Šeštadienio vakarą prie Vingio parko, kur vyko kasmetinis fejerverkų festivalis, susirinko protestuotojų minia. Taikią protesto akciją surengę gyventojai ragino atsisakyti masinio fejerverkų naudojimo, motyvuodami oro, dirvožemio ir triukšmo tarša, poveikiu naminiams ir laukiniams gyvūnams, taip pat jautriems žmonėms ir čia gyvenantiems nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Kai kurie protestuotojai dėvėjo medicinines kaukes, ant kurių buvo rašoma „nenoriu kvėpuoti tarša“. Protesto organizatorių teigimu, dalyviai pagrįstai kelia susirūpinimą oro užterštumu, kadangi atsakingos Lietuvos institucijos ne kartą yra viešai

Skaityti daugiau

Kaip pavadintumėte žmogų, kuris su fanfaromis paskelbia, kad jo namuose alkoholio, kaip šventei nebūtino, žalą sveikatai darančio ir pinigus eikvojančio atributo, nebus nė kvapo, tačiau raginamas uždėti parašą and pažadą kambariokams formalizuojančio rašto, išsisukinėja?  O kaip pavadintumėte tokį, kuris nepraėjus nė metams ne tik bute leidžia rengti vakarėlį, kur alkoholis liejasi laisvai, bet dar ir sako, kad jis čia ne prie ko? Manipuliatoriumi, o gal tiesiog melagiu? Toks epitetas tinkamas ir Vilniaus miesto savivaldybei apibūdinti.

Skaityti daugiau

Aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės aktyvistai rugsėjo 24 d. prie įėjimo į Vingio parką organizuoja protesto akciją, kuria siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą fejerverkų poveikį ir paskatinti jų naudojimo mažinimą. Tą pačią dieną parke vyks ir kasmetinis fejerverkų festivalis. Protesto organizatoriai kviečia visus Lietuvos miestus atsisakyti fejerverkų savo šventėse ir ragina gyventojus edukuoti vieniems kitus, kad ir fiziniai asmenys pirotechnikos naudotų kuo mažiau. Jų įsitikinimu, sostinė turėtų demonstruoti teigiamą pavyzdį ir nesudaryti sąlygų vykti tokiems renginiams

Skaityti daugiau

Kreipėmės į Aplinkos ministeriją sveikindami siūlymą įvesti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimus, bet siūlome tuo neapsiriboti.   „Atsižvelgdami į per dažną taisyklių kaitaliojimą, raginame ministeriją imtis pokyčių ir vienu metu iš esmės pakeisti Mėgėjiškos žūklės taisykles, pagaliau įvedant ne tik minimalius, bet ir maksimalius paimamos žuvies dydžius, kad nebūtų iš gamtos imamos pačios vertingiausios trofėjinės žuvys.   Taip pat dar kartą raginame kuo skubiau atsisakyti verslinės žvejybos visuose Lietuvos vidaus vandenyse, įskaitant ir Kuršių

Skaityti daugiau

Aurelijus Veryga oficialiai pranešė sieksiantis Kauno miesto mero posto ir pristatė savo rinkimų programą. Esminis jos akcentas – žalumas, arba darnumas, ir šeima. Įvertinus „valstiečių“ pažangą šiose srityse jų valdymo metu, natūraliai kyla klausimas – kaip ilgai jie pasiryžę mulkinti rinkėjus ir pramušinėti politinės moralės dugną savo „rudą“ politiką vis dar krikštydami „žaliu“ vardu?

