- Jūsų visas ligšiolinis politinis kelias buvo susietas su liberalais. Kodėl dabar norite grįžti į Seimą jau su Lietuvos žaliųjų partija? - Iš tiesų liberalai - vienintelė partija, kuriai aš priklausiau nuo 1997 metų iki 2012-ųjų pabaigos. Jau aštuoneri metai nesu jokios partijos narys. Neliko ir Liberalų ir centro sąjungos, į kurią kadaise įstojau ir nuosekliai joje dirbau. Keitėsi ne tik šios partijos pavadinimas - ji skaldėsi, kito jos idėjinės nuostatos, vertybės. Atsirado naujų partijų,
Skaityti daugiauKomentarai žiniasklaidai
Klaipėdos jūrų uosto bendrasis planas šiurkščiai pažeidžia viešąjį interesą, Konstituciją ir tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus – deklaruojama Generalinei prokuratūrai ir Konstituciniam Teismui adresuotuose raštuose. Viename iš žiniasklaidos konferencijoje pristatytų dokumentų prašoma skubos tvarka atlikti išsamų tyrimą ir apginti viešąjį visų Lietuvos gyventojų interesą.
Skaityti daugiauDėl pasaulį užklupusios koronaviruso pandemijos visam medicinos sektoriui teko žaibiškai prisitaikyti prie situacijos. Ar galėjome jai pasiruošti iš anksto ir kokias pamokas vis dėlto išmokome, kalbame su dr. Svetlana Kauzoniene.
Skaityti daugiauUžsienio reikalų ministerija raginama griežtinti sankcijas Minsko režimui. Siūloma asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą praplėsti teisėjų, Centrinės ir vietinių rinkimų komisijų narių, valstybinių įmonių vadovų ir kitų režimui lojalių asmenų pavardėmis. Numatyti priemones, kurios būtų taikomos antrajam sankcijų etapui, jei situacija Baltarusijoje nesikeistų.
Skaityti daugiauLietuvos žaliųjų partija šiandien pristatė rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių partijos tikslų – užtikrinti stabilią gyventojų finansinę situaciją: didinant minimalų mėnesinį atlyginimą ir pensijas per dešimt metų pasiekti Europos Sąjungos vidurkius. Transliacijoje plynai iškirstame miške žalieji taip pat žadėjo gamtos apsaugą paversti lygiaverčiu politinės diskusijos elementu.
Skaityti daugiauKą tik paaiškėjo valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai. Šių metų egzamino rezultatus (jo neišlaikė net 32,39 proc. laikiusiųjų, t.y. beveik dvigubai daugiau nei pernai) vertinu kaip visišką „valstiečių”, vadinusių save profesionalų Vyriausybe, nesėkmę. 2018 m. Seimo Švietimo komitetui pasiūlius, o Seimui palaiminus ir Prezidentei pritarus, su trenksmu ir stumiant buldozeriu įvykdyta švietimo reforma: valstybiniu mastu įvestas etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis. Tačiau rezultato jis nedavė. Kodėl? Todėl, kad švietimo kokybė ir nebuvo valdančiųjų tikslas.
