Pravėręs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duris uostamiesčio gyventojas išgirdo puikią žinią – Klaipėdos uostas jau nekels grėsmės jo plaučiams. Žadama, kad iki šiol dėl taršos nuolat kritikuojamas uostas taps žaliuoju. Ką tai reiškia? Nuo šiol nebus nei juodomis dulkėmis nusėtų langų, nei kirtimų Girulių miške? O gal priešingai – žaliojo uosto ambicija taps tik „žaliuoju smegenų plovimu“?

Skaityti daugiau

Šią popietę, po Aplinkos ministerijoje vykusio Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdžio, kur buvo diskutuojama dėl visuomenės pasipiktinimą iššaukusių medžioklės taisyklių pakeitimų, aktyvistai reikalavo užtikrinti tikrą gamtos apsaugą ir piktinosi, kad sprendimai priimami už uždarų durų. „Nors Aplinkos ministras viešai deklaravo atšaukęs sprendimą, kuriuo buvo įteisinęs medžioklę lankais, situacija nėra visiškai skaidri. Lankų sąvoka iš taisyklių išbraukta, tačiau savo įsakymo, kuriuo keičia daugybę kitų medžioklę reguliuojančių klausimų, ministras, nepaisydamas aplinkosaugos organizacijų ir visuomenės prieštaravimo, neatšaukė. Priešingai

Skaityti daugiau

Valstybės kontrolės atliktas aplinkos apsaugos sektoriaus auditas ant stalo atvertė visas kortas. Trūksta teisinio reguliavimo stebėsenos, kontrolės sistema neužtikrina aplinkos apsaugos, o pagal šiai sričiai skiriamus finansus Lietuva užima priešpaskutinę vietą visoje Europos Sąjungoje.Kodėl aplinkosauga ir klimato kaitos stabdymas rikiuojasi tarp pagrindinių ES prioritetų, o Lietuvoje ši sritis nustumta į paraštes? Ką rodo faktas, kad lyginant su kitomis ES šalimis gamtos tausojimui skiriame kone mažiausiai lėšų? Galiausiai, kaip tai susiję su pastarųjų metų ekologinėmis nelaimėmis

Skaityti daugiau

„Valstiečių” ministro K. Mažeikos noras įtikti siaurai interesų grupei, panašu, stipresnis nei pareiga atstovauti gamtosaugos interesus ir gerbti visuomenės bei Seimo valią. Tebegaliojant karantinui ir draudimui rinktis į masinius protestus, ministras netikėtai priėmė įsakymą leisti medžioklėje naudoti lankus, tuo įteisindamas nehumanišką ir pavojingą miško gyvūnų žudymą.

Skaityti daugiau

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, 0,5 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų šalyje yra pažeista erozijos. Tai lėmė ypač intensyvi žemdirbystė, perteklinis trąšų naudojimas ir sėjomainos netaikymas – dirvožemis nualintas, dėl to krenta derlingumas. Siekdami jį padidinti, ūkininkai pradeda naudoti dar daugiau cheminių trąšų – taip pradeda suktis užburtas ratas.

Skaityti daugiau

Kasmet minima melagingų naujienų savaitė baigėsi, o visuomenę klaidinanti informacija liejasi ir toliau. Viena naujausių plačiai pasklidusių fake news žinučių skelbia apie neva mūsų laukiantį pasaulinį badą. Kadangi po šia melaginga naujiena slepiasi ne tik panikos dėl koronaviruso kurstymas, bet ir klimato kaitos motyvai, kaip žaliųjų idėjų šalininkas, turiu sureaguoti.

Skaityti daugiau

Klaipėdiečių namų palangės nusėtos galimai sveikatai kenksmingomis juodomis dulkėmis, o aplinkosaugos specialistai dėl valstybėje įvestų karantino ribojimų negali atlikti uosto įmonių patikrinimo. Dėl aplinkos apsaugos institucijų darbo reglamento tikslinimo bei aplinkos kokybės ir kontrolės užtikrinimo karantino metu Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Valstybės ekstremaliųjų situacijų centrą ir Vyriausybės COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitetą.