Skaityti daugiau

Šeštadienį ryte vykusiame tarybos posėdyje Lietuvos žaliųjų partija nusprendė dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Partijos pirmininkė Ieva Budraitė sprendimą motyvavo nepakankamu dabartinės valdžios dėmesiu sveikos aplinkos kūrimui. Tai, anot pirmininkės, iliustruoja ir Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo rezultatai. „Neseniai atliktas Lietuvos savivaldybių reitingas leido dar kartą įsitikinti, kad nepaisant globalių iššūkių ir Europos Sąjungos propaguojamos žaliosios politikos, savivaldybių lygiu Lietuva vis dar neskiria pakankamai dėmesio aplinkosaugai, o tai reiškia – ir sveikos aplinkos

Skaityti daugiau

Visas Lietuvos savivaldybes šiandien pasiekė kvietimas pasirašyti memorandumą, kuriuo jos įsipareigotų iki spalio 24 d. atsisakyti pirotechnikos gaminių. Siekiant užtikrinti tokio sprendimo ilgalaikiškumą, memorandumo autoriai savivaldybes ragina įtvirtinti jį teisės aktu. Pasirašydamos šį memorandumą savivaldybės savanoriškai įsipareigotų atsisakyti fejerverkų ir kitų pirotechnikos gaminių naudojimo visų viešų renginių metu, taip pat turėtų įpareigoti šios nuostatos laikytis ir visas sau pavaldžias įstaigas. Teisės aktų priėmimui siūloma simbolinė data – spalio 24 d. Šią dieną minima Tarptautinė klimato

Skaityti daugiau

Nacionalinio miškų susitarimo rengimo procesas, trukęs ilgiau nei vienerius metus, eina į pabaigą. Tai, ko gero, pirmasis Lietuvos istorijoje bendrakūra paremtas procesas, įtraukęs dešimtis organizacijų ir šimtus ekspertų, politikos, verslo ir bendruomenių atstovų. Jo tikslas buvo sukurti nacionalinį dokumentą, įtvirtinantį bendras nuostatas dėl ilgalaikės, subalansuotos miško politikos krypčių. Kaip pavyko? Stiklinė pusiau pilna ir mes galime teigti, kad buvo atrastas sąlytis tarp skirtingų interesų, poreikių, vizijų? O gal atvirkščiai – stiklinė pusiau tuščia, nes nepavyko,

Skaityti daugiau

Ar žinojote, kad šiandien prabudusi Lietuva iki pat metų pabaigos gyvens į skolą? Kodėl? Nes būtent balandžio 7-ąją šiais metais mūsų šalis mini Žemės pereikvojimo dieną, žyminčią ribą, nuo kada pradedame naudoti planetos mums skirtus išteklius ateities kartų sąskaita. Tai reiškia, kad per 3 mėnesius ir 7 dienas mes išeikvojome viską, ką planeta mums galėjo pasiūlyti visiems metams.  Ši simbolinė riba turėtų mus priversti susimąstyti, kaip intensyviai vartojame ir paskatinti peržiūrėti ar išties dabartinis tempas

Skaityti daugiau

Sekmadienio popietę Neries upės vandens ruože tarp Paneriškių ir Papiškių pastebėtos smulkaus plastiko dalelių sankaupos. Dėl užfiksuotos taršos Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į atsakingas institucijas, ragindama nustatyti taršos šaltinį, kuo skubiau sustabdyti tolesnį plastiko dalelių patekimą į upę ir užtikrinti, kad susikaupę teršalai būtų pašalinti. Taršą pastebėjęs Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės pavaduotojas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Laurynas Okockis teigia, kad smulkios plastiko dalelės šiuo metu plūduriuoja Neries vandenyje, ruože tarp Paneriškių ir Papiškių. Jo

Skaityti daugiau

Šią savaitę Seimas atmetė siūlymą, galintį ženkliai prisidėti prie oro taršos ir nuo jos mirštančių Lietuvos žmonių skaičiaus mažinimo. Omenyje turiu automobilio taršos mokestį reformuojantį įstatymą. Balsuodami Seimo nariai pademonstravo savo atsakomybės ir toliaregiškumo lygį. Kviečiu susipažinti su pavardėmis tų, kuriems politinis išskaičiavimas pasirodė svarbiau nei išsaugoti Jūsų sveikatą ir pilną piniginę. 

Skaityti daugiau

Naujieji metai žymi naują pradžią. Duodame pažadus sau keisti įpročius: daugiau sportuoti, skaityti, imtis įgyvendinti senas svajones. Aplinkai neabejingų žmonių pasižadėjimai susiję su klimato krizės aliarmu: mažiau ar jokios mėsos, daugiau kelionių viešuoju transportu ir pėsčiomis, jokio perteklinio plastiko ir t.t. O kokias Naujųjų metų rezoliucijas turėtų duoti mums visiems žaidimo taisykles nustatantys politikai? 