Skaityti daugiauPastarieji metai tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje buvo kupini naujų iššūkių: koronaviruso pandemija, vis intensyvesnė klimato kaita, visuomenę sudrebinusios ekologinės nelaimės. Visi šie reiškiniai turės įtakos tolesniam valstybės vystymuisi. Kokią ateities viziją Lietuvai numato Lietuvos žaliųjų partija? Kokiomis vertybėmis vadovaujasi ir kokias sritis laiko prioritetinėmis, teiraujamės jos pirmininko Remigijaus Lapinsko. – Kokios svarbiausios jūsų atstovaujamos partijos vertybės? – Lietuvos žaliųjų partijos pamatinis ideologijos ir veikimo principas yra balanso ir darnos paieška tarp valstybės interesų (pačia
Skaityti daugiauJau ne vienerius metus kalbame apie augančią atskirtį tarp sostinės ir likusios Lietuvos. Nors valdantieji pažadus dalino vieną po kito, proveržio taip ir nematyti. Nedarbas, žemas pragyvenimo lygis ir mažėjantis gyventojų skaičius bado akis. Situaciją dar labiau audrina koronaviruso pandemijos pasekmės ekonomikai. Kas išjudintų regionus iš sąstingio ir kaip jiems pasivyti didžiuosius miestus? Apie tai kalbamės su Žaliosios politikos instituto direktore Ieva Budraite. – Kokią ateities viziją matote karantino išalintiems šalies regionams? Kaip sumažinti atskirtį
Skaityti daugiauPravėręs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duris uostamiesčio gyventojas išgirdo puikią žinią – Klaipėdos uostas jau nekels grėsmės jo plaučiams. Žadama, kad iki šiol dėl taršos nuolat kritikuojamas uostas taps žaliuoju. Ką tai reiškia? Nuo šiol nebus nei juodomis dulkėmis nusėtų langų, nei kirtimų Girulių miške? O gal priešingai – žaliojo uosto ambicija taps tik „žaliuoju smegenų plovimu“?
Skaityti daugiauDėl koronaviruso pandemijos iki minimalių apsukų sulėtėjęs ekonomikos variklis ir vėl ima suktis sparčiau, tačiau įvairūs šaltiniai piešia skirtingas ateities prognozes. Europos Komisija neseniai paskelbė, kad jų skaičiavimais atlyginimai Lietuvoje kris labiausiai visoje Europos Sąjungoje, net 8,2 proc. Tuo tarpu Lietuvos ekonomistai tokį scenarijų neigė ir žadėjo atlyginimų kilimą. Apie darbo rinkos situaciją ir atlyginimų bei senatvės pensijų lūkesčius kalbame su Lietuvos žaliųjų partijos (dar vadinamos Tikraisiais žaliaisiais) pirmininku Remigijumi Lapinsku. – Kaip jūs vertinate
Skaityti daugiauViena po kitos Europos šalys skelbia apie suvaldytą koronaviruso protrūkį, o kaip joms sekasi gelbėti vidaus ekonomiką? Situacija Lietuvoje – kebli, verslo stabilizavimui skirta parama vis dar stringa biurokratijos koridoriuose, nuo pandemijos kenčia jaunos šeimos, o valdantieji ieško būdų įtikti senjorams. Ko šiuo atžvilgiu galėtume pasimokyti iš operatyvumu pandemijos akivaizdoje pagarsėjusios Vokietijos?
Skaityti daugiauŠią popietę, po Aplinkos ministerijoje vykusio Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdžio, kur buvo diskutuojama dėl visuomenės pasipiktinimą iššaukusių medžioklės taisyklių pakeitimų, aktyvistai reikalavo užtikrinti tikrą gamtos apsaugą ir piktinosi, kad sprendimai priimami už uždarų durų. „Nors Aplinkos ministras viešai deklaravo atšaukęs sprendimą, kuriuo buvo įteisinęs medžioklę lankais, situacija nėra visiškai skaidri. Lankų sąvoka iš taisyklių išbraukta, tačiau savo įsakymo, kuriuo keičia daugybę kitų medžioklę reguliuojančių klausimų, ministras, nepaisydamas aplinkosaugos organizacijų ir visuomenės prieštaravimo, neatšaukė. Priešingai
Skaityti daugiauValstybės kontrolės atliktas aplinkos apsaugos sektoriaus auditas ant stalo atvertė visas kortas. Trūksta teisinio reguliavimo stebėsenos, kontrolės sistema neužtikrina aplinkos apsaugos, o pagal šiai sričiai skiriamus finansus Lietuva užima priešpaskutinę vietą visoje Europos Sąjungoje.Kodėl aplinkosauga ir klimato kaitos stabdymas rikiuojasi tarp pagrindinių ES prioritetų, o Lietuvoje ši sritis nustumta į paraštes? Ką rodo faktas, kad lyginant su kitomis ES šalimis gamtos tausojimui skiriame kone mažiausiai lėšų? Galiausiai, kaip tai susiję su pastarųjų metų ekologinėmis nelaimėmis
Skaityti daugiau„Valstiečių” ministro K. Mažeikos noras įtikti siaurai interesų grupei, panašu, stipresnis nei pareiga atstovauti gamtosaugos interesus ir gerbti visuomenės bei Seimo valią. Tebegaliojant karantinui ir draudimui rinktis į masinius protestus, ministras netikėtai priėmė įsakymą leisti medžioklėje naudoti lankus, tuo įteisindamas nehumanišką ir pavojingą miško gyvūnų žudymą.