Skaityti daugiau

Šiandien, Pasaulinę Žemės dieną, leisiu sau sugretinti du visiškai skirtingus ir tuo pačiu šiek tiek panašius reiškinius – koronavirusą ir klimato kaitą. Kuo jie panašūs? Abu yra pasaulinio masto krizės ir abu kelia pavojų žmonių sveikatai. Kuo jie skiriasi? Per kelias savaites ar mėnesius virusas paskatino pokyčius, kurių klimato kaitos mokslininkai ir aktyvistai siekė ištisus dešimtmečius.

Skaityti daugiau

Ar Lietuva pasirengusi įveikti su klimato kaita ir aplinkos apsauga susijusius iššūkius – spaudos konferencijoje tokį klausimą kėlė Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. Anot jų, pastarųjų mėnesių ekologinės nelaimės ir aplinkosaugos sektoriaus ydos, ypač miškų valdymo bei atliekų tvarkymo srityse, rodo, kad Lietuvai gali kilti sunkumų užtikrinant aplinkosaugos standartus ir įgyvendinant su klimato kaita susijusius Europos Sąjungos reikalavimus.  Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį

Skaityti daugiau

Vilniaus gyventojus pasiekusios pirmosios sąskaitos už atliekų surinkimą privertė susiimti už galvos. Iki 70 proc. pabrangusi paslauga sukėlė pelnytą vilniečių pasipiktinimą. Taip savivaldybės liaupsintoje atliekų reformoje buvo padėtas paskutinis taškas, pavertęs ją visišku fiasko. Nuo šiukšlių kalnais nusėtų sostinės gatvių iki klausimo, kam šios reformos apskritai reikėjo?

Skaityti daugiau

Reaguodami į Elektrėnų savivaldybės gyventojų prašymą, kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą dėl Vievio ežero ekologinės būklės. Daugiau informacijos apie šį atvejį – žemiau pateiktame partijos pirmininko Remigijaus Lapinsko

Skaityti daugiau

Peticija dėl į Nerį patekusių plastiko dalelių surinkimo Šių metų pradžioje buvo užfiksuotas žiniasklaidos ir LR Prokuratūros dėmesio sulaukęs atvejis, kai iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių į Nerį tekėjo plastiku užterštos nuotekos. Po šio įvykio Neries priekrantėse stebimos itin smulkių plastiko dalelių sankaupos. Reikalaujame šias sankaupas surinkti ir pašalinti iš upės, nes jos kelia pavojų aplinkai ir visai upės ekosistemai. Tai atlikti reikia kuo skubiau, nes kylantis vandens lygis gali jas išplauti.Nors tarša iš „Vilniaus

Skaityti daugiau

Neries upės priekrantėse ėmė kauptis aplinkai ir visai upės ekosistemai pavojingos plastiko dalelių sankaupos. Nors tarša iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių stabdoma specialiomis plastiko gaudyklėmis, srovė anksčiau į aplinką patekusias daleles neša tolyn upe, o dalis jų kaupiasi prie kranto. Reido metu tokius vaizdus užfiksavęs neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius įspėjo atsakingas institucijas ir ragina kuo skubiau išvalyti upės krantus kol nepakilo vandens lygis. „Nors atsakingos institucijos ėmėsi veiksmų stabdant taršą Neries upėje ir šiuo metu

Skaityti daugiau

Neries upės pakrantėje netoli Grigiškėse esančio „Grigeo“ fabriko taip pat buvo pastebėti neaiškios kilmės vamzdžiai ir nuotekų atliekos, tad Lietuvos žaliųjų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, ragindamas kuo skubiau atlikti neplaninį fabriko patikrinimą. Daugiau įžvalgų apie taršą Klaipėdoje ir Lietuvos vandens telkinių padėtį rasite

Skaityti daugiau

Vakar Klaipėdoje užfiksuota ekologinė nelaimė skatina į situaciją žvelgti plačiau. Lietuvos žaliųjų partija ragina ne tik objektyviai ištirti situaciją, nustačius taršos mastą, numatyti adekvačias sankcijas bei kompensacines priemones, bet ir ieškoti sprendimų, kurie užkirstų kelią vandenų taršai ateityje. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas pastebi, kad gamtosaugininkai nuolat „puse lūpų“ kalba apie vamzdžius ar vamzdelius, vedančius į Lietuvos upes, upelius ir melioracijos griovius, o vandens taršos problema šalyje apskritai yra labai opi. Jis ragina prisiminti

Skaityti daugiau

Teisininkų požiūriu, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui dėl Miškų įstatymo pataisų neatitikimo Konstitucijai, reformuota Valstybinių miškų urėdija neturi aiškaus teisinio pagrindo funkcionuoti. Dėl to Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Seimą ragindama priimti Miškų įstatymo pataisas, kurios užtikrintų valstybinių miškų ūkio teisinį reguliavimą, atitiktų visuomenės interesus ir ilgalaikius šio sektoriaus tikslus.

