Klimato krizė vis dažniau įtraukiama į pasaulio ar bent jau Europos Sąjungos lyderių darbotvarkes. Paryžiaus susitarimas, ES žaliasis kursas, net ir Lietuvos nacionaliniai planai iš pirmo žvilgsnio tarsi nuteikia optimistiškai. Norisi tikėtis, kad pagaliau reikalai pradės judėti problemos sprendimo link. Tiesa, vertėtų paskubėti, nes šis dešimtmetis yra paskutinis, kai žmonija dar gali kalbėti apie galimybes. Visi kiti bus skirti tik kalboms apie galimybes, kurias išnaudojome arba praleidome. Pasak mokslininkų, norint išlaikyti klimatą tokiame taške, kuris
Skaityti daugiauKomentarai žiniasklaidai
Liepos 3-ioji – svarbi data daugeliui tvarumo entuziastų. Šia dieną įsigalioja ES direktyvos reikalavimas drausti rinkai teikti tam tikrus vienkartinius plastiko gaminius. Daugelis tikisi, kad nuo šios dienos parduotuvių lentynose ir kavinėse neliks plastikinių gėrimų šiaudelių, lėkščių, stalo įrankių ir kitų žaliuosius erzinančių nedovanotinų perteklinio vartojimo apraiškų. Tačiau pasidomėjus, kaip valstybė ketina kontroliuoti direktyvos reikalavimų įgyvendinimą, tenka nuogąstauti, kad išaušus liepos 3-iosios rytui perversmo visgi neišvysime. Priešistorė Direktyva, kurio taip ilgai laukė gyvenimo be atliekų
Skaityti daugiauKasmet Europos Sąjungoje iššvaistoma maždaug 88 mln. tonų maisto, o su tuo susijusios išlaidos siekia maždaug 143 mlrd. eurų. Bet tai tik viena medalio pusė. Maisto švaistymas veda ne tik prie ekonominių, bet ir prie aplinkosauginių bei socialinių pasekmių. Minint Tvarios gastronomijos dieną kviečiu susimąstyti apie iššūkius, kurie slypi mūsų lėkštėse.
Skaityti daugiauŠiandien Lietuvos medicinos darbuotojai mini savo profesinę šventę – Medicinos darbuotojų dieną. Kol vyksta vakcinacijos lenktynės su pandemijos grėsme, šventiškos nuotaikos nė kvapo. Medikų dar laukia ilga COVID-19 maratono atkarpa, o net ir po jos – intensyvus uždelstų ligų gydymas. Kaip palengvinsime medikų naštą?
Skaityti daugiauAlytus – tvariai augantis galimybių miestas. Bent jau tokia vizija yra piešiama oficialiuose miesto dokumentuose. Tačiau konkretūs savivaldybės administracijos sprendimai dėl miesto infrastruktūros plėtros verčia kelti klausimą, ar vizija nevirs tik žaliosios miglos pūtimu? Su mano atstovaujama organizacija susisiekė vieno iš Alytaus mikrorajonų – Kurorto – seniūnaitijos gyventojai, pasidalindami nuostabą keliančia istorija. Apeinant teisės aktus Alytuje ketinama šalia dviračių tako, nutiesto palei kairiąją Nemuno krantinę, įsprausti gatvę. Gatvės įrengimas reikalautų paaukoti rekreacinį potencialą turinčią teritoriją
Skaityti daugiauSulaukėme 29-osios Žemės dienos, o tai reiškia, kad prabėgo dar vieni metai, per kuriuos galėjome žengti ambicingus žingsnius klimato krizei stabdyti. Deja, sprendimų vis dar per mažai, o klimatas nelaukia. Prieš pusšimtį metų industrializacija paremtoje JAV visuomenėje mokslininkės knyga sugebėjo padėti pamatus aplinkosauginiam sukilimui, o ekologinės nelaimės privertė Vyriausybę paversti gamtos apsaugą politinio lygmens iššūkiu. Ar galime šiomis istorijomis kaip įkvėpimo šaltiniu pasinaudoti ir šiandien? Kovo 20-oji visiems gerai žinoma, kaip pavasario lygiadienis, kai dienos
Skaityti daugiauIngridos Šimonytės vyriausybė „žaliuoja“: daugiau žiedinės ekonomikos ir atsinaujinančios energetikos, daugiau energetinio efektyvumo, gamtos apsaugos, draugiškesnių gamtai technologijų ir inovacijų, netaršaus transporto, netgi ir mokesčių reforma turi „žaliosios mokesčių reformos“ požymių. Kol kas visa tai vyriausybės planuose, „ant popieriaus“, bet vilties teikia... O kaip su žemės ūkiu – sektoriumi, kuris tradiciškai bet kokį „žalinimą“ suprasdavo tik kaip prievolę, už kurią turi būti kompensuojama?