Skaityti daugiauNepaisant visuomenės ir Seimo prieštaravimų „valstiečių” ministras Kęstutis Mažeika slapta įteisino medžioklę lankais. Lietuvos žaliųjų partija kelia klausimą, ar su visuomene nederintas ministro sprendimas priimtas teisėtai? O tokį jo elgesį vertina kaip grubų etikos standartų pažeidimą, todėl ragina ministrą atsistatydinti iš pareigų.
Skaityti daugiauEkonomistams prabilus apie pasauliui gresiančią recesiją, sunerimo dar ką tik dėl Europos žaliojo kurso džiūgavę aplinkosaugininkai ir klimato aktyvistai. Kokia kryptimi pandemijos akivaizdoje nuspręsime pasukti ekonomiką? Klimato krizės iššūkius nustumti į paraštes ar pasinaudoti proga pereiti prie žaliosios ekonomikos?
Skaityti daugiauMėnuo nuotolinio mokymo Lietuvoje išstūmė iš komforto zonos visą švietimo bendruomenę. Viešojoje erdvėje daug girdėjome apie tai, kaip prie esamos situacijos prisitaiko elitinės mokyklos, o kaip sekasi paprastoms, ypač regionuose įsikūrusioms, švietimo įstaigoms? Kokias įsisenėjusias žaizdas atvėrė nauja mokymosi forma? Kur suklupome ir ko ši patirtis išmokė mokytojus, mokinius ir jų tėvus?
Skaityti daugiauKarantinas – puiki proga savirefleksijai. Pavyzdžiui, sprendimo, turėti vaikų ar ne, persvarstymui. Ir nesvarbu, jei būtum nėščia vienuoliktą savaitę. Tokia išvada peršasi, klausantis A. Verygos pasiteisinimo dėl poliklinikose neteikiamų nėštumo nutraukimo paslaugų.
Skaityti daugiauLietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, 0,5 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų šalyje yra pažeista erozijos. Tai lėmė ypač intensyvi žemdirbystė, perteklinis trąšų naudojimas ir sėjomainos netaikymas – dirvožemis nualintas, dėl to krenta derlingumas. Siekdami jį padidinti, ūkininkai pradeda naudoti dar daugiau cheminių trąšų – taip pradeda suktis užburtas ratas.
Skaityti daugiauRemigijaus Lapinsko vadovaujama Lietuvos žaliųjų partija sprendimą dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose įtvirtino užsiregistruodama Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK).
Skaityti daugiauKasmet minima melagingų naujienų savaitė baigėsi, o visuomenę klaidinanti informacija liejasi ir toliau. Viena naujausių plačiai pasklidusių fake news žinučių skelbia apie neva mūsų laukiantį pasaulinį badą. Kadangi po šia melaginga naujiena slepiasi ne tik panikos dėl koronaviruso kurstymas, bet ir klimato kaitos motyvai, kaip žaliųjų idėjų šalininkas, turiu sureaguoti.
