Jau kelias dienas visos Lietuvos mastu fiksuojami atvejai, kai galimai nelegaliai veisiami ir žiauriomis sąlygomis laikomi gyvūnai. Lietuvos žaliųjų partija dėl to kreipsis į laikinąją Seimo grupę „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
Skaityti daugiau
Pastaraisiais metais tiek Kaune, tiek kituose Lietuvos miestuose masiškai pjaunami medžiai. Kodėl taip yra? Buvo labai „šalta“ žiema ir visi pristigo malkų kurui, o gal reikia visam Kaunui klumpes drožti?
Skaityti daugiau
Lietuvos žaliųjų partija šiandien pristatė rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių partijos tikslų – užtikrinti stabilią gyventojų finansinę situaciją: didinant minimalų mėnesinį atlyginimą ir pensijas per dešimt metų pasiekti Europos Sąjungos vidurkius. Transliacijoje plynai iškirstame miške žalieji taip pat žadėjo gamtos apsaugą paversti lygiaverčiu politinės diskusijos elementu.
Skaityti daugiau
Pastarieji metai tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje buvo kupini naujų iššūkių: koronaviruso pandemija, vis intensyvesnė klimato kaita, visuomenę sudrebinusios ekologinės nelaimės. Visi šie reiškiniai turės įtakos tolesniam valstybės vystymuisi. Kokią ateities viziją Lietuvai numato Lietuvos žaliųjų partija? Kokiomis vertybėmis vadovaujasi ir kokias sritis laiko prioritetinėmis, teiraujamės jos pirmininko Remigijaus Lapinsko. – Kokios svarbiausios jūsų atstovaujamos partijos vertybės? – Lietuvos žaliųjų partijos pamatinis ideologijos ir veikimo principas yra balanso ir darnos paieška tarp valstybės interesų (pačia
Skaityti daugiau
Jau ne vienerius metus kalbame apie augančią atskirtį tarp sostinės ir likusios Lietuvos. Nors valdantieji pažadus dalino vieną po kito, proveržio taip ir nematyti. Nedarbas, žemas pragyvenimo lygis ir mažėjantis gyventojų skaičius bado akis. Situaciją dar labiau audrina koronaviruso pandemijos pasekmės ekonomikai. Kas išjudintų regionus iš sąstingio ir kaip jiems pasivyti didžiuosius miestus? Apie tai kalbamės su Žaliosios politikos instituto direktore Ieva Budraite. – Kokią ateities viziją matote karantino išalintiems šalies regionams? Kaip sumažinti atskirtį
Skaityti daugiau
Žuvų išteklių būklė Baltijos jūroje itin prasta, o prognozės taip pat nedžiugina. Tokius rezultatus atskleidžia Gamtos tyrimų centro mokslininkų vedamas žuvų bendrijos dydžio indeksas. Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, žuvų kiekis per penkerius metus padaugėjo beveik 4 kartus, todėl aktyvūs žvejai mėgėjai ragina panašų ribojimą įteisinti ir Kuršių mariose.
Skaityti daugiau
Pravėręs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duris uostamiesčio gyventojas išgirdo puikią žinią – Klaipėdos uostas jau nekels grėsmės jo plaučiams. Žadama, kad iki šiol dėl taršos nuolat kritikuojamas uostas taps žaliuoju. Ką tai reiškia? Nuo šiol nebus nei juodomis dulkėmis nusėtų langų, nei kirtimų Girulių miške? O gal priešingai – žaliojo uosto ambicija taps tik „žaliuoju smegenų plovimu“?