Skaityti daugiau

Jau eina į pabaigą šio Seimo kadencija, kurioje valdančiosios daugumos pagrindą sudaro Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga. Visuomenė pagrįstai tikėjosi, kad aplinkosaugos, ekologijos, klimato kaitos problemos bus prioritetas – realiai turime ne lūkesčių išsipildymą, o problemų augimą ir neatsakytus klausimus. Per šį laiką pasikeitė jau du aplinkos ministrai, tačiau, tenka apgailestauti, kad aplinkosaugos būklė per tą laiką nepagerėjo. Atvirkščiai – gaisras padangų perdirbimo bendrovėje Alytuje, plyni kirtimai Labanoro girioje ir Punios šile, rekordus mušantys taršos rodikliai

Skaityti daugiau

Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) pirmininkas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas stebisi Aplinkos ministerijos siūlymu po gaisro gesinimo Alytuje didžiuliuose rūsiuose subėgusį užterštą vandenį praleisti pro „Dzūkijos vandenų“ nuotekų valymo įrenginius ir išleisti į Nemuną. „Dėl to fakto, kad paleidus nuo taršos net juodą vandenį per biologinius valymo įrengimus bus užmuštos nuotėkas valančios bakterijos ir tie įrengimai ne tik neišvalys šio užteršto vandens, bet ir bus sugadinti, tiesiog užmerkia akis. Vadinasi, ne tik užterštas

Skaityti daugiau

Vilniuje vėl aidi pjūklų garsas. Šįkart teritorijoje vadinamoje Žirmūnų trikampiu. Čia miesto savivaldybė vykdo darnaus kompleksinio gyvenamųjų namų kvartalo atnaujinimo darbus. Sudėtinė darbų dalis - iškirsti 165 medžius. Teigiama - senus ir ligotus, tačiau kaip matome nuotraukose - brandžius, didelius ir sveikus. „Pats dalyvavau rengiant Žirmūnų trikampio atnaujinimo projektą, buvau jo ambasadorius. Dar būdamas miesto tarybos nariu skatinau žirmūniečius įsitraukti ir drauge ieškoti sprendinių. Todėl galiu drąsiai ir atsakingai patikinti, kad pirminiame projekte jokios kalbos

Skaityti daugiau

Vienam  kapui - viena žvakė ✖️1 gyventojas Vėlinėms vidutiniškai įsigyja 10 žvakių, skaičiuoja prekybininkai; ✖️atliekų kapinėse kiekis Vėlinių metu išauga iki 4 kartų, pvz. Vilniuje vietoje 300 tonų, išgabenami 600 t atliekų; ✖️Vienkartinės žvakės ir gėlės dažniausiai neperdirbamos. Joms naudojami dažai ir naftos produktas parafinas, kurie degdami gali išskirti sveikatai ir aplinkai kenksmingas kancerogeninens medžiagas, benzolą ir toluolą. ❓Ar išties mirusių artimųjų pagerbimas turi vykti į skolą aplinkai? Juk Vėlinių dienos tikslas - prisiminti ir pagerbti, o

Skaityti daugiau

Alytus, šeštas pagal dydį šalies miestas, penktą dieną iš eilės ištiktas ekologinės katastrofos. Dėl gaisro padangų perdirbimo įmonėje mieste ir rajone paskelbta ekstremali situacija, ir nors savivaldybių vadovai siunčia žinią, kad trūksta ekspertinės pagalbos, gyventojai viešai abejoja taršos rodiklių duomenimis, o socialiniuose tinkluose sklinda sužalotų kūdikių ir kritusių gyvūnų nuotraukos, iš centrinės valdžios sklinda olimpinė ramybė pagardinta intrigų Karbauskis vs. Pranckietis prieskoniu. Kas tai, jei ne dar vienas įrodymas, kad bet kas, kas vyksta toliau