Skaityti daugiauKaip koronaviruso pandemija paveiks kovą su klimato kaita? Ar leisime ekonomiką gaivinti aplinkos ir mūsų gerovės sąskaita? Ar vis dėlto išnaudosime istorinę galimybę užtikrinti žaliosios ekonomikos plėtrą?
Skaityti daugiauKlaipėdiečių namų palangės nusėtos galimai sveikatai kenksmingomis juodomis dulkėmis, o aplinkosaugos specialistai dėl valstybėje įvestų karantino ribojimų negali atlikti uosto įmonių patikrinimo. Dėl aplinkos apsaugos institucijų darbo reglamento tikslinimo bei aplinkos kokybės ir kontrolės užtikrinimo karantino metu Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Valstybės ekstremaliųjų situacijų centrą ir Vyriausybės COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitetą.
Skaityti daugiauPaskelbdama apie milijardinius pagalbos verslui paketus Vyriausybė pademonstravo gebėjimą įvertinti situacijos rimtumą. Netruko supažindinti ir su pirmosiomis konkrečiomis pagalbos priemonėmis. Vis dėlto keli aspektai kelia įtarimų. Ar tikrai numatomos priemonės padės išsikapstyti verslui, o ne sudarys sąlygas palūkanų ir bankų pelno augimui?
Skaityti daugiauSaviizoliacija ir karantinas stipriai smogė ekonomikai. Su egzistencinėmis problemomis susidūrė nemažai verslų, kurių veiklos modeliai paremti nuolatiniu, kasdieniu pajamų generavimu. Kalbu ne apie sumažėjusius pelnus, bet apie išlikimą ir veiklos tęstinumą ateityje. Ar valstybė išties pakankamai stiprią pagalbos ranką ant uolos krašto pakibusiam verslui?
Skaityti daugiauŠiandien, Pasaulinę Žemės dieną, leisiu sau sugretinti du visiškai skirtingus ir tuo pačiu šiek tiek panašius reiškinius – koronavirusą ir klimato kaitą. Kuo jie panašūs? Abu yra pasaulinio masto krizės ir abu kelia pavojų žmonių sveikatai. Kuo jie skiriasi? Per kelias savaites ar mėnesius virusas paskatino pokyčius, kurių klimato kaitos mokslininkai ir aktyvistai siekė ištisus dešimtmečius.
Skaityti daugiauAr Lietuva pasirengusi įveikti su klimato kaita ir aplinkos apsauga susijusius iššūkius – spaudos konferencijoje tokį klausimą kėlė Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. Anot jų, pastarųjų mėnesių ekologinės nelaimės ir aplinkosaugos sektoriaus ydos, ypač miškų valdymo bei atliekų tvarkymo srityse, rodo, kad Lietuvai gali kilti sunkumų užtikrinant aplinkosaugos standartus ir įgyvendinant su klimato kaita susijusius Europos Sąjungos reikalavimus. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį
Skaityti daugiauPrezidentui konstatavus visišką švietimo reformos nesėkmę ir faktą, kad švietimo srityje apskritai nieko nepadaryta, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ėmė teisintis ir vardinti „pasiekimus“. Tik ar tikrai tai, kas šiame sektoriuje nuveikta, gali būti vadinama pasiekimais?
Skaityti daugiauVilniaus gyventojus pasiekusios pirmosios sąskaitos už atliekų surinkimą privertė susiimti už galvos. Iki 70 proc. pabrangusi paslauga sukėlė pelnytą vilniečių pasipiktinimą. Taip savivaldybės liaupsintoje atliekų reformoje buvo padėtas paskutinis taškas, pavertęs ją visišku fiasko. Nuo šiukšlių kalnais nusėtų sostinės gatvių iki klausimo, kam šios reformos apskritai reikėjo?