Skaityti daugiauSkiepai nuo COVID-19 jau formuoja medikų, švietimo įstaigų darbuotojų, dalies senjorų bei sergančiųjų onkologinėmis ligomis imunitetą koronavirusui. Bet ar išaušus masinės vakcinacijos etapui visuomenėje tvyrantis nerimas leis pasiekti būtinas imunizacijos apimtis? Žinodama visuomenės jautrumą skiepų temai, Vyriausybė jau seniai turėjo pradėti mokslu grįstą informacinę kampaniją, kuri išsklaidytų mitus ir paskatintų kuo daugiau gyventojų rinktis šį sveikatos apsaugos būdą.
Skaityti daugiauŠį tekstą nusprendžiau parašyti ne kaip profesorius ar Lietuvos žaliųjų partijos tarybos pirmininkas – tai yra mano, kaip eilinio Lietuvos piliečio, norinčio gyventi vakarietiškomis vertybėmis grindžiamoje visuomenėje ir valstybėje, nuomonė. Natūralu, kad dėl pandemijos ir karantino visi esame daugiau suirzę ir labiau pavargę, tačiau nemanau kad bėda tik tame.
Skaityti daugiauLenkijoje įsigaliojo Konstitucinio Tribunolo nutartis taip griežtai apribojusi nėštumo nutraukimo procedūrą, kad jos atlikti praktiškai nebeįmanoma. Sprendimas pažeidžia moters žmogaus teises ir visą eilę tarptautinių Lenkijos įsipareigojimų. Švedija pasmerkė šį Lenkijos sprendimą ir paskelbė, kad sudarys sąlygas lenkėms nutraukti nėštumą Švedijoje tokiomis pat sąlygomis, kaip ir švedėms. Ar išdrįs pagalbos ranką lenkėms ištiesti ir Lietuva?
Skaityti daugiau„Nacionalinis susitarimas dėl miškų“ – toks kodinis pavadinimas jau kurį laiką sklando viešojoje erdvėje ir valstybės institucijų koridoriuose. Tik vis dar nėra aišku, kas ir dėl ko tiksliai tarsis, o ir nubrėžti Lietuvos miškų ateities viziją bus sunku, jei ir toliau žongliruosime vargiai patikima informacija. Todėl pirmas žingsnis link nacionalinio susitarimo turėtų būti nepriklausomas Lietuvos miškų auditas. Visuomenei labiausiai rūpi plika akimi pastebimi dalykai: augantis kirtimų mastas, dominuojantys plynieji kirtimai, iškirsti miškai lietuviui „šventose“, nuo
Skaityti daugiauKai aplinkosaugos sektoriui labiausiai reikia tarpinstitucinio bendradarbiavimo, už gamtos apsaugą atsakingos valstybės institucijos įsitraukia į sostų karus. Raundą laimės tas, kas pirmas paskelbs naujieną, o žaidimą – tas, kas išvers karalių iš sosto? Kalbu apie įsiplieskusią kovą be taisyklių tarp Aplinkos ministerijos ir jam pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento. Mano įsitikinimu, visos už aplinkos apsaugą atsakingos įstaigos turėtų griežti vienu smuiku ir siekti bendro tikslo – užtikrinti gerą ekologinę gamtos išteklių būklę ir stiprią jų apsaugos
Skaityti daugiauDėl pilietinių teisių aktyvisto Aleksejaus Navalno sulaikymo aplinkybių Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Rusijos ambasadą Lietuvoje. Partijos pirmininkė Ieva Budraitė ambasadai išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų laikymosi Rusijos Federacijoje, tačiau pripažįsta, kad paveikios gali būti tik plačiai taikomos ilgalaikės ekonominės priemonės, pavyzdžiui, dujų ir naftos embargas.
