Rugsėjo 9-oji minima kaip Pasaulinė elektromobilių diena. Deja, Lietuvoje ją, matyt, švęs vos 3585 asmenys. Šio mėnesio duomenimis, būtent tiek elektromobilių yra registruota mūsų šalyje. Tai – vos 0,2 proc. nuo viso gyventojų ir juridinių asmenų automobilių parko. Ko reikia, kad bent priartėtume prie tokių šalių kaip Vokietija ar Portugalija, kur elektromobiliai sudaro 13.5 proc. autoparko? Ir ar nauji automobilių registracijos ir naudojimo mokesčiai gali paskatinti lūžį Lietuvoje? Pasaulinė elektromobilių diena (angl. World EV Day) 

Skaityti daugiau

Aplinkosaugininkus pasiekė informacija, kad į žuvininkystės ūkiuose esančius vandens telkinius dideliais kiekiais (kaip organinė trąša) yra pilamas mėšlas. Negana to, paaiškėjo, kad tai leidžia šalyje galiojantys įstatymai. Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į atsakingas institucijas ragindama skubiai lopyti reglamentavimo spragas, nes tokia praktika gali daryti neigiamą įtaką vandens telkinių būklei ar net tokiuose telkiniuose užaugintą žuvį vartojantiems žmonėms. 

Skaityti daugiau

Aplinkos ministerijai ir Aplinkos apsaugos departamentui šiandien buvo įteikta peticija, kuria pasirašiusieji reikalauja stabdyti AB „Grigeo Klaipėda“ veiklą. Peticiją iniciavusios Lietuvos žaliųjų partijos atstovai įsitikinę, kad bendrovė neturėtų veikti kol kompetentingos valstybės institucijos ištirs ir konstatuos, ar ji yra pajėgi gamybą vykdyti laikydamasi aplinkos apsaugos standartų.  Dokumento autoriai apeliuoja į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą, kuris numato, kad Aplinkos apsaugos departamentas turi teisę nutraukti aplinkai kenksmingą fizinių ar juridinių asmenų veiklą, jei jie teršia aplinkos

Skaityti daugiau

Šį savaitgalį Palangą jau 21 kartą drebino sportinių automobilių lenktynės. Klimato krizės kontekste vienas degantis ir 40 super taršių automobilių, 1000 kilometrų zujančių ratu, atrodo makabriškai. Didelis svetimos gėdos jausmas apima matant, kokį platų būrį scenos, sporto ir socialinių tinklų žvaigždžių bei verslo įmonių šios lenktynės suburia. Tačiau labiausiai šokiruoja faktas, kad tokiam taršiam reginiui finansavimą skiria ir viešasis sektorius – pvz., Palangos savivaldybė 2019 metais priėmė sprendimą kasmet šioms lenktynėms skirti po 10 000

Skaityti daugiau

Per sieną į Lietuvą netikėtai pradėję plūsti nelegalūs migrantai parodė, kad tokiems iššūkiams nesame pasiruošę. Tarp eilučių komunikuojama, kad hibridinis karas bus kariaujamas atvykusių žmonių orumo sąskaita. Tačiau tai problemą gilina, o ne sprendžia. Turime keisti požiūrį ir ruoštis laikams, kai imigrantų antplūdis Lietuvoje bus ne dešimtmečio įvykis, o dažnas ir neišvengiamas dar ne iki galo suvokiamo kompleksikšumo reiškinio – klimato krizės – padarinys. 