Skaityti daugiauSulaukti politinės paramos dėl Astravo atominės elektrinės (AE) stabdymo tikimasi iš žaliųjų Europoje. Lietuvos žaliųjų partijos atstovai oficialiai kreipėsi į Europos žaliųjų partijos lyderius ir žaliųjų frakciją Europos Parlamente prašydami išreikšti oficialų nepritarimą dėl Baltarusijoje statomos AE paleidimo ir taip sustiprinti Lietuvos balsą tarptautiniu lygiu. „Astravo atominės elektrinės klausimas yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių problema, nes įvykus incidentui poveikis gali pasklisti tūkstančio kilometrų ar net didesniu atstumu. Tai reiškia, kad pasekmės skaudžiai
Skaityti daugiauReaguodami į Elektrėnų savivaldybės gyventojų prašymą, kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą dėl Vievio ežero ekologinės būklės. Daugiau informacijos apie šį atvejį – žemiau pateiktame partijos pirmininko Remigijaus Lapinsko
Skaityti daugiauPeticija dėl į Nerį patekusių plastiko dalelių surinkimo Šių metų pradžioje buvo užfiksuotas žiniasklaidos ir LR Prokuratūros dėmesio sulaukęs atvejis, kai iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių į Nerį tekėjo plastiku užterštos nuotekos. Po šio įvykio Neries priekrantėse stebimos itin smulkių plastiko dalelių sankaupos. Reikalaujame šias sankaupas surinkti ir pašalinti iš upės, nes jos kelia pavojų aplinkai ir visai upės ekosistemai. Tai atlikti reikia kuo skubiau, nes kylantis vandens lygis gali jas išplauti.Nors tarša iš „Vilniaus
Skaityti daugiauNeries upės priekrantėse ėmė kauptis aplinkai ir visai upės ekosistemai pavojingos plastiko dalelių sankaupos. Nors tarša iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių stabdoma specialiomis plastiko gaudyklėmis, srovė anksčiau į aplinką patekusias daleles neša tolyn upe, o dalis jų kaupiasi prie kranto. Reido metu tokius vaizdus užfiksavęs neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius įspėjo atsakingas institucijas ir ragina kuo skubiau išvalyti upės krantus kol nepakilo vandens lygis. „Nors atsakingos institucijos ėmėsi veiksmų stabdant taršą Neries upėje ir šiuo metu
Skaityti daugiauPastarosiomis dienomis politinėje darbotvarkėje švietimo klausimams skiriamas išskirtinis dėmesys. Tiesa, valdančiųjų siūlymas pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo vis tik kelia daug klausimų. Ar tikrai jis padės sukurti gerą valstybinę mokyklą kiekvienam vaikui? Ar netaps tik dar vienu gražių frazių rinkiniu?
Skaityti daugiauNeries upės pakrantėje netoli Grigiškėse esančio „Grigeo“ fabriko taip pat buvo pastebėti neaiškios kilmės vamzdžiai ir nuotekų atliekos, tad Lietuvos žaliųjų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, ragindamas kuo skubiau atlikti neplaninį fabriko patikrinimą. Daugiau įžvalgų apie taršą Klaipėdoje ir Lietuvos vandens telkinių padėtį rasite
Skaityti daugiauVakar Klaipėdoje užfiksuota ekologinė nelaimė skatina į situaciją žvelgti plačiau. Lietuvos žaliųjų partija ragina ne tik objektyviai ištirti situaciją, nustačius taršos mastą, numatyti adekvačias sankcijas bei kompensacines priemones, bet ir ieškoti sprendimų, kurie užkirstų kelią vandenų taršai ateityje. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas pastebi, kad gamtosaugininkai nuolat „puse lūpų“ kalba apie vamzdžius ar vamzdelius, vedančius į Lietuvos upes, upelius ir melioracijos griovius, o vandens taršos problema šalyje apskritai yra labai opi. Jis ragina prisiminti
Skaityti daugiauPasidžiaukime švenčių akimirkomis su svarbiausiais žmonėmis ir į 2020-uosius metus ženkime kupini energijos įveikti dar didesnius iššūkius ir priimti naujas galimybes! Jaukių švenčių linkėdamas - Remigijus Lapinskas Lietuvos žaliųjų partijos
Skaityti daugiau„Žaliąjį Europos kursą“ pristačiusi ir palaikymo sulaukusi Europos Komisija suteikė vilties, kad galiausiai klimato krizei ir su ja susijusiems iššūkiams pagaliau bus suteiktas didesnis prioritetas. Tačiau ką tik pasibaigusi Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija proveržio neprognozuoja, o tuo tarpu Lietuvos Seimas kovai su klimato kaita skirtomis lėšomis kamšo valstybės biudžeto skyles.
