kontautas

Mokslininkai vis garsiau kalba apie ištisoms žuvų rūšims iškilusią grėsmę. Tiems, kurie intensyviai kovoja su mažėjančiais žuvų ištekliais, atlieka mokslinius tyrimus, apie padėtį nuolat informuoja visuomenę, skiriama Juozo Virbicko premija, šiemet atitekusi Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektoriui, ilgamečiui Lietuvos žaliųjų partijos nariui Antanui Kontautui ir neformaliojo ugdymo pedagogui – ekspertui, laikraščio „Žaliasis pasaulis“ korespondentui Vaciui Aleksandrui Paulauskui.

 

Ištekliai buvo kritiškai sumažėję

Juozo Virbicko premija įsteigta 2013 metais Aplinkos ministerijos iniciatyva labiausiai nusipelniusiems saugant ir gausinant žuvų išteklius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, žvejų asociacijoms, mokslo institucijoms ir jų darbuotojams. Tais pačiais metais tuometis aplinkos ministras pasirašė ir įsakymą uždrausti verslinę žvejybą Lietuvos vidaus vandenyse (su keliomis išimtimis), išskyrus Kuršių mariose.

Tokių priemonių buvo imtasi dėl kritiškai mažų žuvų išteklių. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas teigė, jog 2013 metais atlikti tyrimai parodė ilgametės verslinės žvejybos ežeruose ir upėse rezultatą. „2013 m. atlikus mokslinius tyrimus, paaiškėjo, kad karšių ištekliai eksploatuojami pernelyg intensyviai, jų būklė kritinė. Išgaudyti beveik visi iki verslinio dydžio užaugę karšiai. Verslinių žuvų produkcija Metelio ežere (0,2 kg/ha) buvo 20 kartų mažesnė, nei vidutinė tokio tipo ežeruose“, – komentavo specialistas. Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovas dr. Vytautas Kesminas konstatavo, kad lyginant 2011 ir 2016 metus, žuvies vidutinis svoris padidėjo 2 kartus, fiksuojama ypač išaugusi lynų biomasė. Toks rezultatas yra ne kas kita, kaip ilgas ir svarbus mokslininkų, visuomenės veikėjų, aplinkosaugininkų darbas sprendžiant mažėjančių žuvų išteklių problemą.

Kodėl Juozo Virbicko premija?

Įvertinimas už nuopelnus žuvų išteklių apsaugos ir žvejybos kontrolės srityje (lyginiais metais) ir už nuopelnus žuvininkystės mokslo, visuomenės švietimo, tausaus žuvų išteklių naudojimo propagavimo srityse (nelyginiais metais) pavadintas ilgamečio ichtiologo, mokslininko, asociacijos „Žuvininkystės rūmai“ prezidento, vėliau garbės prezidento Juozo Virbicko (1939 – 2006) vardu.

Svarbiausiais J. Virbicko mokslinės veiklos rezultatais laikomas ichtiologinės krypties darbas – biologiniai žuvų, kai kurių žuvininkystės sričių tyrimai. Jis taip pat buvo hidroekologinių tyrimų Lietuvoje pradininkas, skatinęs tokių tyrimų plėtrą. Vertinamas ir mokslininko vadovavimas gamtosaugos programoms bei indėlis į Lietuvos gamtosaugą bei gamtonaudą. Disertacijas apgynė dvylika J. Virbicko išugdytų disertantų. Jis Hidroekologijos ir ichtiologijos klausimais su bendraautoriais paskelbė daugiau nei 170 mokslinių straipsnių, 20 mokslinių knygų ir monografijų. Iš viso yra paskelbęs apie 380 publikacijų, apie pusė iš jų – mokslinės, kitos – mokslo populiarinimo. Jis taip pat yra vieno išradimo termoekologijos srityje bendraautorius (1985 m.).

Už svarbią mokslinę veiklą

Juozo Virbicko premija skiriama už aktyvią ir naudingą visuomeninę veiklą arba reikšmingus darbus žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos srityje. Pavyzdžiui, 2016 metais premija skirta už žuvų išteklių apsaugos ir žvejybos kontrolės veiklą Valstybinės miškų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjui Kęstučiui Motiekaičiui ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui Giedriui Ladukui.