Skaityti daugiau

Klimato krizė vis dažniau įtraukiama į pasaulio ar bent jau Europos Sąjungos lyderių darbotvarkes. Paryžiaus susitarimas, ES žaliasis kursas, net ir Lietuvos nacionaliniai planai iš pirmo žvilgsnio tarsi nuteikia optimistiškai. Norisi tikėtis, kad pagaliau reikalai pradės judėti problemos sprendimo link. Tiesa, vertėtų paskubėti, nes šis dešimtmetis yra paskutinis, kai žmonija dar gali kalbėti apie galimybes. Visi kiti bus skirti tik kalboms apie galimybes, kurias išnaudojome arba praleidome.  Pasak mokslininkų, norint išlaikyti klimatą tokiame taške, kuris

Skaityti daugiau

Liepos 3-ioji – svarbi data daugeliui tvarumo entuziastų. Šia dieną įsigalioja ES direktyvos reikalavimas drausti rinkai teikti tam tikrus vienkartinius plastiko gaminius. Daugelis tikisi, kad nuo šios dienos parduotuvių lentynose ir kavinėse neliks plastikinių gėrimų šiaudelių, lėkščių, stalo įrankių ir kitų žaliuosius erzinančių nedovanotinų perteklinio vartojimo apraiškų. Tačiau pasidomėjus, kaip valstybė ketina kontroliuoti direktyvos reikalavimų įgyvendinimą, tenka nuogąstauti, kad išaušus liepos 3-iosios rytui perversmo visgi neišvysime.   Priešistorė Direktyva, kurio taip ilgai laukė gyvenimo be atliekų

Skaityti daugiau

Kasmet Europos Sąjungoje iššvaistoma maždaug 88 mln. tonų maisto, o su tuo susijusios išlaidos siekia maždaug 143 mlrd. eurų. Bet tai tik viena medalio pusė. Maisto švaistymas veda ne tik prie ekonominių, bet ir prie aplinkosauginių bei socialinių pasekmių. Minint Tvarios gastronomijos dieną kviečiu susimąstyti apie iššūkius, kurie slypi mūsų lėkštėse.

Skaityti daugiau

Žemės ūkio ministerija šiemet priėmė sprendimą drausti ūkininkams laukuose paskleisti smulkintą žolę. Lietuvos žaliųjų partijos Kaimo reikalų komiteto pirmininkė dr. Inga Laurušonė tokį sprendimą kritikuoja teigdama, kad toks reguliavimas gali turėti neigiamų padarinių žemės ūkio veiklos vystymuisi bei Europos žaliojo kurso strategijos įgyvendinimui. Lietuvos žaliųjų partija oficialiu raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, ragindama peržiūrėti naują tvarką. Nerimaujama, kad sprendimas turės neigiamos įtakos daugiametėms pievoms, todėl ministerijos teiraujamasi, ar šiuo metu yra vykdoma ariamų pievų

Skaityti daugiau

Alytus – tvariai augantis galimybių miestas. Bent jau tokia vizija yra piešiama oficialiuose miesto dokumentuose. Tačiau konkretūs savivaldybės administracijos sprendimai dėl miesto infrastruktūros plėtros verčia kelti klausimą, ar vizija nevirs tik žaliosios miglos pūtimu?  Su mano atstovaujama organizacija susisiekė vieno iš Alytaus mikrorajonų – Kurorto – seniūnaitijos gyventojai, pasidalindami nuostabą keliančia istorija. Apeinant teisės aktus Alytuje ketinama šalia dviračių tako, nutiesto palei kairiąją Nemuno krantinę, įsprausti gatvę. Gatvės įrengimas reikalautų paaukoti rekreacinį potencialą turinčią teritoriją

Skaityti daugiau

Sulaukėme 29-osios Žemės dienos, o tai reiškia, kad prabėgo dar vieni metai, per kuriuos galėjome žengti ambicingus žingsnius klimato krizei stabdyti. Deja, sprendimų vis dar per mažai, o klimatas nelaukia. Prieš pusšimtį metų industrializacija paremtoje JAV visuomenėje mokslininkės knyga sugebėjo padėti pamatus aplinkosauginiam sukilimui, o ekologinės nelaimės privertė Vyriausybę paversti gamtos apsaugą politinio lygmens iššūkiu. Ar galime šiomis istorijomis kaip įkvėpimo šaltiniu pasinaudoti ir šiandien? Kovo 20-oji visiems gerai žinoma, kaip pavasario lygiadienis, kai dienos