Skaityti daugiau
Šią popietę, po Aplinkos ministerijoje vykusio Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdžio, kur buvo diskutuojama dėl visuomenės pasipiktinimą iššaukusių medžioklės taisyklių pakeitimų, aktyvistai reikalavo užtikrinti tikrą gamtos apsaugą ir piktinosi, kad sprendimai priimami už uždarų durų. „Nors Aplinkos ministras viešai deklaravo atšaukęs sprendimą, kuriuo buvo įteisinęs medžioklę lankais, situacija nėra visiškai skaidri. Lankų sąvoka iš taisyklių išbraukta, tačiau savo įsakymo, kuriuo keičia daugybę kitų medžioklę reguliuojančių klausimų, ministras, nepaisydamas aplinkosaugos organizacijų ir visuomenės prieštaravimo, neatšaukė. Priešingai
Skaityti daugiauValstybės kontrolės atliktas aplinkos apsaugos sektoriaus auditas ant stalo atvertė visas kortas. Trūksta teisinio reguliavimo stebėsenos, kontrolės sistema neužtikrina aplinkos apsaugos, o pagal šiai sričiai skiriamus finansus Lietuva užima priešpaskutinę vietą visoje Europos Sąjungoje.Kodėl aplinkosauga ir klimato kaitos stabdymas rikiuojasi tarp pagrindinių ES prioritetų, o Lietuvoje ši sritis nustumta į paraštes? Ką rodo faktas, kad lyginant su kitomis ES šalimis gamtos tausojimui skiriame kone mažiausiai lėšų? Galiausiai, kaip tai susiję su pastarųjų metų ekologinėmis nelaimėmis
Skaityti daugiau
„Valstiečių” ministro K. Mažeikos noras įtikti siaurai interesų grupei, panašu, stipresnis nei pareiga atstovauti gamtosaugos interesus ir gerbti visuomenės bei Seimo valią. Tebegaliojant karantinui ir draudimui rinktis į masinius protestus, ministras netikėtai priėmė įsakymą leisti medžioklėje naudoti lankus, tuo įteisindamas nehumanišką ir pavojingą miško gyvūnų žudymą.
Skaityti daugiauEkonomistams prabilus apie pasauliui gresiančią recesiją, sunerimo dar ką tik dėl Europos žaliojo kurso džiūgavę aplinkosaugininkai ir klimato aktyvistai. Kokia kryptimi pandemijos akivaizdoje nuspręsime pasukti ekonomiką? Klimato krizės iššūkius nustumti į paraštes ar pasinaudoti proga pereiti prie žaliosios ekonomikos?
Skaityti daugiau
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, 0,5 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų šalyje yra pažeista erozijos. Tai lėmė ypač intensyvi žemdirbystė, perteklinis trąšų naudojimas ir sėjomainos netaikymas – dirvožemis nualintas, dėl to krenta derlingumas. Siekdami jį padidinti, ūkininkai pradeda naudoti dar daugiau cheminių trąšų – taip pradeda suktis užburtas ratas.
Skaityti daugiau
Remigijaus Lapinsko vadovaujama Lietuvos žaliųjų partija sprendimą dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose įtvirtino užsiregistruodama Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK).
Skaityti daugiau
Kasmet minima melagingų naujienų savaitė baigėsi, o visuomenę klaidinanti informacija liejasi ir toliau. Viena naujausių plačiai pasklidusių fake news žinučių skelbia apie neva mūsų laukiantį pasaulinį badą. Kadangi po šia melaginga naujiena slepiasi ne tik panikos dėl koronaviruso kurstymas, bet ir klimato kaitos motyvai, kaip žaliųjų idėjų šalininkas, turiu sureaguoti.
Skaityti daugiau
Kaip koronaviruso pandemija paveiks kovą su klimato kaita? Ar leisime ekonomiką gaivinti aplinkos ir mūsų gerovės sąskaita? Ar vis dėlto išnaudosime istorinę galimybę užtikrinti žaliosios ekonomikos plėtrą?
Skaityti daugiau
Klaipėdiečių namų palangės nusėtos galimai sveikatai kenksmingomis juodomis dulkėmis, o aplinkosaugos specialistai dėl valstybėje įvestų karantino ribojimų negali atlikti uosto įmonių patikrinimo. Dėl aplinkos apsaugos institucijų darbo reglamento tikslinimo bei aplinkos kokybės ir kontrolės užtikrinimo karantino metu Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Valstybės ekstremaliųjų situacijų centrą ir Vyriausybės COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitetą.