Skaityti daugiauAtsižvelgdami į Lietuvos vandens telkinių ekologinę būklę, susipažinę su žvejų mėgėjų pasiūlymais ir mokslininkų-ichtiologų rekomendacijomis, sudarėme būtinų teisės aktų pakeitimų sąrašą, kurie padės atkurti senkančius žuvų išteklius.
Skaityti daugiauPrie daugiabučių laiptinių vaikštančios benamės katės ar be pavadėlio lakstantys šunys patinka ne visiems. Viešojoje erdvėje reguliariai pasigirsta istorijos apie tokiems gyvūnams kieme paliktas pražūtingas „vaišes“. Reaguodami į tokias situacijas gyvūnų gerovės gynėjai ragina griežtinti graužikų kontrolės priemonių naudojimą.
Skaityti daugiauDiskusijos dėl kirtimų Girulių miške ir toliau netyla. Raginame Vyriausybę koreguoti ankstesnės valdžios dar vasarą priimtą nutarimą dėl geležinkelio infrastruktūros vystymo planų. Siūlome į nutarimą įtraukti nuostatą, kuri įtvirtintų Girulių-Melnragės miško apsaugą nuo kirtimų.
Skaityti daugiauŠiandien virtualiame Lietuvos žaliųjų partijos Suvažiavime įvyko partijos pirmininko rinkimai. Nuo šiol partijai vadovaus iki tol pirmininko pavaduotojos pareigas ėjusi Ieva Budraitė. Suvažiavime performuoti ir partijos valdymo organai – išrinkta nauja Taryba bei Valdyba. Tarybos pirmininko pareigas eis prof. habil dr. Vytautas Nekrošius.
Skaityti daugiauKulkų suvarpyti medžiai, gyvūnus baidantys patrankų šūviai ir tankų išvažinėta žemės paklotė – štai kas sukasi gamtos mylėtojų galvose, sužinojus apie Krašto apsaugos ministerijos planus steigti naują karinį poligoną. Ar privalome aukoti gamtos gerovę dėl nacionalinio saugumo ir ką galime padaryti, kad sumažintume tokio sprendimo žalą aplinkai?
Skaityti daugiauLietuvos žaliųjų partijos lyderis Remigijus Lapinskas kreipiasi į naujai išrinktą valdžią, ragindamas aplinkosaugos klausimų nepalikti paraštėse, o Aplinkos ministru skirti politiką, kuris vertintų Europos žaliojo kurso ambiciją, nuoširdžiai rūpintųsi aplinkos apsauga ir turėtų pakankamai politinės valios keisti esamą situaciją.
Skaityti daugiau- Jūsų visas ligšiolinis politinis kelias buvo susietas su liberalais. Kodėl dabar norite grįžti į Seimą jau su Lietuvos žaliųjų partija? - Iš tiesų liberalai - vienintelė partija, kuriai aš priklausiau nuo 1997 metų iki 2012-ųjų pabaigos. Jau aštuoneri metai nesu jokios partijos narys. Neliko ir Liberalų ir centro sąjungos, į kurią kadaise įstojau ir nuosekliai joje dirbau. Keitėsi ne tik šios partijos pavadinimas - ji skaldėsi, kito jos idėjinės nuostatos, vertybės. Atsirado naujų partijų,
Skaityti daugiauKlaipėdos jūrų uosto bendrasis planas šiurkščiai pažeidžia viešąjį interesą, Konstituciją ir tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus – deklaruojama Generalinei prokuratūrai ir Konstituciniam Teismui adresuotuose raštuose. Viename iš žiniasklaidos konferencijoje pristatytų dokumentų prašoma skubos tvarka atlikti išsamų tyrimą ir apginti viešąjį visų Lietuvos gyventojų interesą.