Skaityti daugiau

Ingridos Šimonytės vyriausybė „žaliuoja“:  daugiau žiedinės ekonomikos ir atsinaujinančios energetikos, daugiau energetinio efektyvumo, gamtos apsaugos, draugiškesnių gamtai technologijų ir inovacijų, netaršaus transporto, netgi ir mokesčių reforma turi „žaliosios mokesčių reformos“ požymių. Kol kas visa tai vyriausybės planuose, „ant popieriaus“, bet vilties teikia... O kaip su žemės ūkiu – sektoriumi, kuris tradiciškai bet kokį „žalinimą“ suprasdavo tik kaip prievolę, už kurią turi būti kompensuojama?

Skaityti daugiau

Higienos normos ir kiti teisės aktai numato, kad rekonstruojant visuomeninės paskirties statinius gretimų sklypų pastatų insoliacija ir natūralus apšvietimas negali pablogėti. Planuojamo rekonstruoti Panevėžio kino centro projektas šiuo požiūriu kelia rimtų abejonių. Matant šešėlių kritimo vizualizaciją, susidaro įspūdis, kad planuojamas kur kas didesnis statinys gali gerokai pabloginti aplinkinių gyvenamųjų namų gyventojų gyvenimo kokybę, bet insoliacijos skaičiavimai iki šiol nėra atlikti.

Skaityti daugiau

„Nacionalinis susitarimas dėl miškų“ – toks kodinis pavadinimas jau kurį laiką sklando viešojoje erdvėje ir valstybės institucijų koridoriuose. Tik vis dar nėra aišku, kas ir dėl ko tiksliai tarsis, o ir nubrėžti Lietuvos miškų ateities viziją bus sunku, jei ir toliau žongliruosime vargiai patikima informacija. Todėl pirmas žingsnis link nacionalinio susitarimo turėtų būti nepriklausomas Lietuvos miškų auditas. Visuomenei labiausiai rūpi plika akimi pastebimi dalykai: augantis kirtimų mastas, dominuojantys plynieji kirtimai, iškirsti miškai lietuviui „šventose“, nuo

Skaityti daugiau

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė bus aplinkos ministro Simono Gentvilo visuomenine patarėja. Tokį sprendimą I. Budraitė priėmė tikėdamasi, kad bendradarbiavimas padės užtikrinti efektyvesnę aplinkos apsaugą. Tiesa, žada išlikti kritiška, jei ministerijos sprendimai prasilenks su darna.

Skaityti daugiau

Kai aplinkosaugos sektoriui labiausiai reikia tarpinstitucinio bendradarbiavimo, už gamtos apsaugą atsakingos valstybės institucijos įsitraukia į sostų karus. Raundą laimės tas, kas pirmas paskelbs naujieną, o žaidimą – tas, kas išvers karalių iš sosto? Kalbu apie įsiplieskusią kovą be taisyklių tarp Aplinkos ministerijos ir jam pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento. Mano įsitikinimu, visos už aplinkos apsaugą atsakingos įstaigos turėtų griežti vienu smuiku ir siekti bendro tikslo – užtikrinti gerą ekologinę gamtos išteklių būklę ir stiprią jų apsaugos

Skaityti daugiau

Vyriausybė raginama atšaukti anksčiau Sauliaus Skvernelio priimtą nutarimą dėl metinės valstybinių miškų kirtimo normos didinimo. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad miškų Lietuvoje iškertama mažiau, nei leidžiama, todėl Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė įsitikinusi, kad galiojanti kirtimų norma buvo padidinta  be objektyvaus pagrindo ir suteikia laisvę ateityje priimti miškams nepalankius sprendimus.

Skaityti daugiau

Atsižvelgdami į Lietuvos vandens telkinių ekologinę būklę, susipažinę su žvejų mėgėjų pasiūlymais ir mokslininkų-ichtiologų rekomendacijomis, sudarėme būtinų teisės aktų pakeitimų sąrašą, kurie padės atkurti senkančius žuvų išteklius.