Skaityti daugiau

Antradienio naktį Alytuje užsidegė įmonės „Ekologistika“ gamybinės patalpos. Minėta įmonė užsiima naudotų padangų perdirbimu, utilizacija ir yra vadinama viena didžiausių šios srities bendrovių Baltijos šalyje. Tuo metu, kai degant padangoms, kurios, kaip naftos produktas, tolygus cheminei užterštumo bombai, bandoma desperatiškai apsaugoti gyventojus juos evakuojant bei perspėjant apie pavojų sveikatai, iškyla klausimas, kaip buvo galima išvengti šio gaisro ir kodėl atsitinkant tokioms, nenumatytoms kritinėms situacijoms nėra plano B? Galima polemizuoti, kad nuo gaisrų, kaip ir nuo stichinių

Skaityti daugiau

Visuotinai pripažintas principas „teršėjas moka“ sako, kad taršos šaltinis turi būti identifikuotas dar prieš jam pradedant teršti, o taršos šalinimas, arba kompensacinės priemonės, skirtos šiai taršai neutralizuoti, turi veikti nedelsiant, būti adekvačios ir duoti garantuotą efektą. Pažiūrėkime, ar atitinka šiuos principus Aplinkos ministerijos siūlomas Transporto priemonių taršos mokestis. Visų pirma, mokestis numatomas taikyti pagal automobilio taršos kiekį (CO2 dujų išmetimus gramais vienam kilometrui), kuris yra apskaičiuojamas taikant tam tikrą metodiką, turi vidutinę reikšmę ir, deja,

Skaityti daugiau

 Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje LR Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė naują iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“ ir pasidalino Lietuvos istorija centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, kai per pastaruosius 5 metus biokuro dalis padidinta iki 70 proc., iškastinio kuro dalį sumažinant iki 30 proc. Ar tuo jis nustebino pasaulio lyderius? Ką tik parvykęs iš Kijeve, Ukrainoje, pasibaigusios 15-osios tarptautinės konferencijos „Biomass for Energy” galiu tik pasidžiaugti ir patvirtinti, kad toks gerosios praktikos viešinimas svariai stiprina mūsų šalies

Skaityti daugiau

  Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje LR Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė naują iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“ bei pasidalino Lietuvos sėkmės istorija centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, kai per pastaruosius 5 metus biokuro dalis padidinta iki 70 proc., iškastinio kuro dalį sumažinant iki 30 proc. Vienas iš šios  „biokuro revoliucijos” kūrėjų - Remigijus Lapinskas - sako, kad toks gerosios praktikos viešinimas svariai stiprina mūsų šalies įvaizdį - esame matomi kaip pažangi ir savo indėlį į kovą

Skaityti daugiau

Padangos. Biuro kėdė. Sena knyga. Kineskopas. Nuorūkos. Kas bendro tarp šių daiktų?? Visus juos radome išmestus Neries vandenyje ir pakrantėje. Toks aplaidus ir piktybiškas kai kurių gyventojų elgesys daugiau nei piktdo... Visgi džiaugiamės, kad nepaisant lietaus ir vos 7° siekiančios oro temperatūros pavyko suburti gausų savanorių būrį ir drauge su kitais europiečiais pirmą kartą Lietuvoje įgyvendinti River Clean Up - akciją, nukreiptą į upių ir jų pakrančių valymą. Pasidarbavome iš peties - Lietuvoje surinkome apie 20 t.

Skaityti daugiau

12 800 sunkiasvorių transporto priemonių - "fūrų" - per PARĄ gyvenamųjų namų, mokyklų ir vaikų darželių pašonėje; 30 m aukščio pramoniniais pastatais-sandėliais užstatytos į miesto teritoriją patenkančios marios; dėl kranto erozijos iki pat Latvijos sunaikinti Lietuvos pajūrio ruožai. Šios ir kitos aplinkai bei gyventojų sveikatai pavojingos pasekmės laukia Klaipėdos, jei Vyriausybė patvirtins maksimalią giliavandenio Klaipėdos jūrų uosto plėtrą numatantį bendrąjį planą. Lietuvos žaliųjų partija, išreikšdama susirūpinimą dėl DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO BENDROJO PLANO bei