Skaityti daugiauDėl pasaulį užklupusios koronaviruso pandemijos visam medicinos sektoriui teko žaibiškai prisitaikyti prie situacijos. Ar galėjome jai pasiruošti iš anksto ir kokias pamokas vis dėlto išmokome, kalbame su dr. Svetlana Kauzoniene.
Skaityti daugiauUžsienio reikalų ministerija raginama griežtinti sankcijas Minsko režimui. Siūloma asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą praplėsti teisėjų, Centrinės ir vietinių rinkimų komisijų narių, valstybinių įmonių vadovų ir kitų režimui lojalių asmenų pavardėmis. Numatyti priemones, kurios būtų taikomos antrajam sankcijų etapui, jei situacija Baltarusijoje nesikeistų.
Skaityti daugiauLietuvos žaliųjų partija šiandien pristatė rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių partijos tikslų – užtikrinti stabilią gyventojų finansinę situaciją: didinant minimalų mėnesinį atlyginimą ir pensijas per dešimt metų pasiekti Europos Sąjungos vidurkius. Transliacijoje plynai iškirstame miške žalieji taip pat žadėjo gamtos apsaugą paversti lygiaverčiu politinės diskusijos elementu.
Skaityti daugiauKą tik paaiškėjo valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai. Šių metų egzamino rezultatus (jo neišlaikė net 32,39 proc. laikiusiųjų, t.y. beveik dvigubai daugiau nei pernai) vertinu kaip visišką „valstiečių”, vadinusių save profesionalų Vyriausybe, nesėkmę. 2018 m. Seimo Švietimo komitetui pasiūlius, o Seimui palaiminus ir Prezidentei pritarus, su trenksmu ir stumiant buldozeriu įvykdyta švietimo reforma: valstybiniu mastu įvestas etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis. Tačiau rezultato jis nedavė. Kodėl? Todėl, kad švietimo kokybė ir nebuvo valdančiųjų tikslas.
Skaityti daugiauPastarieji metai tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje buvo kupini naujų iššūkių: koronaviruso pandemija, vis intensyvesnė klimato kaita, visuomenę sudrebinusios ekologinės nelaimės. Visi šie reiškiniai turės įtakos tolesniam valstybės vystymuisi. Kokią ateities viziją Lietuvai numato Lietuvos žaliųjų partija? Kokiomis vertybėmis vadovaujasi ir kokias sritis laiko prioritetinėmis, teiraujamės jos pirmininko Remigijaus Lapinsko. – Kokios svarbiausios jūsų atstovaujamos partijos vertybės? – Lietuvos žaliųjų partijos pamatinis ideologijos ir veikimo principas yra balanso ir darnos paieška tarp valstybės interesų (pačia
Skaityti daugiauJau ne vienerius metus kalbame apie augančią atskirtį tarp sostinės ir likusios Lietuvos. Nors valdantieji pažadus dalino vieną po kito, proveržio taip ir nematyti. Nedarbas, žemas pragyvenimo lygis ir mažėjantis gyventojų skaičius bado akis. Situaciją dar labiau audrina koronaviruso pandemijos pasekmės ekonomikai. Kas išjudintų regionus iš sąstingio ir kaip jiems pasivyti didžiuosius miestus? Apie tai kalbamės su Žaliosios politikos instituto direktore Ieva Budraite. – Kokią ateities viziją matote karantino išalintiems šalies regionams? Kaip sumažinti atskirtį
Skaityti daugiauPravėręs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duris uostamiesčio gyventojas išgirdo puikią žinią – Klaipėdos uostas jau nekels grėsmės jo plaučiams. Žadama, kad iki šiol dėl taršos nuolat kritikuojamas uostas taps žaliuoju. Ką tai reiškia? Nuo šiol nebus nei juodomis dulkėmis nusėtų langų, nei kirtimų Girulių miške? O gal priešingai – žaliojo uosto ambicija taps tik „žaliuoju smegenų plovimu“?