Skaityti daugiau

Reaguodama į Lietuvos žaliųjų partijos kreipimąsi, Alytaus miesto savivaldybė pranešė, kad Naujuosius metus pasitiks be fejerverkų. Tą patį ji ragina daryti ir miesto kultūros įstaigas bei renginių organizatorius.  „Alytus yra aplinkai draugiškas miestas, turintis daug žaliųjų erdvių ir vystomas siekiant mažesnio poveikio aplinkai. Čia diegiami aplinkai draugiški energijos taupymo ir gamybos būdai, miestiečių sąmoningumas prisideda prie spartaus artėjimo link klimatui neutralaus miesto statuso, todėl miestas 2022 metus pasitiks be fejerverkų“, – rašoma Lietuvos žaliųjų partijai

Skaityti daugiau

Didžiųjų metų švenčių atributu tapę fejerverkai džiugina ne visus. Iki 8 kartų padidėjusi oro tarša, iš namų pabėgę gyvūnai ir ramybės nerandantys miško žvėrys, įsiplieskę gaisrai ir susižaloję gyventojai, visa tai – ne visiems matoma jų kaina. Dėl to Lietuvos žaliųjų partija kreipiasi į gyventojus ir visas Lietuvos savivaldybes, ragindama per šventes, o ypač Naujųjų metų naktį, atsisakyti fejerverkų.

Skaityti daugiau

Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos neseniai pratęsė leidimą ūkininkams paskleisti dirvoje mėšlą ir srutas. Aplinkosaugos ekspertai tokį sprendimą vertina kritiškai – dėl nepalankių meteorologinių sąlygų laukuose išpiltas mėšlas gali užteršti vandens telkinius ir turėti rimtų ekologinių pasekmių. Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į abi ministerijas ragindama sprendimą atšaukti.

Skaityti daugiau

Škotijos Glazgo mieste vykstanti klimato konferencija COP26 artėja prie finišo tiesiosios. Nors joje buvo priimti įvairūs pažadai, pavyzdžiui, mažinti miškų nykimą ir metano emisijas bei didinti pagalbą besivystančioms šalims, aplinkosauginių organizacijų ji buvo įvertinta kaip 26 nesėkmė. Nes panašių pažadų buvo ir anksčiau, bet jie nebuvo įgyvendinti. Žiniasklaidoje apie šią konferenciją mirgėjo milijonas žinučių. Išskyrus vieną. O tos vienos žinutės užtektų, kad visos problemos pradėtų spręstis. Nereikėtų nieko gėdyti, reikalauti ar važiuoti į dar 26

Skaityti daugiau

Namą ant ežero kranto vis dažniau galima sutikti sėkmingo žmogaus atributų sąraše. Tiesa, toks „malonumas“ dažnai brangiai kainuoja ne tik jo pirkėjui, bet ir gamtai. Kokią kainą už agresyvią žmogaus invaziją į gražiausius gamtos kampelius iš tiesų sumokame ir kodėl atsakingos institucijos vietoje to, kad prisiimtų atsakomybę problemas spręsti, stumdo jas po vis kitų įstaigų koridorius?

Skaityti daugiau

Į Lietuvą importuoti atliekas jų deginimui draudžia įstatymai. Nepaisant to, viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad šiukšlės iš kitų valstybių vis dėlto yra vežamos į deginimo jėgaines Lietuvoje. Tokių kalbų pagrįstumą patvirtino ir Aplinkos ministras, informavęs, kad dėl to Aplinkos apsaugos departamentas yra pradėjęs tyrimą. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigia, kad tokie nusikaltimai turi būti ne tik maksimaliai greitai ir skaidriai išsiaiškinti, bet ir griežtai įvertinti. „Negalime leisti, kad Lietuva taptų antrarūše – atliekų