Skaityti daugiauTeisininkų požiūriu, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui dėl Miškų įstatymo pataisų neatitikimo Konstitucijai, reformuota Valstybinių miškų urėdija neturi aiškaus teisinio pagrindo funkcionuoti. Dėl to Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Seimą ragindama priimti Miškų įstatymo pataisas, kurios užtikrintų valstybinių miškų ūkio teisinį reguliavimą, atitiktų visuomenės interesus ir ilgalaikius šio sektoriaus tikslus.
Skaityti daugiauJau eina į pabaigą šio Seimo kadencija, kurioje valdančiosios daugumos pagrindą sudaro Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga. Visuomenė pagrįstai tikėjosi, kad aplinkosaugos, ekologijos, klimato kaitos problemos bus prioritetas – realiai turime ne lūkesčių išsipildymą, o problemų augimą ir neatsakytus klausimus. Per šį laiką pasikeitė jau du aplinkos ministrai, tačiau, tenka apgailestauti, kad aplinkosaugos būklė per tą laiką nepagerėjo. Atvirkščiai – gaisras padangų perdirbimo bendrovėje Alytuje, plyni kirtimai Labanoro girioje ir Punios šile, rekordus mušantys taršos rodikliai
Skaityti daugiauTai, kas prieš keletą savaičių atrodė tik planai, virsta realybe: Kauno savivaldybė jau rengia dokumentus prie Kauno m. savivaldybės prijungti 13-a „stipriausių“ Kauno rajono seniūnijų. 297,8 kv. km – tokį rajono plotą ketinama „atriekti“ Kauno miestui. Jeigu planai bus įgyvendinti, naujasis Kaunas plotu aplenks ne tik Vilnių, bet ir žymiausias Europos sostines, netgi patį Paryžių. Demokratinėse šalyse vietos savivalda yra ne tik savarankiško jos egzistavimo, bet ir pilietiškumo ugdymo bei demokratijos plėtros pagrindas. Lietuvoje šis
Skaityti daugiauLietuvos žaliųjų partijos (LŽP) pirmininkas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas stebisi Aplinkos ministerijos siūlymu po gaisro gesinimo Alytuje didžiuliuose rūsiuose subėgusį užterštą vandenį praleisti pro „Dzūkijos vandenų“ nuotekų valymo įrenginius ir išleisti į Nemuną. „Dėl to fakto, kad paleidus nuo taršos net juodą vandenį per biologinius valymo įrengimus bus užmuštos nuotėkas valančios bakterijos ir tie įrengimai ne tik neišvalys šio užteršto vandens, bet ir bus sugadinti, tiesiog užmerkia akis. Vadinasi, ne tik užterštas
Skaityti daugiauĮprasta manyti, jog savivaldoje negali būti jokios politikos, tik ūkinių reikalų sprendimų priėmimas. Taigi vadovaujantis šia banalios minties logika, miestą ir rajoną turėtų valdyti ne renkami politikai, kurių rinkimams yra skiriamos lėšos, bet įdarbinti profesionalūs ūkvedžiai. Didžiajai daliai politikų šis mitas labai patogus, nes leidžia išvengti politinių ir vertybinių klausimų (nors politika būtent yra vertybių kova), kadangi tokie klausimai demaskuoja apsimetėlį politiką, paslapčia trokštantis politiką paversti nejudinama ir saugia biurokratijos erdve, kuriame viską lemia teisės