Skaityti daugiau

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybei Kopija: įmonei „LTG Infra“   Peticija dėl Girulių miško apsaugos vystant Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies plėtros projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 721 „Dėl transEuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų” davė startą konkrečių planavimo dokumentų, kuriais būtų numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto vystymas. Reikalaujame, kad vystant planus ir konkrečius projektinius sprendinius būtų atsisakyta bet

Skaityti daugiau

Šiandien virtualiame Lietuvos žaliųjų partijos Suvažiavime įvyko partijos pirmininko rinkimai. Nuo šiol partijai vadovaus iki tol pirmininko pavaduotojos pareigas ėjusi Ieva Budraitė. Suvažiavime performuoti ir partijos valdymo organai – išrinkta nauja Taryba bei Valdyba. Tarybos pirmininko pareigas eis prof. habil dr. Vytautas Nekrošius.

Skaityti daugiau

Lietuvos žaliųjų partijos lyderis Remigijus Lapinskas kreipiasi į naujai išrinktą valdžią, ragindamas aplinkosaugos klausimų nepalikti paraštėse, o Aplinkos ministru skirti politiką, kuris vertintų Europos žaliojo kurso ambiciją, nuoširdžiai rūpintųsi aplinkos apsauga ir turėtų pakankamai politinės valios keisti esamą situaciją.

Skaityti daugiau

Mieli mano rinkėjai, visą savo gyvenimą tarnavau ir dirbau Lietuvai ir jos žmonėms. Nors gimęs ir augęs Žemaitijoje, jau virš trisdešimt metų mano namai yra Panevėžyje. Puikiai pažįstu šį puikų, darbščių žmonių kraštą, čia po studijų pradėjau darbinę veiklą Panevėžio policijoje. Dalyvavome kartu su Jumis kuriant šiuolaikinę Lietuvos nepriklausomybę.

Skaityti daugiau

Bioįvairovės nykimas, ekosistemų griūtis, klimato kaita – tai vienos didžiausių aplinkosaugos sektoriaus problemų. Deja, dažnai jas lydi politikų abejingumas, o dar labiau užaštrina tam tikrų neatsakingų verslo subjektų suinteresuotumas ekonominiais rezultatais, nepaisant poveikio gamtai. Ir tokių problemų neišspręsime permesdami jas vien tik ant mokslininkų pečių. Svarbu užtikrinti kryptingus politinius sprendimus ir strateginį planavimą. Tik tuomet galėsime pasiekti efektyvių rezultatų.

Skaityti daugiau

Lietuvos žaliųjų partija šiandien pristatė rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių partijos tikslų – užtikrinti stabilią gyventojų finansinę situaciją: didinant minimalų mėnesinį atlyginimą ir pensijas per dešimt metų pasiekti Europos Sąjungos vidurkius. Transliacijoje plynai iškirstame miške žalieji taip pat žadėjo gamtos apsaugą paversti lygiaverčiu politinės diskusijos elementu. 

Skaityti daugiau

Pastarieji metai tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje buvo kupini naujų iššūkių: koronaviruso pandemija, vis intensyvesnė klimato kaita, visuomenę sudrebinusios ekologinės nelaimės. Visi šie reiškiniai turės įtakos tolesniam valstybės vystymuisi. Kokią ateities viziją Lietuvai numato Lietuvos žaliųjų partija? Kokiomis vertybėmis vadovaujasi ir kokias sritis laiko prioritetinėmis, teiraujamės jos pirmininko Remigijaus Lapinsko. – Kokios svarbiausios jūsų atstovaujamos partijos vertybės? – Lietuvos žaliųjų partijos pamatinis ideologijos ir veikimo principas yra balanso ir darnos paieška tarp valstybės interesų (pačia

