrauklus. Be to, gyventojams sunku koordinuoti tokį didelį procesą, susiformuoja „zuikiavimo“ problemos, kai naudojamasi renovacijos kuriama pridėtine verte, bet vengiama prie jos prisidėti.
„Šitie visi dalykai jau prieš šimtą metų buvo žinomi, tačiau Lietuva juos atranda iš naujo, už tai mes turime tokią situaciją, kai realiai prarasti turbūt patys svarbiausi metai“, – dėsto R. Kuodis.
Pasak jo, dabar belieka laukti, kad ateis nauja valdžia, arba senoji valdžia į šį procesą pasižiūrės iš naujo, pripažinusi, kad dabartinė schema – neveikia.
„Faktų dabar, aš manau, turime galybę, statistika, kiek pavyko renovuoti, yra daugiau nei juokinga, matome puikias iniciatyvas praktiškai spontaniškai – atskiri rajonai pereina prie savų schemų, bet, manau, kad tikrai reikia nacionalinio projekto“, – sako R. Kuodis.
Pasak jo, verta pasvarstyti, ar žmonėms reikia patikėti dalykus, kuriais jie nei nori, nei gali rūpintis, pavyzdžiui, techniniai daugiabučio renovavimo aspektai.
„Dažnai preziumuojama, kad laisvė rinktis yra gerai pati savaime“, – teigia jis ir priduria, kad ekonomika sako ką kitą – laisvė dažnai yra produktyvi ir tada, kai turima specifinių žinių, reikalingų pasirinkimui padaryti, nes priešingu atveju pasirinkimas gali būti ir nepadarytas.
Ginčai dėl Visagino atominės – tušti
Ekonomistas mano, kad ginčai dėl investicijų į energetikos sektorių turėtų vykti vadovaujantis matematiniais modeliais, kurie leidžia nuspręsti, kur ir kada investuoti bei kokios yra galimos alternatyvos.
„Mes matome amžinus ginčus: atominė prieš kažkokius kitus reaktorius, tarkime, kogeneraciją, vietinio biokuro išteklius, o tas modelis išspręstų šitą ginčą. Dabar jis vyksta didžiąja dalimi tuščiai, nors, sakykime, ir to modelio yra akivaizdūs dalykai – ekonomistai viską diskontuoja, kas susiję su laiku, tai nereikia būti ekonomistu ar matematiku, kad sau iškeltum tokį klausimą, ar pigi elektra 2040-ais yra jau tokia didelė vertybė? Na, galbūt, mes neturime tiek laiko ir darome kažką, kas greičiau duos rezultatų. Kitas klausimas yra, kuo mes turime rūpintis, kas gyventojus kankina, elektros kainos ar šilumos kainos, vėlgi akivaizdu, bet, nepaisant to, mes didžiąją dalį dėmesio nustumiame tai „Mažeikių naftai“, tai elektros turbinoms“, – sako R. Kuodis.
Dėl to politikus R. Kuodis ragina ne rašyti energetines strategijas, o jas modeliuoti – esą tai padėtų išskirti prioritetus.
„Energetikos strategijas reikia modeliuoti, instrumentai yra, juos reikia pasiimti iš tarptautinių energetikos agentūrų, kurios paruošia tuos modelius, tik reikia sudėti savo parametrus, savo problematiką. O rašyti galima lydraštį ir siųsti Seimui tvirtinti. Pas mus, deja, viskas vyksta atvirkščiai, mes mėgstame rašyti, fantazuoti, piešti „Power Point“ grafikus“, – piktinosi ekonomistas.
Jo manymu, apskritai grafikai turėtų būti paruošti su „Excel“ programa, o „Power Point“ paruoštus grafikus reikėtų uždrausti.
Investicijos yra skolos
Kritiškai ekonomistas vertina ir investicijų naudą, esą dažnai jomis džiaugiamasi, tačiau reikėtų įsigilinti, ką reiškia investicija.
„Politikai mėgsta džiaugtis, pavyzdžiui, kai yra užsienio investicijos ar apskritai investicijos, jie sako, tą darysime, tą darysime ir tai bus viena didžiausių investicijų Lietuvoje. Kas yra ekonomistui investicija? Investicija yra skola. Mes džiaugiamės, kad mes gausime kažkokių skolų, kurias turėsime atpirkinėti statydami kažkokius grandiozinius objektus, ar tai būtų energetika, ar ne energetika. Šitie dalykai modelyje taip pat nusimatytų – pinigai nėra nemokami. Kaip pas mus sakoma, ateis investuotojas, duos pinigų, kažką pastatys – už juos reikės mokėti“, – dėsto R. Kuodis.
Anot jo, klaidinga galvoti, kad ir nuosavi pinigai yra nemokami, nors už juos palūkanos nemokamos – yra alternatyvios sąnaudos, kur tie pinigai galėtų būti panaudojami ir modelyje tai taip pat pasimatytų.
„Man dabar baisu, kad Lietuva perinvestuos, vadovaujantis prielaida, kad tiek metų nedarėme, tai dabar reikia perreaguoti. Pristatyti alternatyvų, sakykime, kad narkomanas dujų gautų bet kada, jeigu nebus vienos adatos, kad būtų bent trys adatos, bet tai yra pernelyg brangus ir neprotingas būdas reaguoti į kai kurias problemas, galbūt reikėtų pagalvoti apie kitą alternatyvą – narkomaną išvis atpratinti nuo dujų. Gali Lietuva praktiškai gyventi ir be dujų, tiesą pasakius, išskyrus gal „Achemą“, bet čia atskiras klausimas“, – mano specialistas.
Pasak jo, visa tai pasimatytų energetikos sprendimų modelyje, tačiau jam pakankamas dėmesys neskiriamas, o dažnai konkuruojama dėl to, kas pirmas pateiks vieną ar kitą idėją ir įregistruos įstatymų pataisas.
„Dvidešimt metų mes grįžtame prie elementariausių klausimų, kur, atrodytų, viskas aišku, bet mes grįžtame, iš naujo juos atrandame, iniciatyvos pas politikus gimsta spontaniškai, yra problema – visi sako, rytoj registruosiu pataisą. Svarbu rytoj, kad kitas neužregistruotų. Tai mes toje palatoje ir žaidžiame registratūrą – kuo greičiau užregistruoti, kad save įamžintum, nesvarbu, ar ta iniciatyva apgalvota, ar ne“, – apgailestauja R. Kuodis.
Apie tai ekonomistas kalbėjo per konferenciją “Šilumos energetikos sektoriaus pertvarkymas: esama situacija ir galimybės”.