Skaityti daugiauAlytus, šeštas pagal dydį šalies miestas, penktą dieną iš eilės ištiktas ekologinės katastrofos. Dėl gaisro padangų perdirbimo įmonėje mieste ir rajone paskelbta ekstremali situacija, ir nors savivaldybių vadovai siunčia žinią, kad trūksta ekspertinės pagalbos, gyventojai viešai abejoja taršos rodiklių duomenimis, o socialiniuose tinkluose sklinda sužalotų kūdikių ir kritusių gyvūnų nuotraukos, iš centrinės valdžios sklinda olimpinė ramybė pagardinta intrigų Karbauskis vs. Pranckietis prieskoniu. Kas tai, jei ne dar vienas įrodymas, kad bet kas, kas vyksta toliau
Skaityti daugiauAntradienio naktį Alytuje užsidegė įmonės „Ekologistika“ gamybinės patalpos. Minėta įmonė užsiima naudotų padangų perdirbimu, utilizacija ir yra vadinama viena didžiausių šios srities bendrovių Baltijos šalyje. Tuo metu, kai degant padangoms, kurios, kaip naftos produktas, tolygus cheminei užterštumo bombai, bandoma desperatiškai apsaugoti gyventojus juos evakuojant bei perspėjant apie pavojų sveikatai, iškyla klausimas, kaip buvo galima išvengti šio gaisro ir kodėl atsitinkant tokioms, nenumatytoms kritinėms situacijoms nėra plano B? Galima polemizuoti, kad nuo gaisrų, kaip ir nuo stichinių
Skaityti daugiauVisuotinai pripažintas principas „teršėjas moka“ sako, kad taršos šaltinis turi būti identifikuotas dar prieš jam pradedant teršti, o taršos šalinimas, arba kompensacinės priemonės, skirtos šiai taršai neutralizuoti, turi veikti nedelsiant, būti adekvačios ir duoti garantuotą efektą. Pažiūrėkime, ar atitinka šiuos principus Aplinkos ministerijos siūlomas Transporto priemonių taršos mokestis. Visų pirma, mokestis numatomas taikyti pagal automobilio taršos kiekį (CO2 dujų išmetimus gramais vienam kilometrui), kuris yra apskaičiuojamas taikant tam tikrą metodiką, turi vidutinę reikšmę ir, deja,
Skaityti daugiauJungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje LR Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė naują iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“ ir pasidalino Lietuvos istorija centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, kai per pastaruosius 5 metus biokuro dalis padidinta iki 70 proc., iškastinio kuro dalį sumažinant iki 30 proc. Ar tuo jis nustebino pasaulio lyderius? Ką tik parvykęs iš Kijeve, Ukrainoje, pasibaigusios 15-osios tarptautinės konferencijos „Biomass for Energy” galiu tik pasidžiaugti ir patvirtinti, kad toks gerosios praktikos viešinimas svariai stiprina mūsų šalies
Skaityti daugiauJungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje LR Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė naują iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“ bei pasidalino Lietuvos sėkmės istorija centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, kai per pastaruosius 5 metus biokuro dalis padidinta iki 70 proc., iškastinio kuro dalį sumažinant iki 30 proc. Vienas iš šios „biokuro revoliucijos” kūrėjų - Remigijus Lapinskas - sako, kad toks gerosios praktikos viešinimas svariai stiprina mūsų šalies įvaizdį - esame matomi kaip pažangi ir savo indėlį į kovą
Skaityti daugiauPastaruoju metu diskusijos miškų klausimais Lietuvoje yra ypatingai aštrios. Miškų apsauga nuo plynų kirtimų ir poreikis išsaugoti sengires; privataus miško valdos dydžio apribojimas; miškų gaisrai pasaulyje - kokius akcentus svarbu išskirti?