Skaityti daugiau

Dėl šiandien Vilniuje vyksiančio ir sostinės globojamo fejerverkų festivalio Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Prašoma paaiškinti, ar savivaldybė ketina įvertinti galimą šio renginio poveikį aplinkai, žmonėms ir gyvūnams, kodėl festivalis rengiamas bioįvairove turingame Vingio parke ir kaip žadama kompensuoti padarytą žalą.  Savivaldybei adresuotame rašte pabrėžiama, kad dėl masinio fejerverkų šaudymo ore gali žymiai išaugti kietųjų dalelių koncentracija (nuo kelių iki kelių dešimčių kartų), formuotis smogas ir antriniai teršalai. Nesudegę pirotechnikos gaminių komponentai

Skaityti daugiau

Rugsėjo 9-oji minima kaip Pasaulinė elektromobilių diena. Deja, Lietuvoje ją, matyt, švęs vos 3585 asmenys. Šio mėnesio duomenimis, būtent tiek elektromobilių yra registruota mūsų šalyje. Tai – vos 0,2 proc. nuo viso gyventojų ir juridinių asmenų automobilių parko. Ko reikia, kad bent priartėtume prie tokių šalių kaip Vokietija ar Portugalija, kur elektromobiliai sudaro 13.5 proc. autoparko? Ir ar nauji automobilių registracijos ir naudojimo mokesčiai gali paskatinti lūžį Lietuvoje? Pasaulinė elektromobilių diena (angl. World EV Day) 

Skaityti daugiau

Aplinkosaugininkus pasiekė informacija, kad į žuvininkystės ūkiuose esančius vandens telkinius dideliais kiekiais (kaip organinė trąša) yra pilamas mėšlas. Negana to, paaiškėjo, kad tai leidžia šalyje galiojantys įstatymai. Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į atsakingas institucijas ragindama skubiai lopyti reglamentavimo spragas, nes tokia praktika gali daryti neigiamą įtaką vandens telkinių būklei ar net tokiuose telkiniuose užaugintą žuvį vartojantiems žmonėms. 

Skaityti daugiau

Aplinkos ministerijai ir Aplinkos apsaugos departamentui šiandien buvo įteikta peticija, kuria pasirašiusieji reikalauja stabdyti AB „Grigeo Klaipėda“ veiklą. Peticiją iniciavusios Lietuvos žaliųjų partijos atstovai įsitikinę, kad bendrovė neturėtų veikti kol kompetentingos valstybės institucijos ištirs ir konstatuos, ar ji yra pajėgi gamybą vykdyti laikydamasi aplinkos apsaugos standartų.  Dokumento autoriai apeliuoja į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą, kuris numato, kad Aplinkos apsaugos departamentas turi teisę nutraukti aplinkai kenksmingą fizinių ar juridinių asmenų veiklą, jei jie teršia aplinkos

Skaityti daugiau

Šį savaitgalį Palangą jau 21 kartą drebino sportinių automobilių lenktynės. Klimato krizės kontekste vienas degantis ir 40 super taršių automobilių, 1000 kilometrų zujančių ratu, atrodo makabriškai. Didelis svetimos gėdos jausmas apima matant, kokį platų būrį scenos, sporto ir socialinių tinklų žvaigždžių bei verslo įmonių šios lenktynės suburia. Tačiau labiausiai šokiruoja faktas, kad tokiam taršiam reginiui finansavimą skiria ir viešasis sektorius – pvz., Palangos savivaldybė 2019 metais priėmė sprendimą kasmet šioms lenktynėms skirti po 10 000

Skaityti daugiau

Per sieną į Lietuvą netikėtai pradėję plūsti nelegalūs migrantai parodė, kad tokiems iššūkiams nesame pasiruošę. Tarp eilučių komunikuojama, kad hibridinis karas bus kariaujamas atvykusių žmonių orumo sąskaita. Tačiau tai problemą gilina, o ne sprendžia. Turime keisti požiūrį ir ruoštis laikams, kai imigrantų antplūdis Lietuvoje bus ne dešimtmečio įvykis, o dažnas ir neišvengiamas dar ne iki galo suvokiamo kompleksikšumo reiškinio – klimato krizės – padarinys. 