Skaityti daugiauDėl koronaviruso pandemijos iki minimalių apsukų sulėtėjęs ekonomikos variklis ir vėl ima suktis sparčiau, tačiau įvairūs šaltiniai piešia skirtingas ateities prognozes. Europos Komisija neseniai paskelbė, kad jų skaičiavimais atlyginimai Lietuvoje kris labiausiai visoje Europos Sąjungoje, net 8,2 proc. Tuo tarpu Lietuvos ekonomistai tokį scenarijų neigė ir žadėjo atlyginimų kilimą. Apie darbo rinkos situaciją ir atlyginimų bei senatvės pensijų lūkesčius kalbame su Lietuvos žaliųjų partijos (dar vadinamos Tikraisiais žaliaisiais) pirmininku Remigijumi Lapinsku. – Kaip jūs vertinate
Skaityti daugiauViena po kitos Europos šalys skelbia apie suvaldytą koronaviruso protrūkį, o kaip joms sekasi gelbėti vidaus ekonomiką? Situacija Lietuvoje – kebli, verslo stabilizavimui skirta parama vis dar stringa biurokratijos koridoriuose, nuo pandemijos kenčia jaunos šeimos, o valdantieji ieško būdų įtikti senjorams. Ko šiuo atžvilgiu galėtume pasimokyti iš operatyvumu pandemijos akivaizdoje pagarsėjusios Vokietijos?
Skaityti daugiauŠią popietę, po Aplinkos ministerijoje vykusio Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdžio, kur buvo diskutuojama dėl visuomenės pasipiktinimą iššaukusių medžioklės taisyklių pakeitimų, aktyvistai reikalavo užtikrinti tikrą gamtos apsaugą ir piktinosi, kad sprendimai priimami už uždarų durų. „Nors Aplinkos ministras viešai deklaravo atšaukęs sprendimą, kuriuo buvo įteisinęs medžioklę lankais, situacija nėra visiškai skaidri. Lankų sąvoka iš taisyklių išbraukta, tačiau savo įsakymo, kuriuo keičia daugybę kitų medžioklę reguliuojančių klausimų, ministras, nepaisydamas aplinkosaugos organizacijų ir visuomenės prieštaravimo, neatšaukė. Priešingai
Skaityti daugiauValstybės kontrolės atliktas aplinkos apsaugos sektoriaus auditas ant stalo atvertė visas kortas. Trūksta teisinio reguliavimo stebėsenos, kontrolės sistema neužtikrina aplinkos apsaugos, o pagal šiai sričiai skiriamus finansus Lietuva užima priešpaskutinę vietą visoje Europos Sąjungoje.Kodėl aplinkosauga ir klimato kaitos stabdymas rikiuojasi tarp pagrindinių ES prioritetų, o Lietuvoje ši sritis nustumta į paraštes? Ką rodo faktas, kad lyginant su kitomis ES šalimis gamtos tausojimui skiriame kone mažiausiai lėšų? Galiausiai, kaip tai susiję su pastarųjų metų ekologinėmis nelaimėmis
Skaityti daugiau„Valstiečių” ministro K. Mažeikos noras įtikti siaurai interesų grupei, panašu, stipresnis nei pareiga atstovauti gamtosaugos interesus ir gerbti visuomenės bei Seimo valią. Tebegaliojant karantinui ir draudimui rinktis į masinius protestus, ministras netikėtai priėmė įsakymą leisti medžioklėje naudoti lankus, tuo įteisindamas nehumanišką ir pavojingą miško gyvūnų žudymą.
Skaityti daugiauNepaisant visuomenės ir Seimo prieštaravimų „valstiečių” ministras Kęstutis Mažeika slapta įteisino medžioklę lankais. Lietuvos žaliųjų partija kelia klausimą, ar su visuomene nederintas ministro sprendimas priimtas teisėtai? O tokį jo elgesį vertina kaip grubų etikos standartų pažeidimą, todėl ragina ministrą atsistatydinti iš pareigų.
