remigijus-lapinskas

 

Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje LR Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė naują iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“ bei pasidalino Lietuvos sėkmės istorija centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, kai per pastaruosius 5 metus biokuro dalis padidinta iki 70 proc., iškastinio kuro dalį sumažinant iki 30 proc. Vienas iš šios  „biokuro revoliucijos” kūrėjų – Remigijus Lapinskas – sako, kad toks gerosios praktikos viešinimas svariai stiprina mūsų šalies įvaizdį – esame matomi kaip pažangi ir savo indėlį į kovą su klimato kaita daranti globalios sistemos veikėja.

 

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 74-osios sesijos metu Niujorke vykusioje Klimato kaitos konferencijoje Prezidentas G. Nausėda, demonstruodamas norą prisidėti prie kovos su klimato kaita ir pasidalinti sukaupta gerąją Lietuvos patirtimi, pristatė pristatė globalią Lietuvos iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“. Iniciatyvos tikslas – sumažinti iškastinio kuro naudojimą centralizuoto šildymo sektoriuje ir tokiu būdu prisidėti įgyvendinant CO2 emisijų neutralumo įsipareigojimus. 

 

„Sprendimų nereikia ieškoti toli. Lietuva įsitikinusi, kad energijos poreikis šildymui didžiąja dalimi gali būti padengtas biomase, o ypač daugiabučiuose namuose. Šis plačiai paplitęs atsinaujinantis išteklius gali būti naudojamas švelninant klimato pokyčius ir palengvinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos” – kalbėdamas Niujorke sakė G. Nausėda ir pakvietė prie iniciatyvos „Perėjimas prie tvaraus šildymo“ prisijungti bei paremti ir kitas šalis, kaip tą jau padarė Švedija, Austrija, Ukraina, Sakartvelas ir Latvija. 

 

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas, einantis ir Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (angl. World Biomass Association) prezidento pareigas, sveikina G. Nausėdos iniciatyvą ir patvirtina, kad šioje atsinaujinančios energetikos srityje turime ką pasakyti pasauliui. „Šilumos ūkio sektorius vartoja daugiausiai energijos. Teikiant šilumą namų ūkiams, pramonės poreikiams ir kitiems vartotojams sunaudojama beveik 50 proc. visos pagamintos energijos. Tačiau globaliai tik 10 proc. šios energijos yra sukurta iš atsinaujinančių šaltinių, dar apie 20 proc. sudaro tradiciniu būdu šildymui ir maistui gaminti naudojama biomasė (malkos, medžio anglis). Tai reiškia, kad visa kita dalis – iškastinis kuras: anglis, nafta ir dujos. Jei norime pasiekti reikšmingų pokyčių mažinant CO2 emisijų išsiskyrimą, turime kuo skubiau pereiti prie švaresnių technologijų, o vienas iš būdų, kurio potencialas jau įrodytas, yra būtent biomasės energetikos plėtra” – dėsto R. Lapinskas.

Lapinsko teigimu, kryptingai vystydami biomasės energetiką Lietuvoje pasiekėme išskirtinių rezultatų ir tapome pavyzdžiu kitoms valstybėms. „Kasmet centriniame šilumos tiekimo sektoriuje sutaupome maždaug 200 mln. eurų (tiek mažiau kainuoja biokuras lyginant su importuojamomis dujomis), įtvirtinome energetinę nepriklausomybę. Drįstu teigti, kad biomasės energetikos sektorius tapo vienu iš ekonomikos variklių – metinė apyvarta viršija 400 mln. eurų, sukurta maždaug 7 500 darbo vietų. Kaip Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ įkūrėjas koja kojon žengiau su Lietuva ir jos pasiekimais šiame sektoriuje. Todėl man asmeniškai itin imponuoja Prezidento G. Nausėdos veiksmai skleidžiant žinią apie Lietuvos pasiekimus. Sveikinu Prezidento kvietimą kitoms valstybėms sekti mūsų pavyzdžiu” – tvirtina R. Lapinskas.

Biomasės energetika yra atsinaujinančios energijos rūšis, kai energija generuojama gamybos procese naudojant organines medžiagas. Biomasės, arba kitaip biokuro, gamybai Lietuvoje naudojamos miško kirtimo atliekos (šakos po genėjimo, viršūnės), malkinė ir kita menkavertė mediena, gaunama valant ir prižiūrint apleistą žemės ūkio paskirties žemę, pakeles, melioracijos griovius ir t.t. Pasaulyje dar plačiai naudojamos žemės ūkio atliekos, maisto perdirbimo atliekos, sumedėjusios piktžolės, aliejiniai augalai, gyvūnų mėšlas, nuotekos, organinių medžiagų dalis gaunama surenkant komunalines kietąsias atliekas. Tokiu būdu biomasės energetika dažnai sprendžia ir ekologines, atliekų tvarkymo problemas. Asociacijos „Litbioma“ duomenimis, dėl perėjimo prie biomasės energetikos nuo 1997 m. Lietuvoje CO2 emisijų kiekis centriniame šilumos ūkyje sumažėjo 60 %.

 

——

Kontaktai pasiteiravimui:

Remigijus Lapinskas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas, +370 698 22906, [email protected]