Skaityti daugiau

Jau ne vienerius metus kalbame apie augančią atskirtį tarp sostinės ir likusios Lietuvos. Nors valdantieji pažadus dalino vieną po kito, proveržio taip ir nematyti. Nedarbas, žemas pragyvenimo lygis ir mažėjantis gyventojų skaičius bado akis. Situaciją dar labiau audrina koronaviruso pandemijos pasekmės ekonomikai. Kas išjudintų regionus iš sąstingio ir kaip jiems pasivyti didžiuosius miestus? Apie tai kalbamės su Žaliosios politikos instituto direktore Ieva Budraite.  – Kokią ateities viziją matote karantino išalintiems šalies regionams? Kaip sumažinti atskirtį

Skaityti daugiau

Žuvų išteklių būklė Baltijos jūroje itin prasta, o prognozės taip pat nedžiugina. Tokius rezultatus atskleidžia Gamtos tyrimų centro mokslininkų vedamas žuvų bendrijos dydžio indeksas. Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, žuvų kiekis per penkerius metus padaugėjo beveik 4 kartus, todėl aktyvūs žvejai mėgėjai ragina panašų ribojimą įteisinti ir Kuršių mariose.

Skaityti daugiau

Pravėręs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duris uostamiesčio gyventojas išgirdo puikią žinią – Klaipėdos uostas jau nekels grėsmės jo plaučiams. Žadama, kad iki šiol dėl taršos nuolat kritikuojamas uostas taps žaliuoju. Ką tai reiškia? Nuo šiol nebus nei juodomis dulkėmis nusėtų langų, nei kirtimų Girulių miške? O gal priešingai – žaliojo uosto ambicija taps tik „žaliuoju smegenų plovimu“?

Skaityti daugiau

Šią popietę, po Aplinkos ministerijoje vykusio Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdžio, kur buvo diskutuojama dėl visuomenės pasipiktinimą iššaukusių medžioklės taisyklių pakeitimų, aktyvistai reikalavo užtikrinti tikrą gamtos apsaugą ir piktinosi, kad sprendimai priimami už uždarų durų. „Nors Aplinkos ministras viešai deklaravo atšaukęs sprendimą, kuriuo buvo įteisinęs medžioklę lankais, situacija nėra visiškai skaidri. Lankų sąvoka iš taisyklių išbraukta, tačiau savo įsakymo, kuriuo keičia daugybę kitų medžioklę reguliuojančių klausimų, ministras, nepaisydamas aplinkosaugos organizacijų ir visuomenės prieštaravimo, neatšaukė. Priešingai

Skaityti daugiau

Valstybės kontrolės atliktas aplinkos apsaugos sektoriaus auditas ant stalo atvertė visas kortas. Trūksta teisinio reguliavimo stebėsenos, kontrolės sistema neužtikrina aplinkos apsaugos, o pagal šiai sričiai skiriamus finansus Lietuva užima priešpaskutinę vietą visoje Europos Sąjungoje.Kodėl aplinkosauga ir klimato kaitos stabdymas rikiuojasi tarp pagrindinių ES prioritetų, o Lietuvoje ši sritis nustumta į paraštes? Ką rodo faktas, kad lyginant su kitomis ES šalimis gamtos tausojimui skiriame kone mažiausiai lėšų? Galiausiai, kaip tai susiję su pastarųjų metų ekologinėmis nelaimėmis

Skaityti daugiau

„Valstiečių” ministro K. Mažeikos noras įtikti siaurai interesų grupei, panašu, stipresnis nei pareiga atstovauti gamtosaugos interesus ir gerbti visuomenės bei Seimo valią. Tebegaliojant karantinui ir draudimui rinktis į masinius protestus, ministras netikėtai priėmė įsakymą leisti medžioklėje naudoti lankus, tuo įteisindamas nehumanišką ir pavojingą miško gyvūnų žudymą.

Skaityti daugiau

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, 0,5 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų šalyje yra pažeista erozijos. Tai lėmė ypač intensyvi žemdirbystė, perteklinis trąšų naudojimas ir sėjomainos netaikymas – dirvožemis nualintas, dėl to krenta derlingumas. Siekdami jį padidinti, ūkininkai pradeda naudoti dar daugiau cheminių trąšų – taip pradeda suktis užburtas ratas.