Skaityti daugiauEkonomistams prabilus apie pasauliui gresiančią recesiją, sunerimo dar ką tik dėl Europos žaliojo kurso džiūgavę aplinkosaugininkai ir klimato aktyvistai. Kokia kryptimi pandemijos akivaizdoje nuspręsime pasukti ekonomiką? Klimato krizės iššūkius nustumti į paraštes ar pasinaudoti proga pereiti prie žaliosios ekonomikos?
Skaityti daugiauMėnuo nuotolinio mokymo Lietuvoje išstūmė iš komforto zonos visą švietimo bendruomenę. Viešojoje erdvėje daug girdėjome apie tai, kaip prie esamos situacijos prisitaiko elitinės mokyklos, o kaip sekasi paprastoms, ypač regionuose įsikūrusioms, švietimo įstaigoms? Kokias įsisenėjusias žaizdas atvėrė nauja mokymosi forma? Kur suklupome ir ko ši patirtis išmokė mokytojus, mokinius ir jų tėvus?
Skaityti daugiauKarantinas – puiki proga savirefleksijai. Pavyzdžiui, sprendimo, turėti vaikų ar ne, persvarstymui. Ir nesvarbu, jei būtum nėščia vienuoliktą savaitę. Tokia išvada peršasi, klausantis A. Verygos pasiteisinimo dėl poliklinikose neteikiamų nėštumo nutraukimo paslaugų.
Skaityti daugiauLietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, 0,5 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų šalyje yra pažeista erozijos. Tai lėmė ypač intensyvi žemdirbystė, perteklinis trąšų naudojimas ir sėjomainos netaikymas – dirvožemis nualintas, dėl to krenta derlingumas. Siekdami jį padidinti, ūkininkai pradeda naudoti dar daugiau cheminių trąšų – taip pradeda suktis užburtas ratas.
Skaityti daugiauRemigijaus Lapinsko vadovaujama Lietuvos žaliųjų partija sprendimą dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose įtvirtino užsiregistruodama Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK).
Skaityti daugiauKasmet minima melagingų naujienų savaitė baigėsi, o visuomenę klaidinanti informacija liejasi ir toliau. Viena naujausių plačiai pasklidusių fake news žinučių skelbia apie neva mūsų laukiantį pasaulinį badą. Kadangi po šia melaginga naujiena slepiasi ne tik panikos dėl koronaviruso kurstymas, bet ir klimato kaitos motyvai, kaip žaliųjų idėjų šalininkas, turiu sureaguoti.
Skaityti daugiauKaip koronaviruso pandemija paveiks kovą su klimato kaita? Ar leisime ekonomiką gaivinti aplinkos ir mūsų gerovės sąskaita? Ar vis dėlto išnaudosime istorinę galimybę užtikrinti žaliosios ekonomikos plėtrą?
Skaityti daugiauKlaipėdiečių namų palangės nusėtos galimai sveikatai kenksmingomis juodomis dulkėmis, o aplinkosaugos specialistai dėl valstybėje įvestų karantino ribojimų negali atlikti uosto įmonių patikrinimo. Dėl aplinkos apsaugos institucijų darbo reglamento tikslinimo bei aplinkos kokybės ir kontrolės užtikrinimo karantino metu Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Valstybės ekstremaliųjų situacijų centrą ir Vyriausybės COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitetą.
Skaityti daugiauPaskelbdama apie milijardinius pagalbos verslui paketus Vyriausybė pademonstravo gebėjimą įvertinti situacijos rimtumą. Netruko supažindinti ir su pirmosiomis konkrečiomis pagalbos priemonėmis. Vis dėlto keli aspektai kelia įtarimų. Ar tikrai numatomos priemonės padės išsikapstyti verslui, o ne sudarys sąlygas palūkanų ir bankų pelno augimui?
Skaityti daugiauSaviizoliacija ir karantinas stipriai smogė ekonomikai. Su egzistencinėmis problemomis susidūrė nemažai verslų, kurių veiklos modeliai paremti nuolatiniu, kasdieniu pajamų generavimu. Kalbu ne apie sumažėjusius pelnus, bet apie išlikimą ir veiklos tęstinumą ateityje. Ar valstybė išties pakankamai stiprią pagalbos ranką ant uolos krašto pakibusiam verslui?