Skaityti daugiau

  PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI 2019-08-07 Šiandien Vyriausybė atsisakė tenkinti žaliųjų atstovės Ievos Budraitės pateiktą ir beveik 20 tūkst gyventojų palaikymo sulaukusią peticiją, kuria reikalauta atšaukti pernai priimtą Vyriausybės sprendimą didinti metinę valstybinių miškų kirtimo normą. Peticijos autoriai Vyriausybės argumentaciją vertina kaip dar vieną bandymą dangstyti kyšančius interesus. 2018 m. rugsėjo pabaigoje Lietuvos žaliųjų partijos atstovė Ieva Budraitė pateikė Vyriausybei peticiją, kurią pasirašė daugiau nei 20 tūkst. gyventojų. Peticijoje buvo reikalaujama atšaukti sprendimą valstybinių miškų pagrindinių miško

Skaityti daugiau

Vis dažniau pasigirsta kalbos apie valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vidinius nesutarimus ar netgi galimą skilimą. Matyt, vertybės, apie kurias tiek daug buvo kalbama šios partijos ėjimo valdžion metu 2015-2016 m. netapo „klijais“, turėjusiais sustiprinti organizaciją. Todėl nuostabos nekelia ir po LVŽS Demokratijos forumo pasirodžiusi žinia, kad renginyje svarstyta galimybė „valstiečiams” prisijungti prie Europos žaliųjų partijos šeimos, nors anksčiau partijos vadovai tokią galimybę vertino itin skeptiškai. Panašu, kad ir dabar nuomonė nepasikeitė –

Skaityti daugiau

  Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika liepos 12 d. pasirašė pavedimą stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos rengimą. Tai reiškia – stabdomos procedūros, kuriomis buvo planuojamas išplėsti Punios šilo apsaugą. Buvo planuojama, kad Punios šilo gamtinis rezervatas ir Punios šilo botaninis-zoologinis draustinis bus sujungti į vieną gamtinio rezervato teritoriją, kuri bus išskirta kaip griežtos apsaugos ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Viešojoje erdvėje girdėjome ministro paaiškinimus, kad Punios šilo apsaugos išplėtimo stabdymas vyksta dėl

Skaityti daugiau

  Panašu, kad konservatorius ištiko netikėta amnezija arba keistas politinių pažiūrų poslinkis. Kai didžiausi atominės energetikos šalininkai, ir įvairiausio šmeižto apie žaliuosius skleidėjai,  prabyla apie klimato krizę ir dabar jau save ima linksniuoti žaliaisiais, darosi sunku apsispręsti, kaip vertinti tokį žingsnį – kaip madų vaikymąsi, atvirą veidmainystę ar vis tik laikiną politinį užtemimą? Praėjusią savaitę publikuotame tekste viena TS-LKD atstovė aprašė klimato kaitos iššūkio svarbą, atkreipė dėmesį į besiplečiančias ekologijos temomis besirūpinančių gyventojų gretas bei

Skaityti daugiau

Vyriausybę krečiant skandalams dėl medienos pramonės interesų tenkinimo, Lietuvos žaliųjų partija sulaukė 9 mėn. vilkinto atsakymo į pateiktą 19 tūkst. asmenų peticiją, kuria buvo reikalauta atšaukti Vyriausybės sprendimą didinti metinę miškų kirtimo normą. Peticijos reikalavimų Vyriausybės peticijų komisija siūlo netenkinti, tačiau peticijos autoriai pateiktą argumentaciją vertina kaip dar vieną bandymą dangstyti kyšančius interesus.

Skaityti daugiau

Kai dėl rekordinių karščio bangų vieni skubėjo atsigaivinti prie vandens telkinių, kiti nerimavo dėl pasekmių derliui ar net senkančių vandens atsargų (kai kuriuose rajonuose dėl sausros net buvo skelbiama ekstremali padėtis), mes, žalieji, vieningai sutarėme – dar vienas orų ekstremumas, klimato kaita drastiškai primena apie save. Lokaliu požiūriu situacija kelia nerimą, nors ir nėra tragiška, tačiau ką apie sausrų keliamą žalą sako pasaulinio lygio rodikliai?