Skaityti daugiau

Klimato krizė vis dažniau įtraukiama į pasaulio ar bent jau Europos Sąjungos lyderių darbotvarkes. Paryžiaus susitarimas, ES žaliasis kursas, net ir Lietuvos nacionaliniai planai iš pirmo žvilgsnio tarsi nuteikia optimistiškai. Norisi tikėtis, kad pagaliau reikalai pradės judėti problemos sprendimo link. Tiesa, vertėtų paskubėti, nes šis dešimtmetis yra paskutinis, kai žmonija dar gali kalbėti apie galimybes. Visi kiti bus skirti tik kalboms apie galimybes, kurias išnaudojome arba praleidome.  Pasak mokslininkų, norint išlaikyti klimatą tokiame taške, kuris

Skaityti daugiau

Liepos 3-ioji – svarbi data daugeliui tvarumo entuziastų. Šia dieną įsigalioja ES direktyvos reikalavimas drausti rinkai teikti tam tikrus vienkartinius plastiko gaminius. Daugelis tikisi, kad nuo šios dienos parduotuvių lentynose ir kavinėse neliks plastikinių gėrimų šiaudelių, lėkščių, stalo įrankių ir kitų žaliuosius erzinančių nedovanotinų perteklinio vartojimo apraiškų. Tačiau pasidomėjus, kaip valstybė ketina kontroliuoti direktyvos reikalavimų įgyvendinimą, tenka nuogąstauti, kad išaušus liepos 3-iosios rytui perversmo visgi neišvysime.   Priešistorė Direktyva, kurio taip ilgai laukė gyvenimo be atliekų

Skaityti daugiau

Kasmet Europos Sąjungoje iššvaistoma maždaug 88 mln. tonų maisto, o su tuo susijusios išlaidos siekia maždaug 143 mlrd. eurų. Bet tai tik viena medalio pusė. Maisto švaistymas veda ne tik prie ekonominių, bet ir prie aplinkosauginių bei socialinių pasekmių. Minint Tvarios gastronomijos dieną kviečiu susimąstyti apie iššūkius, kurie slypi mūsų lėkštėse.

Skaityti daugiau

Žemės ūkio ministerija šiemet priėmė sprendimą drausti ūkininkams laukuose paskleisti smulkintą žolę. Lietuvos žaliųjų partijos Kaimo reikalų komiteto pirmininkė dr. Inga Laurušonė tokį sprendimą kritikuoja teigdama, kad toks reguliavimas gali turėti neigiamų padarinių žemės ūkio veiklos vystymuisi bei Europos žaliojo kurso strategijos įgyvendinimui. Lietuvos žaliųjų partija oficialiu raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, ragindama peržiūrėti naują tvarką. Nerimaujama, kad sprendimas turės neigiamos įtakos daugiametėms pievoms, todėl ministerijos teiraujamasi, ar šiuo metu yra vykdoma ariamų pievų

Skaityti daugiau

Alytus – tvariai augantis galimybių miestas. Bent jau tokia vizija yra piešiama oficialiuose miesto dokumentuose. Tačiau konkretūs savivaldybės administracijos sprendimai dėl miesto infrastruktūros plėtros verčia kelti klausimą, ar vizija nevirs tik žaliosios miglos pūtimu?  Su mano atstovaujama organizacija susisiekė vieno iš Alytaus mikrorajonų – Kurorto – seniūnaitijos gyventojai, pasidalindami nuostabą keliančia istorija. Apeinant teisės aktus Alytuje ketinama šalia dviračių tako, nutiesto palei kairiąją Nemuno krantinę, įsprausti gatvę. Gatvės įrengimas reikalautų paaukoti rekreacinį potencialą turinčią teritoriją