Skaityti daugiau
Šiandien, Pasaulinę Žemės dieną, leisiu sau sugretinti du visiškai skirtingus ir tuo pačiu šiek tiek panašius reiškinius – koronavirusą ir klimato kaitą. Kuo jie panašūs? Abu yra pasaulinio masto krizės ir abu kelia pavojų žmonių sveikatai. Kuo jie skiriasi? Per kelias savaites ar mėnesius virusas paskatino pokyčius, kurių klimato kaitos mokslininkai ir aktyvistai siekė ištisus dešimtmečius.
Skaityti daugiau
Ar Lietuva pasirengusi įveikti su klimato kaita ir aplinkos apsauga susijusius iššūkius – spaudos konferencijoje tokį klausimą kėlė Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. Anot jų, pastarųjų mėnesių ekologinės nelaimės ir aplinkosaugos sektoriaus ydos, ypač miškų valdymo bei atliekų tvarkymo srityse, rodo, kad Lietuvai gali kilti sunkumų užtikrinant aplinkosaugos standartus ir įgyvendinant su klimato kaita susijusius Europos Sąjungos reikalavimus. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį
Skaityti daugiau
Vilniaus gyventojus pasiekusios pirmosios sąskaitos už atliekų surinkimą privertė susiimti už galvos. Iki 70 proc. pabrangusi paslauga sukėlė pelnytą vilniečių pasipiktinimą. Taip savivaldybės liaupsintoje atliekų reformoje buvo padėtas paskutinis taškas, pavertęs ją visišku fiasko. Nuo šiukšlių kalnais nusėtų sostinės gatvių iki klausimo, kam šios reformos apskritai reikėjo?
Skaityti daugiau
Reaguodami į Elektrėnų savivaldybės gyventojų prašymą, kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą dėl Vievio ežero ekologinės būklės. Daugiau informacijos apie šį atvejį – žemiau pateiktame partijos pirmininko Remigijaus Lapinsko
Skaityti daugiau
Peticija dėl į Nerį patekusių plastiko dalelių surinkimo Šių metų pradžioje buvo užfiksuotas žiniasklaidos ir LR Prokuratūros dėmesio sulaukęs atvejis, kai iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių į Nerį tekėjo plastiku užterštos nuotekos. Po šio įvykio Neries priekrantėse stebimos itin smulkių plastiko dalelių sankaupos. Reikalaujame šias sankaupas surinkti ir pašalinti iš upės, nes jos kelia pavojų aplinkai ir visai upės ekosistemai. Tai atlikti reikia kuo skubiau, nes kylantis vandens lygis gali jas išplauti.Nors tarša iš „Vilniaus
Skaityti daugiau
Neries upės priekrantėse ėmė kauptis aplinkai ir visai upės ekosistemai pavojingos plastiko dalelių sankaupos. Nors tarša iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių stabdoma specialiomis plastiko gaudyklėmis, srovė anksčiau į aplinką patekusias daleles neša tolyn upe, o dalis jų kaupiasi prie kranto. Reido metu tokius vaizdus užfiksavęs neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius įspėjo atsakingas institucijas ir ragina kuo skubiau išvalyti upės krantus kol nepakilo vandens lygis. „Nors atsakingos institucijos ėmėsi veiksmų stabdant taršą Neries upėje ir šiuo metu
Skaityti daugiau
Neries upės pakrantėje netoli Grigiškėse esančio „Grigeo“ fabriko taip pat buvo pastebėti neaiškios kilmės vamzdžiai ir nuotekų atliekos, tad Lietuvos žaliųjų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, ragindamas kuo skubiau atlikti neplaninį fabriko patikrinimą. Daugiau įžvalgų apie taršą Klaipėdoje ir Lietuvos vandens telkinių padėtį rasite
Skaityti daugiau
Vakar Klaipėdoje užfiksuota ekologinė nelaimė skatina į situaciją žvelgti plačiau. Lietuvos žaliųjų partija ragina ne tik objektyviai ištirti situaciją, nustačius taršos mastą, numatyti adekvačias sankcijas bei kompensacines priemones, bet ir ieškoti sprendimų, kurie užkirstų kelią vandenų taršai ateityje. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas pastebi, kad gamtosaugininkai nuolat „puse lūpų“ kalba apie vamzdžius ar vamzdelius, vedančius į Lietuvos upes, upelius ir melioracijos griovius, o vandens taršos problema šalyje apskritai yra labai opi. Jis ragina prisiminti
Skaityti daugiau
Teisininkų požiūriu, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui dėl Miškų įstatymo pataisų neatitikimo Konstitucijai, reformuota Valstybinių miškų urėdija neturi aiškaus teisinio pagrindo funkcionuoti. Dėl to Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Seimą ragindama priimti Miškų įstatymo pataisas, kurios užtikrintų valstybinių miškų ūkio teisinį reguliavimą, atitiktų visuomenės interesus ir ilgalaikius šio sektoriaus tikslus.