Skaityti daugiau

Panevėžio miesto savivaldybė užsimojo rekonstruoti Laisvės aikštę, tam iš Europos Sąjungos ir valstybės lėšų bus skirta 2,3 mln. Eur. Aikštės atnaujinimo planuose numatytos ne tik naujos trinkelės, jau šalinami sveiki, brandūs medžiai. Žalieji tokią miesto valdžios iniciatyvą vadina nusikaltimu miestui ir gamtai, kadangi dėl paukščių perėjimo laikotarpio šiuo metu medžių kirtimai ribojami net ūkiniuose miškuose.

Skaityti daugiau

Per Europą ritasi Žalioji banga - vis daugiau europiečių būtent žaliesiems patiki formuoti Vyriausybes, atstovauti žmonių ir gamtos interesus savivaldos ar nacionaliniu lygiu. Šiuo metu žaliųjų partijos yra sparčiausiai populiarėjanti politinė jėga Europoje. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje žaliąją darbotvarkę atstovauja net dvi partijos. Kodėl dvi? Apie jų skirtumus ir partijos prioritetus pasakoja Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. „Nors šalyje veikia net dvi žaliųjų vardą nešiojančios partijos, mano nuomone, tik viena iš jų savo veiksmais

Skaityti daugiau

Aktyvizmas ar politika? Kokie instrumentai efektyviausi užtikrinant gamtos interesų apsaugą? Kaip teigia #Žalieji #NEvalstiečiai, stodamas prieš pjūklus, gali apginti medį. Keisdamas politiką, gali apginti girias. Į diskusiją apie dalyvavimą politikoje ir įstatymų priėmimą aplinkosaugos srityje kviečia #LŽP pirmininkas Remigijus Lapinskas. Gegužės 21 d. 13:30 susitikime Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (Liepų g. 1, Girionys) 108 auditorijoje arba gegužės 22 d. 17 val. Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje. Jei tema aktuali tik renginio vieta visai

Skaityti daugiau

Praėjus pusmečiui po peticijos prieš miškų kirtimo normos didinimą pateikimo Vyriausybei, peticijų komisija ėmėsi nagrinėti pateiktą dokumentą. Peticiją palaikė beveik 20 000 piliečių. Kaip peticijos iniciatoriai, buvome pakviesti į svarstymą. Deja, aiškaus atsakymo posėdyje nesulaukėme. Komisijos teigimu, sprendimas bus priimtas per artimiausią savaitę. Tikimės, kad jis bus

Skaityti daugiau

Deja, situacija šalyje šiuo metu tokia liūdna, kad minėdami Žemės dieną turėjome ne švęsti, didžiuotis savo gamta, išdidžiai kelti Žemės vėliavą, o reikalauti, kad būtų realiai sprendžiamos aplinkosaugos problemos. Nekontroliuojamas trąšų naudojimas, lemiantis vandens telkinių užterštumą (Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje!), abejingumas ne tik klimato kaitos stabdymo srityje, bet ir prisitaikyme prie klimato kaitos padarinių, miškų kirtimų didinimas ir dar daug kitų aplinkosaugos problemų vis dar lieka už borto. Todėl reikalaujame

Skaityti daugiau

Lietuvos Respublikos Seimui Vilniaus miesto savivaldybei Peticija dėl oranžerijos Vilniuje atkūrimo „Atkurkime Vilniaus „atogrąžų džiungles“ Norime atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į Vilniaus miestui, švietimo bendruomenei ir gamtą vertinantiems gyventojams reikšmingo objekto ‒ oranžerijos ‒ atkūrimo svarbą. Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) priklausanti vienintelė Vilniuje veikianti oranžerija yra ruošiama perkėlimui į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) Kaune. Anksčiau platintą peticiją pasirašę daugiau nei 1 350 piliečių reikalavo, kad vykdant LEU ir VDU sujungimą, būtų išsaugota LEU iki šiol

Skaityti daugiau 2

Vilnius – sparčiausiai augantis miestas Lietuvoje, kuriame atvykstančių gyventojų skaičius viršija išvykstančių, be to, kasmet, čia pasaulį išvysta daugiau nei 7 tūkstančiai mažųjų vilniečių. Tačiau miestui plečiantis, neišvengiamos ir papildomos problemos bei gyvenimą sostinėje apkartinantys rūpesčiai. Kaip juos išspręsti?

