Lietuvos žaliųjų partijos kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąrašo lyderė, kandidatė į Vilniaus meres

Lietuvos žaliųjų partijos Valdybos narė, GYVA.LT įkūrėja Indrė Kleinaitė Kovo 15 d., sekmadienį, du liberalai – dabartinis meras Artūras Zuokas ir Seimo narys, buvęs Lietuvos laisvos rinkos instituto vadovas Remigijus Šimašius – rungsis dėl Vilniaus miesto vairo. Jei nesi liberalas, pasirinkimas nėra lengvas. Žaliesiems rinka nėra karalius, o tik tarnas, kuris turėtų tarnauti visuomenei, o ne atvirkščiai. Verslas nesprendžia visų visuomenės problemų, o dažnai privatūs interesai yra iškeliami aukščiau viešų. Laisvos rinkos advokatai dažnai sako,

Skaityti daugiau

Lietuvos žaliųjų partijos kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąrašo lyderė, kandidatė į Vilniaus meres

Prasideda savivaldos rinkimų debatai. Šį ketvirtadienį 10 val. Lietuvos žaliųjų partijos Žinių radijo organizuojamame ir transliuojamame „Vilniaus ringe“ debatuose susirungs mūsų kandidatė į Vilniaus meres Indrė Kleinaitė ir Naglis Puteikis. Jau galite simboliškai pabalsuoti už Indrę paspaudę ant jos nuotraukos padėdami prie jos  Žinių radijo Facebook LIKE/PATINKA (nuoroda čia http://goo.gl/mZa1Ml). Balsavimu klausytojai  ir ekspertų komisija nuspręs, kas pateks į antrąjį etapą ir susirungs tolimesnėje kovoje. Palaikykime Indrę ir jos darnaus miesto idėjas! Taip pat radijo laidos

Skaityti daugiau

Lietuvos žaliųjų partijos kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąrašo lyderė, kandidatė į Vilniaus meres

Šiuo metu vilniečiai karštai diskutuoja apie Žaliojo tilto skulptūrų likimą Vilniuje. Kur dėti kablelį teiginyje „Griauti negalima palikti“? Diskusijose dalyvauja ir politikai. Vieni jų pasisako už skulptūrų pašalinimą nuo tilto, kiti – problemų jose nemato. Manau, jog šį klausimą turėtų spręsti patys vilniečiai, nes miestas priklauso jiems, o politikai turi vykdyti žmonių valią. Dauguma piliečių savo mintyse sovietines skulptūras turbūt jau seniai sugriovė ir, išsivadavę iš sovietinio mentaliteto, patys gali nuspręsti skulptūrų likimą. Klausimas išlieka

Skaityti daugiau

Lietuvos žaliųjų partija ruošiasi dalyvauti pavasarį vyksiančiuose rinkimuose – Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijai pateikti kandidatų dokumentai į savivaldybės tarybą, merus, taip pat politinės kampanijos dalyve partija įregistruota ir LR Seimo rinkimuose vienmandatinėje Žirmūnų apygardoje. Lietuvos žaliųjų partija išsiskiria kandidatų į savivaldybės rinkimus sąrašu. Jame ne tik beveik pusę kandidatų sudaro moterys, bet ir sąrašo lyderė, kandidatės mero bei Seimo rinkimuose – kompetentingos, savo srityje jau pasižymėjusios moterys. „Neatsitiktinai savivaldybės tarybos rinkimams sudarėme kompetentingų kandidatų

Skaityti daugiau

Lietuvos žaliųjų partija, į Vilniaus merus iškėlusi ekonomistę Indrę Kleinaitę ir architektą Justą Ingelevičių, pakvietė visuomenę dalyvauti apklausoje ir prisidėti išrenkant geriausiai žaliąsias, darnaus vystymosi vertybes atstovausiantį kandidatą. Piliečiai gali išsakyti savo nuomonę ir balsuoti už savo norimą kandidatą specialiai sukurtoje platformoje partijos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje. Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, įtraukti visuomenę, kad ši dalyvautų padedant priimti sprendimą yra dažna praktika Europos žaliųjų partijų politikoje. „Vadovaudamiesi lyčių lygybės

Skaityti daugiau

Lietuvos žaliųjų partija nominavo du kandidatus į Vilniaus merus ir klausia vilniečių nuomonės, kuris iš jų turėtų atstovauti žaliuosius visuomenės interesus tiesioginiuose Vilniaus mero rinkimuose. Balsuokite iki lapkričio 27 d.  Justas Ingelevičius: architektas, dviratininkų bendrijos narys, išmanantis darnaus miesto planavimo principus, siekiantis įtraukti vietos bendruomenes į apleistų miesto erdvių atgaivinimą. Justas tiki, kad Vilnius gali tapti novatoriška žaliųjų idėjų meka, kuri pasaulyje būtų žinoma kaip gera vieta gyventi. Justo Ingelevičiaus žaliojo miesto vizija Indrė Kleinaitė:

Skaityti daugiau

Spalio 23–24 d., Briuselyje susirinkę ES šalių vadovai sutarė dėl klimato ir energetikos tikslų 2030-iesiems metams. Tokioms šalims kaip Lietuva, kurios pasižymi ypač didele energetine priklausomybe nuo importo, pasiektas susitarimas yra per silpnas, kad būtų gera žinia. Šalys susitarė bent 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, palyginti su 1990 m. lygiu, iki 27 proc. padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį ir padidinti energijos efektyvumą iki 27 proc. Energijos efektyvumo tikslas nėra įpareigojantis, o atsinaujinančiosios energijos tikslas yra iškeltas visai