Skaityti daugiau
Jau eina į pabaigą šio Seimo kadencija, kurioje valdančiosios daugumos pagrindą sudaro Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga. Visuomenė pagrįstai tikėjosi, kad aplinkosaugos, ekologijos, klimato kaitos problemos bus prioritetas – realiai turime ne lūkesčių išsipildymą, o problemų augimą ir neatsakytus klausimus. Per šį laiką pasikeitė jau du aplinkos ministrai, tačiau, tenka apgailestauti, kad aplinkosaugos būklė per tą laiką nepagerėjo. Atvirkščiai – gaisras padangų perdirbimo bendrovėje Alytuje, plyni kirtimai Labanoro girioje ir Punios šile, rekordus mušantys taršos rodikliai
Skaityti daugiau
Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) pirmininkas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas stebisi Aplinkos ministerijos siūlymu po gaisro gesinimo Alytuje didžiuliuose rūsiuose subėgusį užterštą vandenį praleisti pro „Dzūkijos vandenų“ nuotekų valymo įrenginius ir išleisti į Nemuną. „Dėl to fakto, kad paleidus nuo taršos net juodą vandenį per biologinius valymo įrengimus bus užmuštos nuotėkas valančios bakterijos ir tie įrengimai ne tik neišvalys šio užteršto vandens, bet ir bus sugadinti, tiesiog užmerkia akis. Vadinasi, ne tik užterštas
Skaityti daugiau
Vilniuje vėl aidi pjūklų garsas. Šįkart teritorijoje vadinamoje Žirmūnų trikampiu. Čia miesto savivaldybė vykdo darnaus kompleksinio gyvenamųjų namų kvartalo atnaujinimo darbus. Sudėtinė darbų dalis - iškirsti 165 medžius. Teigiama - senus ir ligotus, tačiau kaip matome nuotraukose - brandžius, didelius ir sveikus. „Pats dalyvavau rengiant Žirmūnų trikampio atnaujinimo projektą, buvau jo ambasadorius. Dar būdamas miesto tarybos nariu skatinau žirmūniečius įsitraukti ir drauge ieškoti sprendinių. Todėl galiu drąsiai ir atsakingai patikinti, kad pirminiame projekte jokios kalbos
Skaityti daugiau
Vienam kapui - viena žvakė ✖️1 gyventojas Vėlinėms vidutiniškai įsigyja 10 žvakių, skaičiuoja prekybininkai; ✖️atliekų kapinėse kiekis Vėlinių metu išauga iki 4 kartų, pvz. Vilniuje vietoje 300 tonų, išgabenami 600 t atliekų; ✖️Vienkartinės žvakės ir gėlės dažniausiai neperdirbamos. Joms naudojami dažai ir naftos produktas parafinas, kurie degdami gali išskirti sveikatai ir aplinkai kenksmingas kancerogeninens medžiagas, benzolą ir toluolą. ❓Ar išties mirusių artimųjų pagerbimas turi vykti į skolą aplinkai? Juk Vėlinių dienos tikslas - prisiminti ir pagerbti, o
Skaityti daugiau
Alytus, šeštas pagal dydį šalies miestas, penktą dieną iš eilės ištiktas ekologinės katastrofos. Dėl gaisro padangų perdirbimo įmonėje mieste ir rajone paskelbta ekstremali situacija, ir nors savivaldybių vadovai siunčia žinią, kad trūksta ekspertinės pagalbos, gyventojai viešai abejoja taršos rodiklių duomenimis, o socialiniuose tinkluose sklinda sužalotų kūdikių ir kritusių gyvūnų nuotraukos, iš centrinės valdžios sklinda olimpinė ramybė pagardinta intrigų Karbauskis vs. Pranckietis prieskoniu. Kas tai, jei ne dar vienas įrodymas, kad bet kas, kas vyksta toliau