Kandidatus premijai gauti gali siūlyti valstybės, savivaldos, mokslo ir studijų institucijos, visuomeninės ar kitos nevyriausybinės organizacijos. Pasiūlymai dėl kandidatų premijai gauti teikiami Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriui iki kalendorinių metų gegužės 1 d. pateikiant informaciją apie organizacijos veiklą arba, jei siūlomas fizinis asmuo, – trumpą kandidato biografijos aprašymą, darbų, už kuriuos siūloma skirti premiją, aprašymus ir kitus dokumentus. Pristatytiems kandidatams įvertinti sudaroma vertinimo komisija, kurią sudaro 2 mokslo, 2 visuomeninių organizacijų ir 2 Aplinkos ministerijos atstovai. Vis dėlto, paskutinį žodį taria ministras, pasirašydamas arba ne įsakymą dėl premijos skyrimo.

 

antanas-kontautas-74844830

Šiųmečiai laureatai – nusipelnę ichtiologai

Premija įteikiama kasmet birželio mėnesį, minint Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną – birželio 5-ąją. Šiemet premijos laureatais paskirti ir apdovanoti Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektorius A. Kontautas ir neformaliojo ugdymo pedagogas – ekspertas, laikraščio „Žaliasis pasaulis“ korespondentas V. A. Paulauskas.

Lekt. A. Kontautas labiausiai žinomas mokslininkų bendruomenėje. Juozo Virbicko premijos laureatu ichtiologas pasiūlytas dėl didžiulio indėlio žuvininkystės valdymo, žuvų išteklių tyrimų, apsaugos ir atstatymo srityse. A. Kontautas yra ir ilgametis Lietuvis žaliųjų partijos narys.

Pats A. Kontautas sako, kad žuvininkystė jam artima nuo vaikystės – meškerės mokslininkas nepaleidžia nuo 6 metų. „Labai mėgau meškerioti. Jau nuo 6 metų leidau dienas prie Nevėžio. Bet tais laikais išleisdavo nuotekas iš Panevėžio ir Kėdainių ir kiekvienais metais labai krisdavo žuvys. Baigęs mokyklą pagalvojau, kad reikia studijuoti tokį dalyką, kuris padėtų išspręsti žuvų išteklių problemas. Kad man būtų vėl malonu meškerioti Nevėžyje“, – apie studijų krypties pasirinkimą pasakoja A. Kontautas.

Labiausiai mokslininkas didžiuojasi darbais, atliktais atkuriant lašišų ir šlakių išteklius. A. Kontautas pasakoja, kad persikėlus dirbti į Klaipėdą, tai buvo pagrindinis ichtiologo ir jo kolegų tikslas. „Buvo Rokantiškėse, ant Vilnelės, toks pastatytas žuvų praėjimo takas, su visuomeninių organizacijų iniciatyva ir dabartinio Žuvininkystės departamento pagalba. Po to startavo ir programa. Dar 1990 metais galvojome, kur čia pastatyti žuvų veislyną. Ir galų gale jau ŽŪM ėmėsi iniciatyvos, nes buvo negražu, kad tik visuomenininkai imasi spręsti problemą. Tai manau, kad tai buvo didžiausias rezultatas, kurį pavyko pasiekti per 25 metus“, – prisimena A. Kontautas.

Užauginta ne viena mokslininkų karta

Tiesa, mokslininkas nepamiršta ir ilgametės akademinės, pedagoginės veiklos. Pasak jo, didelis darbas yra motyvuoti studentus mokytis ichtiologijos, kitų gamtos mokslų. Jis didžiuojasi, kad daugelis jo studentų sėkmingai dirba mokslinį darbą ir taip pat prisideda prie žuvų išteklių problemų Lietuvoje sprendimo. Šiandienius žuvų išteklius A. Kontautas vertina gana optimistiškai, nors, anot jo, kai kurių rūšių populiacijos yra ypač sumažėjusios. „Sakyčiau, kad kai kurios žuvų rūšys gaudytos ir dar yra gaudomos per daug intensyviai. Kai kurių žuvų yra pakankamai nemažai, pavyzdžiui, kuojos, plakiai, karosai, lynai. Jų meškeriotojai dar nėra išgaudę, kaip starkius ar lydekas“, – tvirtina ichtiologas.

Juozo Virbicko premija leidžia visuomenei susipažinti su žmonėmis, kurie ne tik patys tausoja gamtą, sprendžia žuvų išteklių problemas, bet ir ilgą laiką to moko kitus, užsiima be galo prasminga ir svarbia veikla.

Pagal J. Maciūnaitės tekstą, www.grynas.lt <http://www.delfi.lt/grynas/gyvenimas/savo-gyvenima-paskyre-kilniam-tikslui-zvejai-jiems-turetu-buti-be-galo-dekingi.d?id=74831604>