Skaityti daugiau

Sulaukėme 29-osios Žemės dienos, o tai reiškia, kad prabėgo dar vieni metai, per kuriuos galėjome žengti ambicingus žingsnius klimato krizei stabdyti. Deja, sprendimų vis dar per mažai, o klimatas nelaukia. Prieš pusšimtį metų industrializacija paremtoje JAV visuomenėje mokslininkės knyga sugebėjo padėti pamatus aplinkosauginiam sukilimui, o ekologinės nelaimės privertė Vyriausybę paversti gamtos apsaugą politinio lygmens iššūkiu. Ar galime šiomis istorijomis kaip įkvėpimo šaltiniu pasinaudoti ir šiandien? Kovo 20-oji visiems gerai žinoma, kaip pavasario lygiadienis, kai dienos

Skaityti daugiau

Ingridos Šimonytės vyriausybė „žaliuoja“:  daugiau žiedinės ekonomikos ir atsinaujinančios energetikos, daugiau energetinio efektyvumo, gamtos apsaugos, draugiškesnių gamtai technologijų ir inovacijų, netaršaus transporto, netgi ir mokesčių reforma turi „žaliosios mokesčių reformos“ požymių. Kol kas visa tai vyriausybės planuose, „ant popieriaus“, bet vilties teikia... O kaip su žemės ūkiu – sektoriumi, kuris tradiciškai bet kokį „žalinimą“ suprasdavo tik kaip prievolę, už kurią turi būti kompensuojama?

Skaityti daugiau

Higienos normos ir kiti teisės aktai numato, kad rekonstruojant visuomeninės paskirties statinius gretimų sklypų pastatų insoliacija ir natūralus apšvietimas negali pablogėti. Planuojamo rekonstruoti Panevėžio kino centro projektas šiuo požiūriu kelia rimtų abejonių. Matant šešėlių kritimo vizualizaciją, susidaro įspūdis, kad planuojamas kur kas didesnis statinys gali gerokai pabloginti aplinkinių gyvenamųjų namų gyventojų gyvenimo kokybę, bet insoliacijos skaičiavimai iki šiol nėra atlikti.

Skaityti daugiau

„Nacionalinis susitarimas dėl miškų“ – toks kodinis pavadinimas jau kurį laiką sklando viešojoje erdvėje ir valstybės institucijų koridoriuose. Tik vis dar nėra aišku, kas ir dėl ko tiksliai tarsis, o ir nubrėžti Lietuvos miškų ateities viziją bus sunku, jei ir toliau žongliruosime vargiai patikima informacija. Todėl pirmas žingsnis link nacionalinio susitarimo turėtų būti nepriklausomas Lietuvos miškų auditas. Visuomenei labiausiai rūpi plika akimi pastebimi dalykai: augantis kirtimų mastas, dominuojantys plynieji kirtimai, iškirsti miškai lietuviui „šventose“, nuo

Skaityti daugiau

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė bus aplinkos ministro Simono Gentvilo visuomenine patarėja. Tokį sprendimą I. Budraitė priėmė tikėdamasi, kad bendradarbiavimas padės užtikrinti efektyvesnę aplinkos apsaugą. Tiesa, žada išlikti kritiška, jei ministerijos sprendimai prasilenks su darna.

Skaityti daugiau

Kai aplinkosaugos sektoriui labiausiai reikia tarpinstitucinio bendradarbiavimo, už gamtos apsaugą atsakingos valstybės institucijos įsitraukia į sostų karus. Raundą laimės tas, kas pirmas paskelbs naujieną, o žaidimą – tas, kas išvers karalių iš sosto? Kalbu apie įsiplieskusią kovą be taisyklių tarp Aplinkos ministerijos ir jam pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento. Mano įsitikinimu, visos už aplinkos apsaugą atsakingos įstaigos turėtų griežti vienu smuiku ir siekti bendro tikslo – užtikrinti gerą ekologinę gamtos išteklių būklę ir stiprią jų apsaugos

Skaityti daugiau

Vyriausybė raginama atšaukti anksčiau Sauliaus Skvernelio priimtą nutarimą dėl metinės valstybinių miškų kirtimo normos didinimo. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad miškų Lietuvoje iškertama mažiau, nei leidžiama, todėl Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė įsitikinusi, kad galiojanti kirtimų norma buvo padidinta  be objektyvaus pagrindo ir suteikia laisvę ateityje priimti miškams nepalankius sprendimus.