Skaityti daugiau

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) piliečiai galėjo balsuoti ir už žaliąją politiką. Lietuvos politikos žodyne šalia konservatorių, socialdemokratų ir liberalų kaip atskira politinė kryptis atsirado ir žalieji. Nors ne visi su tokiu vertinimu sutinka ir net profesionaliems politologams reikia laiko perbraižyti politinės minties žemėlapį Lietuvoje, į politinę areną įžengę žalieji aiškiai pasakė, kad savo esme nėra nei dešinieji, nei kairieji. Lietuvoje yra dvi partijos, kurių pavadinime yra žodis „žalieji“. Tai Lietuvos žaliųjų partija (LŽP)

Skaityti daugiau

Pasižadėjimus dėl klimato kaitos politikos pasirašė 80 kandidatų į Europos Parlamentą, arba 37 proc. visų kandidatų. Jie įsipareigojo spręsti su klimato kaita susijusias problemas, skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą bei mažinti iškastinio kuro gavybą. „Rezultatai viršijo visus mūsų lūkesčius - pasižadėjimus pasirašė 80 politikų, 37 proc. visų dalyvaujančių Europos Parlamento rinkimuose. Daugiausiai pasirašiusiųjų buvo Lietuvos žaliųjų partijoje (21) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (19)“, - antradienį spaudos konferencijoje sakė viešosios įstaigos „DVI Darnaus vystymo

Skaityti daugiau

Šis komentaras – straipsnio „Kokios spalvos yra žalieji?“, kuriame buvo diskutuojama, kokiai politinei krypčiai priklauso žalieji, tęsinys. Straipsnyje buvo pabrėžiama, kad žalieji nepriklauso nei politinei dešinei, nei kairei ir pasisako už kitokį ekonominio pyrago kepimo receptą, nes dabartinė ekonomika, paremta BVP augimu, neatspindi pagrindinės visuomenės ląstelės – šeimų ir bendruomenių – gerovės Kas sudaro visuomenės gerovę ir kaip jos siekti? Gerovė yra daugiadimensinė ir apima tokias sritis kaip materialinė gerovė (pajamos, vartojimas ir turtas), sveikata, išsilavinimas, asmeninė

Skaityti daugiau

Lietuvoje dažnai kyla diskusijų, kokios spalvos yra žalieji. Tokios diskusijos paprastai kyla, kai norima pabrėžti, kad žalieji yra tarsi arbūzai – išorėje žali, o viduje – raudoni, arba kaip pomidorai, kurie žali tol, kol jauni. Tokių diskusijų tikslas – be diskusijų nurašyti žaliuosius kaip nepatogius status quo klibintojus. Patys žalieji kartais pripažįsta, kad jų ideologija yra artimesnė tradicinei kairiajai nei dešiniajai politinei krypčiai. Painių asociacijų džiunglėse kairioji ideologija kai kam automatiškai asocijuojasi su komunizmu, raudonomis vėliavomis ir valstybės diktatūra

Skaityti daugiau

Savaitgalį vykusiame posėdyje Lietuvos žaliųjų partijos taryba priėmė sprendimą dalyvauti artėjančiuose Prezidento bei Europos Parlamento rinkimuose. Pritarta partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio išsikėlimui kandidatu Prezidento rinkimuose. L. Balsys taip pat taps žaliųjų sąrašo lyderiu Europos Parlamento rinkimuose.  „Būdamas tiesiogiai rinktas Seimo narys, daug bendrauju su rinkėjais savo apygardoje bei visoje Lietuvoje. Nuolat girdžiu žmonių nusivylimą D. Grybauskaite, jos arogantišku valdymo, o ne vadovavimo stiliumi, nepagarba kadaise ja patikėjusiems Lietuvos žmonėms. Prezidentė ne tik neužkirto

Skaityti daugiau

Gabija Sabaliauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Nuo į gamybą orientuotos ekonomikos sistemos reikia pereiti prie paremtos gerove, o gamybos procesas turi atitikti uždarą ciklą, kaip gamtoje: atliekos turi tapti žaliavomis, – įsitikinusi Indrė Kleinaitė, ekonomistė ir darnaus vystymosi ekspertė. Pašnekovė kalba ir apie vietinius atsinaujinančios energijos šaltinius, kurie galėtų pakeisti planuojamą Visagino atominę elektrinę (VAE). Dar per krizę kalbėjote, kad senojo modelio ekonomika negali išlaikyti nuolatinio augimo, yra pasmerkta recesijoms. Dabar netyla kalbos apie antrąją krizę,

Skaityti daugiau

Indrė Kleinaitė, ekonomistė ir darnaus vystymosi ekspertė, GYVA.LT, www.DELFI.lt 2012 m. rugpjūčio 2 d. 2012 m. liepos 17 d. Seimas pritarė konsultacinio referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos idėjai ir spalio 14 d. referendumas įvyks. Kiekvieno Seimo nario, balsavusio už referendumą, vidiniai motyvai turbūt patys įvairiausi, tačiau istoriškai fiksuojame faktą, kad Seimas nedrįso dar labiau erzinti jau suerzintos pilietiškai aktyvios visuomenės dalies, kurie turi kitokią viziją dėl Lietuvos energetinio saugumo ir naujos atominės elektrinės statybas

Skaityti daugiau