Skaityti daugiauAntradienio naktį Alytuje užsidegė įmonės „Ekologistika“ gamybinės patalpos. Minėta įmonė užsiima naudotų padangų perdirbimu, utilizacija ir yra vadinama viena didžiausių šios srities bendrovių Baltijos šalyje. Tuo metu, kai degant padangoms, kurios, kaip naftos produktas, tolygus cheminei užterštumo bombai, bandoma desperatiškai apsaugoti gyventojus juos evakuojant bei perspėjant apie pavojų sveikatai, iškyla klausimas, kaip buvo galima išvengti šio gaisro ir kodėl atsitinkant tokioms, nenumatytoms kritinėms situacijoms nėra plano B? Galima polemizuoti, kad nuo gaisrų, kaip ir nuo stichinių
Skaityti daugiau
Visuotinai pripažintas principas „teršėjas moka“ sako, kad taršos šaltinis turi būti identifikuotas dar prieš jam pradedant teršti, o taršos šalinimas, arba kompensacinės priemonės, skirtos šiai taršai neutralizuoti, turi veikti nedelsiant, būti adekvačios ir duoti garantuotą efektą. Pažiūrėkime, ar atitinka šiuos principus Aplinkos ministerijos siūlomas Transporto priemonių taršos mokestis. Visų pirma, mokestis numatomas taikyti pagal automobilio taršos kiekį (CO2 dujų išmetimus gramais vienam kilometrui), kuris yra apskaičiuojamas taikant tam tikrą metodiką, turi vidutinę reikšmę ir, deja,
Skaityti daugiau
Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje LR Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė naują iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“ ir pasidalino Lietuvos istorija centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, kai per pastaruosius 5 metus biokuro dalis padidinta iki 70 proc., iškastinio kuro dalį sumažinant iki 30 proc. Ar tuo jis nustebino pasaulio lyderius? Ką tik parvykęs iš Kijeve, Ukrainoje, pasibaigusios 15-osios tarptautinės konferencijos „Biomass for Energy” galiu tik pasidžiaugti ir patvirtinti, kad toks gerosios praktikos viešinimas svariai stiprina mūsų šalies
Skaityti daugiau
Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje LR Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė naują iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“ bei pasidalino Lietuvos sėkmės istorija centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, kai per pastaruosius 5 metus biokuro dalis padidinta iki 70 proc., iškastinio kuro dalį sumažinant iki 30 proc. Vienas iš šios „biokuro revoliucijos” kūrėjų - Remigijus Lapinskas - sako, kad toks gerosios praktikos viešinimas svariai stiprina mūsų šalies įvaizdį - esame matomi kaip pažangi ir savo indėlį į kovą
Skaityti daugiau
Padangos. Biuro kėdė. Sena knyga. Kineskopas. Nuorūkos. Kas bendro tarp šių daiktų?? Visus juos radome išmestus Neries vandenyje ir pakrantėje. Toks aplaidus ir piktybiškas kai kurių gyventojų elgesys daugiau nei piktdo... Visgi džiaugiamės, kad nepaisant lietaus ir vos 7° siekiančios oro temperatūros pavyko suburti gausų savanorių būrį ir drauge su kitais europiečiais pirmą kartą Lietuvoje įgyvendinti River Clean Up - akciją, nukreiptą į upių ir jų pakrančių valymą. Pasidarbavome iš peties - Lietuvoje surinkome apie 20 t.