Skaityti daugiauŠiandien, Pasaulinę Žemės dieną, leisiu sau sugretinti du visiškai skirtingus ir tuo pačiu šiek tiek panašius reiškinius – koronavirusą ir klimato kaitą. Kuo jie panašūs? Abu yra pasaulinio masto krizės ir abu kelia pavojų žmonių sveikatai. Kuo jie skiriasi? Per kelias savaites ar mėnesius virusas paskatino pokyčius, kurių klimato kaitos mokslininkai ir aktyvistai siekė ištisus dešimtmečius.
Skaityti daugiauAr Lietuva pasirengusi įveikti su klimato kaita ir aplinkos apsauga susijusius iššūkius – spaudos konferencijoje tokį klausimą kėlė Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. Anot jų, pastarųjų mėnesių ekologinės nelaimės ir aplinkosaugos sektoriaus ydos, ypač miškų valdymo bei atliekų tvarkymo srityse, rodo, kad Lietuvai gali kilti sunkumų užtikrinant aplinkosaugos standartus ir įgyvendinant su klimato kaita susijusius Europos Sąjungos reikalavimus. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį
Skaityti daugiauPrezidentui konstatavus visišką švietimo reformos nesėkmę ir faktą, kad švietimo srityje apskritai nieko nepadaryta, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ėmė teisintis ir vardinti „pasiekimus“. Tik ar tikrai tai, kas šiame sektoriuje nuveikta, gali būti vadinama pasiekimais?
Skaityti daugiauVilniaus gyventojus pasiekusios pirmosios sąskaitos už atliekų surinkimą privertė susiimti už galvos. Iki 70 proc. pabrangusi paslauga sukėlė pelnytą vilniečių pasipiktinimą. Taip savivaldybės liaupsintoje atliekų reformoje buvo padėtas paskutinis taškas, pavertęs ją visišku fiasko. Nuo šiukšlių kalnais nusėtų sostinės gatvių iki klausimo, kam šios reformos apskritai reikėjo?
Skaityti daugiauSulaukti politinės paramos dėl Astravo atominės elektrinės (AE) stabdymo tikimasi iš žaliųjų Europoje. Lietuvos žaliųjų partijos atstovai oficialiai kreipėsi į Europos žaliųjų partijos lyderius ir žaliųjų frakciją Europos Parlamente prašydami išreikšti oficialų nepritarimą dėl Baltarusijoje statomos AE paleidimo ir taip sustiprinti Lietuvos balsą tarptautiniu lygiu. „Astravo atominės elektrinės klausimas yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių problema, nes įvykus incidentui poveikis gali pasklisti tūkstančio kilometrų ar net didesniu atstumu. Tai reiškia, kad pasekmės skaudžiai
Skaityti daugiauReaguodami į Elektrėnų savivaldybės gyventojų prašymą, kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą dėl Vievio ežero ekologinės būklės. Daugiau informacijos apie šį atvejį – žemiau pateiktame partijos pirmininko Remigijaus Lapinsko
Skaityti daugiauPeticija dėl į Nerį patekusių plastiko dalelių surinkimo Šių metų pradžioje buvo užfiksuotas žiniasklaidos ir LR Prokuratūros dėmesio sulaukęs atvejis, kai iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių į Nerį tekėjo plastiku užterštos nuotekos. Po šio įvykio Neries priekrantėse stebimos itin smulkių plastiko dalelių sankaupos. Reikalaujame šias sankaupas surinkti ir pašalinti iš upės, nes jos kelia pavojų aplinkai ir visai upės ekosistemai. Tai atlikti reikia kuo skubiau, nes kylantis vandens lygis gali jas išplauti.Nors tarša iš „Vilniaus
Skaityti daugiauNeries upės priekrantėse ėmė kauptis aplinkai ir visai upės ekosistemai pavojingos plastiko dalelių sankaupos. Nors tarša iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių stabdoma specialiomis plastiko gaudyklėmis, srovė anksčiau į aplinką patekusias daleles neša tolyn upe, o dalis jų kaupiasi prie kranto. Reido metu tokius vaizdus užfiksavęs neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius įspėjo atsakingas institucijas ir ragina kuo skubiau išvalyti upės krantus kol nepakilo vandens lygis. „Nors atsakingos institucijos ėmėsi veiksmų stabdant taršą Neries upėje ir šiuo metu
Skaityti daugiauPastarosiomis dienomis politinėje darbotvarkėje švietimo klausimams skiriamas išskirtinis dėmesys. Tiesa, valdančiųjų siūlymas pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo vis tik kelia daug klausimų. Ar tikrai jis padės sukurti gerą valstybinę mokyklą kiekvienam vaikui? Ar netaps tik dar vienu gražių frazių rinkiniu?