Skaityti daugiau

Kasmet minima melagingų naujienų savaitė baigėsi, o visuomenę klaidinanti informacija liejasi ir toliau. Viena naujausių plačiai pasklidusių fake news žinučių skelbia apie neva mūsų laukiantį pasaulinį badą. Kadangi po šia melaginga naujiena slepiasi ne tik panikos dėl koronaviruso kurstymas, bet ir klimato kaitos motyvai, kaip žaliųjų idėjų šalininkas, turiu sureaguoti.

Skaityti daugiau

Klaipėdiečių namų palangės nusėtos galimai sveikatai kenksmingomis juodomis dulkėmis, o aplinkosaugos specialistai dėl valstybėje įvestų karantino ribojimų negali atlikti uosto įmonių patikrinimo. Dėl aplinkos apsaugos institucijų darbo reglamento tikslinimo bei aplinkos kokybės ir kontrolės užtikrinimo karantino metu Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Valstybės ekstremaliųjų situacijų centrą ir Vyriausybės COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitetą.

Skaityti daugiau

Šiandien, Pasaulinę Žemės dieną, leisiu sau sugretinti du visiškai skirtingus ir tuo pačiu šiek tiek panašius reiškinius – koronavirusą ir klimato kaitą. Kuo jie panašūs? Abu yra pasaulinio masto krizės ir abu kelia pavojų žmonių sveikatai. Kuo jie skiriasi? Per kelias savaites ar mėnesius virusas paskatino pokyčius, kurių klimato kaitos mokslininkai ir aktyvistai siekė ištisus dešimtmečius.

Skaityti daugiau

Ar Lietuva pasirengusi įveikti su klimato kaita ir aplinkos apsauga susijusius iššūkius – spaudos konferencijoje tokį klausimą kėlė Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. Anot jų, pastarųjų mėnesių ekologinės nelaimės ir aplinkosaugos sektoriaus ydos, ypač miškų valdymo bei atliekų tvarkymo srityse, rodo, kad Lietuvai gali kilti sunkumų užtikrinant aplinkosaugos standartus ir įgyvendinant su klimato kaita susijusius Europos Sąjungos reikalavimus.  Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį

Skaityti daugiau

Vilniaus gyventojus pasiekusios pirmosios sąskaitos už atliekų surinkimą privertė susiimti už galvos. Iki 70 proc. pabrangusi paslauga sukėlė pelnytą vilniečių pasipiktinimą. Taip savivaldybės liaupsintoje atliekų reformoje buvo padėtas paskutinis taškas, pavertęs ją visišku fiasko. Nuo šiukšlių kalnais nusėtų sostinės gatvių iki klausimo, kam šios reformos apskritai reikėjo?

Skaityti daugiau

Reaguodami į Elektrėnų savivaldybės gyventojų prašymą, kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą dėl Vievio ežero ekologinės būklės. Daugiau informacijos apie šį atvejį – žemiau pateiktame partijos pirmininko Remigijaus Lapinsko

Skaityti daugiau

Peticija dėl į Nerį patekusių plastiko dalelių surinkimo Šių metų pradžioje buvo užfiksuotas žiniasklaidos ir LR Prokuratūros dėmesio sulaukęs atvejis, kai iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių į Nerį tekėjo plastiku užterštos nuotekos. Po šio įvykio Neries priekrantėse stebimos itin smulkių plastiko dalelių sankaupos. Reikalaujame šias sankaupas surinkti ir pašalinti iš upės, nes jos kelia pavojų aplinkai ir visai upės ekosistemai. Tai atlikti reikia kuo skubiau, nes kylantis vandens lygis gali jas išplauti.Nors tarša iš „Vilniaus