Skaityti daugiau 1

Ketvirtadienį Vilniaus Tech parke Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas paskelbė apie savo sprendimą kandidatuoti į Vilniaus miesto merus. Kandidatas pristatė ir rinkiminę programą, kurioje brėžiamos keturios pagrindinės kryptys: Vilnius ir sprendžiantys vilniečiai, aplinkai draugiškas, patogus ir pasauliui atviras miestas.

Skaityti daugiau 1

Seimo narys Linas Balsys trečiadienį Aplinkos apsaugos komitete inicijuoja parlamentinę kontrolę dėl tarptautinio Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos ir jos poveikio aplinkai bei šalia įsikūrusių gyvenviečių gyventojams.   Neseniai viešumoje pasirodė informacija, kad tarptautinis Vilniaus oro uostas atsakingoms institucijoms nepateikė duomenų apie planuojamą skrydžių ir keleivių srautų augimą po rekonstrukcijos, nėra atlikęs poveikio aplinkai vertinimo. „Tarptautinis Vilniaus oro uostas neabejotinai yra be galo svarbus Lietuvai, tačiau bet kokie, ypač tokie dideli projektai, kaip oro uosto rekonstrukcija,

Skaityti daugiau 4

Šiuo metu upių pakrantėse užvirusi kova už gyvąją gamtą ima priminti kriminalinį pasaulį. Nors prie upių jau kurį laiką budi savanoriai, pažaboti lašišas gaudančių brakonierių nepavyksta. Deja, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, tokie kaip#LŽP pirmininko pavaduotojas Laurynas Okockis, neturi įgaliojimų nei meškerę atimti, nei baudą išrašyti. O įsigudrinę brakonieriai net ir žinodami, kad yra filmuojami, ir toliau medžioja lašišas, tiesiog veidus užsidengdami kaukėmis. Daugiau apie brakonierių ir aplinkosaugininkų kovą prie Lietuvos upių žiūrėkite LNK žinių

Skaityti daugiau 2

Atrodytų, po visuomenės sujudimo dėl nevaržomai kertamų miškų saugomose teritorijose Aplinkos ministerija pasiraitojo rankoves ir ėmėsi darbų, trimituodama žiniasklaidos priemonės apie būsimus pokyčius tokiomis skambiomis antraštėmis, kaip „Draustiniuose ilgam tildo pjūklus“. Deja, Aplinkos ministerijos siūlymai, kuriuos šios savaitės pradžioje Seime pristatė aplinkos ministras Kęstutis Navickas, tikrai neišgelbės saugomų teritorijų nuo pjūklo ir juo labiau nepadės išsaugoti vertingiausių mūsų miškų. Ministerija siūlo drausti pagrindinius miško kirtimus draustiniuose ir rekreaciniuose miškuose, o apsauginiuose miškuose uždrausti plynuosius kirtimus.

Skaityti daugiau 1

Didžiulę sakralinę prasmę turinčiame Jonavos Ramybės skvere ir jo prieigose sugaudė pjūklai. Pačiame miesto centre buvo nupjauta keliasdešimt sveikų (!) medžių. Vienoje švenčiausių senosios Jonavos vietų atsirado erdvė. Senosios miesto kapinės patyrė tikrą netektį. Ar Ramybės skveras atitiks savo pavadinimą? Ar tai staigmena jonaviečiams: vietoj iškirstų medžių – būsimos išlaidos naujiems sodinukams (net 17 tūkst. 415 eurų!). Ir visa tai iš rajono mokesčių mokėtojų kišenės. Nors sėkmingai galėjo augti, žaliuoti ir teikti ramybę senieji miesto

Skaityti daugiau 4

Prabėgus vos kelioms dienoms po visuomenę sutelkusio Labanoro žygio, pakiliai dvasiai nė nespėjus atslūgti, Aplinkos ministras nusprendė - kitais metais valstybinių miškų pagrindinių kirtimų norma bus 2 proc. didesnė nei iki šiol galiojusi. Nors Vyriausybė siūlė normą didinti net 6 proc., tokio ministro manevro nelaikau kompromisu. Veikiau bandymu išsisukti iš padėties išpešant bent kiek naudos.

Skaityti daugiau 0