Skaityti daugiau
12 800 sunkiasvorių transporto priemonių - "fūrų" - per PARĄ gyvenamųjų namų, mokyklų ir vaikų darželių pašonėje; 30 m aukščio pramoniniais pastatais-sandėliais užstatytos į miesto teritoriją patenkančios marios; dėl kranto erozijos iki pat Latvijos sunaikinti Lietuvos pajūrio ruožai. Šios ir kitos aplinkai bei gyventojų sveikatai pavojingos pasekmės laukia Klaipėdos, jei Vyriausybė patvirtins maksimalią giliavandenio Klaipėdos jūrų uosto plėtrą numatantį bendrąjį planą. Lietuvos žaliųjų partija, išreikšdama susirūpinimą dėl DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO BENDROJO PLANO bei
Skaityti daugiau
Pastaruoju metu diskusijos miškų klausimais Lietuvoje yra ypatingai aštrios. Miškų apsauga nuo plynų kirtimų ir poreikis išsaugoti sengires; privataus miško valdos dydžio apribojimas; miškų gaisrai pasaulyje - kokius akcentus svarbu išskirti?
Skaityti daugiau
PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI 2019-08-07 Šiandien Vyriausybė atsisakė tenkinti žaliųjų atstovės Ievos Budraitės pateiktą ir beveik 20 tūkst gyventojų palaikymo sulaukusią peticiją, kuria reikalauta atšaukti pernai priimtą Vyriausybės sprendimą didinti metinę valstybinių miškų kirtimo normą. Peticijos autoriai Vyriausybės argumentaciją vertina kaip dar vieną bandymą dangstyti kyšančius interesus. 2018 m. rugsėjo pabaigoje Lietuvos žaliųjų partijos atstovė Ieva Budraitė pateikė Vyriausybei peticiją, kurią pasirašė daugiau nei 20 tūkst. gyventojų. Peticijoje buvo reikalaujama atšaukti sprendimą valstybinių miškų pagrindinių miško
Skaityti daugiauVis dažniau pasigirsta kalbos apie valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vidinius nesutarimus ar netgi galimą skilimą. Matyt, vertybės, apie kurias tiek daug buvo kalbama šios partijos ėjimo valdžion metu 2015-2016 m. netapo „klijais“, turėjusiais sustiprinti organizaciją. Todėl nuostabos nekelia ir po LVŽS Demokratijos forumo pasirodžiusi žinia, kad renginyje svarstyta galimybė „valstiečiams” prisijungti prie Europos žaliųjų partijos šeimos, nors anksčiau partijos vadovai tokią galimybę vertino itin skeptiškai. Panašu, kad ir dabar nuomonė nepasikeitė –
Skaityti daugiau
Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika liepos 12 d. pasirašė pavedimą stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos rengimą. Tai reiškia – stabdomos procedūros, kuriomis buvo planuojamas išplėsti Punios šilo apsaugą. Buvo planuojama, kad Punios šilo gamtinis rezervatas ir Punios šilo botaninis-zoologinis draustinis bus sujungti į vieną gamtinio rezervato teritoriją, kuri bus išskirta kaip griežtos apsaugos ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Viešojoje erdvėje girdėjome ministro paaiškinimus, kad Punios šilo apsaugos išplėtimo stabdymas vyksta dėl
Skaityti daugiau
Panašu, kad konservatorius ištiko netikėta amnezija arba keistas politinių pažiūrų poslinkis. Kai didžiausi atominės energetikos šalininkai, ir įvairiausio šmeižto apie žaliuosius skleidėjai, prabyla apie klimato krizę ir dabar jau save ima linksniuoti žaliaisiais, darosi sunku apsispręsti, kaip vertinti tokį žingsnį – kaip madų vaikymąsi, atvirą veidmainystę ar vis tik laikiną politinį užtemimą? Praėjusią savaitę publikuotame tekste viena TS-LKD atstovė aprašė klimato kaitos iššūkio svarbą, atkreipė dėmesį į besiplečiančias ekologijos temomis besirūpinančių gyventojų gretas bei
Skaityti daugiauTrečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas balsų dauguma davė atkirtį bandomam prastumti geologiniam CO2 saugojimui žemės ertmėse – visiškai naujai, eksperimentinei technologijai, kuri prieštaringai vertinama mokslininkų ir yra uždrausta ne vienoje Europos valstybėje.