Skaityti daugiau

Atsižvelgdami į Lietuvos vandens telkinių ekologinę būklę, susipažinę su žvejų mėgėjų pasiūlymais ir mokslininkų-ichtiologų rekomendacijomis, sudarėme būtinų teisės aktų pakeitimų sąrašą, kurie padės atkurti senkančius žuvų išteklius.

Skaityti daugiau

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybei Kopija: įmonei „LTG Infra“   Peticija dėl Girulių miško apsaugos vystant Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies plėtros projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 721 „Dėl transEuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų” davė startą konkrečių planavimo dokumentų, kuriais būtų numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto vystymas. Reikalaujame, kad vystant planus ir konkrečius projektinius sprendinius būtų atsisakyta bet

Skaityti daugiau

Šiandien virtualiame Lietuvos žaliųjų partijos Suvažiavime įvyko partijos pirmininko rinkimai. Nuo šiol partijai vadovaus iki tol pirmininko pavaduotojos pareigas ėjusi Ieva Budraitė. Suvažiavime performuoti ir partijos valdymo organai – išrinkta nauja Taryba bei Valdyba. Tarybos pirmininko pareigas eis prof. habil dr. Vytautas Nekrošius.

Skaityti daugiau

Lietuvos žaliųjų partijos lyderis Remigijus Lapinskas kreipiasi į naujai išrinktą valdžią, ragindamas aplinkosaugos klausimų nepalikti paraštėse, o Aplinkos ministru skirti politiką, kuris vertintų Europos žaliojo kurso ambiciją, nuoširdžiai rūpintųsi aplinkos apsauga ir turėtų pakankamai politinės valios keisti esamą situaciją.

Skaityti daugiau

Mieli mano rinkėjai, visą savo gyvenimą tarnavau ir dirbau Lietuvai ir jos žmonėms. Nors gimęs ir augęs Žemaitijoje, jau virš trisdešimt metų mano namai yra Panevėžyje. Puikiai pažįstu šį puikų, darbščių žmonių kraštą, čia po studijų pradėjau darbinę veiklą Panevėžio policijoje. Dalyvavome kartu su Jumis kuriant šiuolaikinę Lietuvos nepriklausomybę.

Skaityti daugiau

Bioįvairovės nykimas, ekosistemų griūtis, klimato kaita – tai vienos didžiausių aplinkosaugos sektoriaus problemų. Deja, dažnai jas lydi politikų abejingumas, o dar labiau užaštrina tam tikrų neatsakingų verslo subjektų suinteresuotumas ekonominiais rezultatais, nepaisant poveikio gamtai. Ir tokių problemų neišspręsime permesdami jas vien tik ant mokslininkų pečių. Svarbu užtikrinti kryptingus politinius sprendimus ir strateginį planavimą. Tik tuomet galėsime pasiekti efektyvių rezultatų.

Skaityti daugiau

Lietuvos žaliųjų partija šiandien pristatė rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių partijos tikslų – užtikrinti stabilią gyventojų finansinę situaciją: didinant minimalų mėnesinį atlyginimą ir pensijas per dešimt metų pasiekti Europos Sąjungos vidurkius. Transliacijoje plynai iškirstame miške žalieji taip pat žadėjo gamtos apsaugą paversti lygiaverčiu politinės diskusijos elementu. 