Skaityti daugiau

Neries upės priekrantėse ėmė kauptis aplinkai ir visai upės ekosistemai pavojingos plastiko dalelių sankaupos. Nors tarša iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių stabdoma specialiomis plastiko gaudyklėmis, srovė anksčiau į aplinką patekusias daleles neša tolyn upe, o dalis jų kaupiasi prie kranto. Reido metu tokius vaizdus užfiksavęs neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius įspėjo atsakingas institucijas ir ragina kuo skubiau išvalyti upės krantus kol nepakilo vandens lygis. „Nors atsakingos institucijos ėmėsi veiksmų stabdant taršą Neries upėje ir šiuo metu

Skaityti daugiau

Neries upės pakrantėje netoli Grigiškėse esančio „Grigeo“ fabriko taip pat buvo pastebėti neaiškios kilmės vamzdžiai ir nuotekų atliekos, tad Lietuvos žaliųjų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, ragindamas kuo skubiau atlikti neplaninį fabriko patikrinimą. Daugiau įžvalgų apie taršą Klaipėdoje ir Lietuvos vandens telkinių padėtį rasite

Skaityti daugiau

Vakar Klaipėdoje užfiksuota ekologinė nelaimė skatina į situaciją žvelgti plačiau. Lietuvos žaliųjų partija ragina ne tik objektyviai ištirti situaciją, nustačius taršos mastą, numatyti adekvačias sankcijas bei kompensacines priemones, bet ir ieškoti sprendimų, kurie užkirstų kelią vandenų taršai ateityje. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas pastebi, kad gamtosaugininkai nuolat „puse lūpų“ kalba apie vamzdžius ar vamzdelius, vedančius į Lietuvos upes, upelius ir melioracijos griovius, o vandens taršos problema šalyje apskritai yra labai opi. Jis ragina prisiminti

Skaityti daugiau

Teisininkų požiūriu, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui dėl Miškų įstatymo pataisų neatitikimo Konstitucijai, reformuota Valstybinių miškų urėdija neturi aiškaus teisinio pagrindo funkcionuoti. Dėl to Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Seimą ragindama priimti Miškų įstatymo pataisas, kurios užtikrintų valstybinių miškų ūkio teisinį reguliavimą, atitiktų visuomenės interesus ir ilgalaikius šio sektoriaus tikslus.

Skaityti daugiau

Jau eina į pabaigą šio Seimo kadencija, kurioje valdančiosios daugumos pagrindą sudaro Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga. Visuomenė pagrįstai tikėjosi, kad aplinkosaugos, ekologijos, klimato kaitos problemos bus prioritetas – realiai turime ne lūkesčių išsipildymą, o problemų augimą ir neatsakytus klausimus. Per šį laiką pasikeitė jau du aplinkos ministrai, tačiau, tenka apgailestauti, kad aplinkosaugos būklė per tą laiką nepagerėjo. Atvirkščiai – gaisras padangų perdirbimo bendrovėje Alytuje, plyni kirtimai Labanoro girioje ir Punios šile, rekordus mušantys taršos rodikliai

Skaityti daugiau

Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) pirmininkas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas stebisi Aplinkos ministerijos siūlymu po gaisro gesinimo Alytuje didžiuliuose rūsiuose subėgusį užterštą vandenį praleisti pro „Dzūkijos vandenų“ nuotekų valymo įrenginius ir išleisti į Nemuną. „Dėl to fakto, kad paleidus nuo taršos net juodą vandenį per biologinius valymo įrengimus bus užmuštos nuotėkas valančios bakterijos ir tie įrengimai ne tik neišvalys šio užteršto vandens, bet ir bus sugadinti, tiesiog užmerkia akis. Vadinasi, ne tik užterštas

Skaityti daugiau

Vilniuje vėl aidi pjūklų garsas. Šįkart teritorijoje vadinamoje Žirmūnų trikampiu. Čia miesto savivaldybė vykdo darnaus kompleksinio gyvenamųjų namų kvartalo atnaujinimo darbus. Sudėtinė darbų dalis - iškirsti 165 medžius. Teigiama - senus ir ligotus, tačiau kaip matome nuotraukose - brandžius, didelius ir sveikus. „Pats dalyvavau rengiant Žirmūnų trikampio atnaujinimo projektą, buvau jo ambasadorius. Dar būdamas miesto tarybos nariu skatinau žirmūniečius įsitraukti ir drauge ieškoti sprendinių. Todėl galiu drąsiai ir atsakingai patikinti, kad pirminiame projekte jokios kalbos