Skaityti daugiauNeries upės pakrantėje netoli Grigiškėse esančio „Grigeo“ fabriko taip pat buvo pastebėti neaiškios kilmės vamzdžiai ir nuotekų atliekos, tad Lietuvos žaliųjų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, ragindamas kuo skubiau atlikti neplaninį fabriko patikrinimą. Daugiau įžvalgų apie taršą Klaipėdoje ir Lietuvos vandens telkinių padėtį rasite
Skaityti daugiauVakar Klaipėdoje užfiksuota ekologinė nelaimė skatina į situaciją žvelgti plačiau. Lietuvos žaliųjų partija ragina ne tik objektyviai ištirti situaciją, nustačius taršos mastą, numatyti adekvačias sankcijas bei kompensacines priemones, bet ir ieškoti sprendimų, kurie užkirstų kelią vandenų taršai ateityje. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas pastebi, kad gamtosaugininkai nuolat „puse lūpų“ kalba apie vamzdžius ar vamzdelius, vedančius į Lietuvos upes, upelius ir melioracijos griovius, o vandens taršos problema šalyje apskritai yra labai opi. Jis ragina prisiminti
Skaityti daugiauPasidžiaukime švenčių akimirkomis su svarbiausiais žmonėmis ir į 2020-uosius metus ženkime kupini energijos įveikti dar didesnius iššūkius ir priimti naujas galimybes! Jaukių švenčių linkėdamas - Remigijus Lapinskas Lietuvos žaliųjų partijos
Skaityti daugiau„Žaliąjį Europos kursą“ pristačiusi ir palaikymo sulaukusi Europos Komisija suteikė vilties, kad galiausiai klimato krizei ir su ja susijusiems iššūkiams pagaliau bus suteiktas didesnis prioritetas. Tačiau ką tik pasibaigusi Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija proveržio neprognozuoja, o tuo tarpu Lietuvos Seimas kovai su klimato kaita skirtomis lėšomis kamšo valstybės biudžeto skyles.
Skaityti daugiauTeisininkų požiūriu, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui dėl Miškų įstatymo pataisų neatitikimo Konstitucijai, reformuota Valstybinių miškų urėdija neturi aiškaus teisinio pagrindo funkcionuoti. Dėl to Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Seimą ragindama priimti Miškų įstatymo pataisas, kurios užtikrintų valstybinių miškų ūkio teisinį reguliavimą, atitiktų visuomenės interesus ir ilgalaikius šio sektoriaus tikslus.
Skaityti daugiauJau eina į pabaigą šio Seimo kadencija, kurioje valdančiosios daugumos pagrindą sudaro Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga. Visuomenė pagrįstai tikėjosi, kad aplinkosaugos, ekologijos, klimato kaitos problemos bus prioritetas – realiai turime ne lūkesčių išsipildymą, o problemų augimą ir neatsakytus klausimus. Per šį laiką pasikeitė jau du aplinkos ministrai, tačiau, tenka apgailestauti, kad aplinkosaugos būklė per tą laiką nepagerėjo. Atvirkščiai – gaisras padangų perdirbimo bendrovėje Alytuje, plyni kirtimai Labanoro girioje ir Punios šile, rekordus mušantys taršos rodikliai
Skaityti daugiau