Skaityti daugiau
Vyriausybę krečiant skandalams dėl medienos pramonės interesų tenkinimo, Lietuvos žaliųjų partija sulaukė 9 mėn. vilkinto atsakymo į pateiktą 19 tūkst. asmenų peticiją, kuria buvo reikalauta atšaukti Vyriausybės sprendimą didinti metinę miškų kirtimo normą. Peticijos reikalavimų Vyriausybės peticijų komisija siūlo netenkinti, tačiau peticijos autoriai pateiktą argumentaciją vertina kaip dar vieną bandymą dangstyti kyšančius interesus.
Skaityti daugiauKai dėl rekordinių karščio bangų vieni skubėjo atsigaivinti prie vandens telkinių, kiti nerimavo dėl pasekmių derliui ar net senkančių vandens atsargų (kai kuriuose rajonuose dėl sausros net buvo skelbiama ekstremali padėtis), mes, žalieji, vieningai sutarėme – dar vienas orų ekstremumas, klimato kaita drastiškai primena apie save. Lokaliu požiūriu situacija kelia nerimą, nors ir nėra tragiška, tačiau ką apie sausrų keliamą žalą sako pasaulinio lygio rodikliai?
Skaityti daugiau
Seimo narys Linas Balsys įregistravo Žemės gelmių įstatymo pataisas, kuriomis siūlo sugriežtinti žemės gelmių ertmių naudojimą pavojingų medžiagų laikymui, o taip pat – apriboti hidraulinio ardymo technologijos naudojimą.
Skaityti daugiau
Panevėžio miesto savivaldybė užsimojo rekonstruoti Laisvės aikštę, tam iš Europos Sąjungos ir valstybės lėšų bus skirta 2,3 mln. Eur. Aikštės atnaujinimo planuose numatytos ne tik naujos trinkelės, jau šalinami sveiki, brandūs medžiai. Žalieji tokią miesto valdžios iniciatyvą vadina nusikaltimu miestui ir gamtai, kadangi dėl paukščių perėjimo laikotarpio šiuo metu medžių kirtimai ribojami net ūkiniuose miškuose.
Skaityti daugiau
Per Europą ritasi Žalioji banga - vis daugiau europiečių būtent žaliesiems patiki formuoti Vyriausybes, atstovauti žmonių ir gamtos interesus savivaldos ar nacionaliniu lygiu. Šiuo metu žaliųjų partijos yra sparčiausiai populiarėjanti politinė jėga Europoje. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje žaliąją darbotvarkę atstovauja net dvi partijos. Kodėl dvi? Apie jų skirtumus ir partijos prioritetus pasakoja Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. „Nors šalyje veikia net dvi žaliųjų vardą nešiojančios partijos, mano nuomone, tik viena iš jų savo veiksmais
Skaityti daugiauApie gegužės 26 d. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, žaliąją politiką Lietuvoje ir Europos Sąjungos įtaką Lietuvai kalbame su kandidatu į Europos Parlamentą, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininku, atsinaujinančios energetikos ekspertu Remigijumi Lapinsku.