Skaityti daugiau

Vienam  kapui - viena žvakė ✖️1 gyventojas Vėlinėms vidutiniškai įsigyja 10 žvakių, skaičiuoja prekybininkai; ✖️atliekų kapinėse kiekis Vėlinių metu išauga iki 4 kartų, pvz. Vilniuje vietoje 300 tonų, išgabenami 600 t atliekų; ✖️Vienkartinės žvakės ir gėlės dažniausiai neperdirbamos. Joms naudojami dažai ir naftos produktas parafinas, kurie degdami gali išskirti sveikatai ir aplinkai kenksmingas kancerogeninens medžiagas, benzolą ir toluolą. ❓Ar išties mirusių artimųjų pagerbimas turi vykti į skolą aplinkai? Juk Vėlinių dienos tikslas - prisiminti ir pagerbti, o

Skaityti daugiau

Alytus, šeštas pagal dydį šalies miestas, penktą dieną iš eilės ištiktas ekologinės katastrofos. Dėl gaisro padangų perdirbimo įmonėje mieste ir rajone paskelbta ekstremali situacija, ir nors savivaldybių vadovai siunčia žinią, kad trūksta ekspertinės pagalbos, gyventojai viešai abejoja taršos rodiklių duomenimis, o socialiniuose tinkluose sklinda sužalotų kūdikių ir kritusių gyvūnų nuotraukos, iš centrinės valdžios sklinda olimpinė ramybė pagardinta intrigų Karbauskis vs. Pranckietis prieskoniu. Kas tai, jei ne dar vienas įrodymas, kad bet kas, kas vyksta toliau

Skaityti daugiau

Antradienio naktį Alytuje užsidegė įmonės „Ekologistika“ gamybinės patalpos. Minėta įmonė užsiima naudotų padangų perdirbimu, utilizacija ir yra vadinama viena didžiausių šios srities bendrovių Baltijos šalyje. Tuo metu, kai degant padangoms, kurios, kaip naftos produktas, tolygus cheminei užterštumo bombai, bandoma desperatiškai apsaugoti gyventojus juos evakuojant bei perspėjant apie pavojų sveikatai, iškyla klausimas, kaip buvo galima išvengti šio gaisro ir kodėl atsitinkant tokioms, nenumatytoms kritinėms situacijoms nėra plano B? Galima polemizuoti, kad nuo gaisrų, kaip ir nuo stichinių

Skaityti daugiau

Visuotinai pripažintas principas „teršėjas moka“ sako, kad taršos šaltinis turi būti identifikuotas dar prieš jam pradedant teršti, o taršos šalinimas, arba kompensacinės priemonės, skirtos šiai taršai neutralizuoti, turi veikti nedelsiant, būti adekvačios ir duoti garantuotą efektą. Pažiūrėkime, ar atitinka šiuos principus Aplinkos ministerijos siūlomas Transporto priemonių taršos mokestis. Visų pirma, mokestis numatomas taikyti pagal automobilio taršos kiekį (CO2 dujų išmetimus gramais vienam kilometrui), kuris yra apskaičiuojamas taikant tam tikrą metodiką, turi vidutinę reikšmę ir, deja,

Skaityti daugiau

 Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje LR Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė naują iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“ ir pasidalino Lietuvos istorija centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, kai per pastaruosius 5 metus biokuro dalis padidinta iki 70 proc., iškastinio kuro dalį sumažinant iki 30 proc. Ar tuo jis nustebino pasaulio lyderius? Ką tik parvykęs iš Kijeve, Ukrainoje, pasibaigusios 15-osios tarptautinės konferencijos „Biomass for Energy” galiu tik pasidžiaugti ir patvirtinti, kad toks gerosios praktikos viešinimas svariai stiprina mūsų šalies

Skaityti daugiau