Skaityti daugiau

Pastarieji metai tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje buvo kupini naujų iššūkių: koronaviruso pandemija, vis intensyvesnė klimato kaita, visuomenę sudrebinusios ekologinės nelaimės. Visi šie reiškiniai turės įtakos tolesniam valstybės vystymuisi. Kokią ateities viziją Lietuvai numato Lietuvos žaliųjų partija? Kokiomis vertybėmis vadovaujasi ir kokias sritis laiko prioritetinėmis, teiraujamės jos pirmininko Remigijaus Lapinsko. – Kokios svarbiausios jūsų atstovaujamos partijos vertybės? – Lietuvos žaliųjų partijos pamatinis ideologijos ir veikimo principas yra balanso ir darnos paieška tarp valstybės interesų (pačia

Skaityti daugiau

Jau ne vienerius metus kalbame apie augančią atskirtį tarp sostinės ir likusios Lietuvos. Nors valdantieji pažadus dalino vieną po kito, proveržio taip ir nematyti. Nedarbas, žemas pragyvenimo lygis ir mažėjantis gyventojų skaičius bado akis. Situaciją dar labiau audrina koronaviruso pandemijos pasekmės ekonomikai. Kas išjudintų regionus iš sąstingio ir kaip jiems pasivyti didžiuosius miestus? Apie tai kalbamės su Žaliosios politikos instituto direktore Ieva Budraite.  – Kokią ateities viziją matote karantino išalintiems šalies regionams? Kaip sumažinti atskirtį

Skaityti daugiau

Žuvų išteklių būklė Baltijos jūroje itin prasta, o prognozės taip pat nedžiugina. Tokius rezultatus atskleidžia Gamtos tyrimų centro mokslininkų vedamas žuvų bendrijos dydžio indeksas. Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, žuvų kiekis per penkerius metus padaugėjo beveik 4 kartus, todėl aktyvūs žvejai mėgėjai ragina panašų ribojimą įteisinti ir Kuršių mariose.

Skaityti daugiau

Pravėręs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duris uostamiesčio gyventojas išgirdo puikią žinią – Klaipėdos uostas jau nekels grėsmės jo plaučiams. Žadama, kad iki šiol dėl taršos nuolat kritikuojamas uostas taps žaliuoju. Ką tai reiškia? Nuo šiol nebus nei juodomis dulkėmis nusėtų langų, nei kirtimų Girulių miške? O gal priešingai – žaliojo uosto ambicija taps tik „žaliuoju smegenų plovimu“?

Skaityti daugiau

Šią popietę, po Aplinkos ministerijoje vykusio Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdžio, kur buvo diskutuojama dėl visuomenės pasipiktinimą iššaukusių medžioklės taisyklių pakeitimų, aktyvistai reikalavo užtikrinti tikrą gamtos apsaugą ir piktinosi, kad sprendimai priimami už uždarų durų. „Nors Aplinkos ministras viešai deklaravo atšaukęs sprendimą, kuriuo buvo įteisinęs medžioklę lankais, situacija nėra visiškai skaidri. Lankų sąvoka iš taisyklių išbraukta, tačiau savo įsakymo, kuriuo keičia daugybę kitų medžioklę reguliuojančių klausimų, ministras, nepaisydamas aplinkosaugos organizacijų ir visuomenės prieštaravimo, neatšaukė. Priešingai

Skaityti daugiau

Valstybės kontrolės atliktas aplinkos apsaugos sektoriaus auditas ant stalo atvertė visas kortas. Trūksta teisinio reguliavimo stebėsenos, kontrolės sistema neužtikrina aplinkos apsaugos, o pagal šiai sričiai skiriamus finansus Lietuva užima priešpaskutinę vietą visoje Europos Sąjungoje.Kodėl aplinkosauga ir klimato kaitos stabdymas rikiuojasi tarp pagrindinių ES prioritetų, o Lietuvoje ši sritis nustumta į paraštes? Ką rodo faktas, kad lyginant su kitomis ES šalimis gamtos tausojimui skiriame kone mažiausiai lėšų? Galiausiai, kaip tai susiję su pastarųjų metų ekologinėmis nelaimėmis

Skaityti daugiau

„Valstiečių” ministro K. Mažeikos noras įtikti siaurai interesų grupei, panašu, stipresnis nei pareiga atstovauti gamtosaugos interesus ir gerbti visuomenės bei Seimo valią. Tebegaliojant karantinui ir draudimui rinktis į masinius protestus, ministras netikėtai priėmė įsakymą leisti medžioklėje naudoti lankus, tuo įteisindamas nehumanišką ir pavojingą miško gyvūnų žudymą.

Skaityti daugiau