Skaityti daugiau
Aktyvizmas ar politika? Kokie instrumentai efektyviausi užtikrinant gamtos interesų apsaugą? Kaip teigia #Žalieji #NEvalstiečiai, stodamas prieš pjūklus, gali apginti medį. Keisdamas politiką, gali apginti girias. Į diskusiją apie dalyvavimą politikoje ir įstatymų priėmimą aplinkosaugos srityje kviečia #LŽP pirmininkas Remigijus Lapinskas. Gegužės 21 d. 13:30 susitikime Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (Liepų g. 1, Girionys) 108 auditorijoje arba gegužės 22 d. 17 val. Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje. Jei tema aktuali tik renginio vieta visai
Skaityti daugiau
Šiais metais nacionalinės miško sodinimo šventės proga žalieji susibūrė į talką Jonavos rajone. Čia skyriaus pirmininkės Dovilės Lileikienės iniciatyva pasodinta per 300 ąžuolų, liepų ir beržų
Skaityti daugiau
Apie klimato kaitą ir žaliąją politiką partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas kalbėjo radijo stotyje ZNAD WILI. Kviečiame išklausyti laidos
Skaityti daugiau
Praėjus pusmečiui po peticijos prieš miškų kirtimo normos didinimą pateikimo Vyriausybei, peticijų komisija ėmėsi nagrinėti pateiktą dokumentą. Peticiją palaikė beveik 20 000 piliečių. Kaip peticijos iniciatoriai, buvome pakviesti į svarstymą. Deja, aiškaus atsakymo posėdyje nesulaukėme. Komisijos teigimu, sprendimas bus priimtas per artimiausią savaitę. Tikimės, kad jis bus
Skaityti daugiau
Deja, situacija šalyje šiuo metu tokia liūdna, kad minėdami Žemės dieną turėjome ne švęsti, didžiuotis savo gamta, išdidžiai kelti Žemės vėliavą, o reikalauti, kad būtų realiai sprendžiamos aplinkosaugos problemos. Nekontroliuojamas trąšų naudojimas, lemiantis vandens telkinių užterštumą (Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje!), abejingumas ne tik klimato kaitos stabdymo srityje, bet ir prisitaikyme prie klimato kaitos padarinių, miškų kirtimų didinimas ir dar daug kitų aplinkosaugos problemų vis dar lieka už borto. Todėl reikalaujame
Skaityti daugiau
Lietuvos Respublikos Seimui Vilniaus miesto savivaldybei Peticija dėl oranžerijos Vilniuje atkūrimo „Atkurkime Vilniaus „atogrąžų džiungles“ Norime atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į Vilniaus miestui, švietimo bendruomenei ir gamtą vertinantiems gyventojams reikšmingo objekto ‒ oranžerijos ‒ atkūrimo svarbą. Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) priklausanti vienintelė Vilniuje veikianti oranžerija yra ruošiama perkėlimui į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) Kaune. Anksčiau platintą peticiją pasirašę daugiau nei 1 350 piliečių reikalavo, kad vykdant LEU ir VDU sujungimą, būtų išsaugota LEU iki šiol
Skaityti daugiau 2Vilnius – sparčiausiai augantis miestas Lietuvoje, kuriame atvykstančių gyventojų skaičius viršija išvykstančių, be to, kasmet, čia pasaulį išvysta daugiau nei 7 tūkstančiai mažųjų vilniečių. Tačiau miestui plečiantis, neišvengiamos ir papildomos problemos bei gyvenimą sostinėje apkartinantys rūpesčiai. Kaip juos išspręsti?
Skaityti daugiau 1
Peticija dėl Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos išsaugojimo
Skaityti daugiau 0
Jonavoje vyko konferencija „Šiandieninės miesto želdynų problemos ir perspektyvos“. Renginys buvo skirtas visuomenei, želdinių specialistams, architektams ir savivaldybių tarnautojams. Konferencijoje buvo aptarti miesto želdynų klausimai, savivaldybių vykdoma politika ir rekomendacijos jos gerinimui.
Skaityti daugiau 3
Lietuvos žaliųjų partijos Seimo narys Linas Balsys ketvirtadienį įregistravo Seimo statuto pakeitimo projektą, kuriuo siekia apriboti galimybes vilkinti įstatymų svarstymą.
Skaityti daugiau 3
Artėjant šventiniam laikotarpiui kreipėmės į Lietuvos savivaldybių merus, administracijų vadovus, savivaldybių tarybų narius ir kitus atsakingus darbuotojus, ragindami užtikrinti, kad kuriant šventinę atmosferą viešosiose erdvėse nebūtų išnaudojami ir kankinami gyvūnai.
Skaityti daugiau 3
Ketvirtadienį Vilniaus Tech parke Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas paskelbė apie savo sprendimą kandidatuoti į Vilniaus miesto merus. Kandidatas pristatė ir rinkiminę programą, kurioje brėžiamos keturios pagrindinės kryptys: Vilnius ir sprendžiantys vilniečiai, aplinkai draugiškas, patogus ir pasauliui atviras miestas.
Skaityti daugiau 1