Skaityti daugiauPRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI 2019-08-07 Šiandien Vyriausybė atsisakė tenkinti žaliųjų atstovės Ievos Budraitės pateiktą ir beveik 20 tūkst gyventojų palaikymo sulaukusią peticiją, kuria reikalauta atšaukti pernai priimtą Vyriausybės sprendimą didinti metinę valstybinių miškų kirtimo normą. Peticijos autoriai Vyriausybės argumentaciją vertina kaip dar vieną bandymą dangstyti kyšančius interesus. 2018 m. rugsėjo pabaigoje Lietuvos žaliųjų partijos atstovė Ieva Budraitė pateikė Vyriausybei peticiją, kurią pasirašė daugiau nei 20 tūkst. gyventojų. Peticijoje buvo reikalaujama atšaukti sprendimą valstybinių miškų pagrindinių miško
Skaityti daugiauVis dažniau pasigirsta kalbos apie valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vidinius nesutarimus ar netgi galimą skilimą. Matyt, vertybės, apie kurias tiek daug buvo kalbama šios partijos ėjimo valdžion metu 2015-2016 m. netapo „klijais“, turėjusiais sustiprinti organizaciją. Todėl nuostabos nekelia ir po LVŽS Demokratijos forumo pasirodžiusi žinia, kad renginyje svarstyta galimybė „valstiečiams” prisijungti prie Europos žaliųjų partijos šeimos, nors anksčiau partijos vadovai tokią galimybę vertino itin skeptiškai. Panašu, kad ir dabar nuomonė nepasikeitė –
Skaityti daugiauAplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika liepos 12 d. pasirašė pavedimą stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos rengimą. Tai reiškia – stabdomos procedūros, kuriomis buvo planuojamas išplėsti Punios šilo apsaugą. Buvo planuojama, kad Punios šilo gamtinis rezervatas ir Punios šilo botaninis-zoologinis draustinis bus sujungti į vieną gamtinio rezervato teritoriją, kuri bus išskirta kaip griežtos apsaugos ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Viešojoje erdvėje girdėjome ministro paaiškinimus, kad Punios šilo apsaugos išplėtimo stabdymas vyksta dėl
Skaityti daugiauIEVOS BUDRAITĖS RINKIMŲ PROGRAMA LEIDINYS ŽIRMŪNŲ GYVENTOJAMS Žirmūnų vienmandatėje apygardoje vyksiančiuose Seimo rinkimuose Lietuvos žaliųjų partija kelia Žaliosios politikos instituto vadovės, viešosios politikos analitikės Ievos Budraitės kandidatūrą. Ieva Budraitė teigia, jog dalyvauja rinkimuose siekdama principingai atstovauti aplinkosaugą ir žaliąją politinę darbotvarkę. „Tenka apgailestauti, kad nors klimato krizės kontekste visuomenės ekologinis sąmoningumas auga, priimant politinius sprendimus ekologija vis dar žemiausio prioriteto eilutėje. „Valstiečių” valdančioji dauguma vengia akistatos su nekontroliuojamo trąšų naudojimo žemės ūkyje,
Skaityti daugiauPanašu, kad konservatorius ištiko netikėta amnezija arba keistas politinių pažiūrų poslinkis. Kai didžiausi atominės energetikos šalininkai, ir įvairiausio šmeižto apie žaliuosius skleidėjai, prabyla apie klimato krizę ir dabar jau save ima linksniuoti žaliaisiais, darosi sunku apsispręsti, kaip vertinti tokį žingsnį – kaip madų vaikymąsi, atvirą veidmainystę ar vis tik laikiną politinį užtemimą? Praėjusią savaitę publikuotame tekste viena TS-LKD atstovė aprašė klimato kaitos iššūkio svarbą, atkreipė dėmesį į besiplečiančias ekologijos temomis besirūpinančių gyventojų gretas bei
Skaityti daugiauTrečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas balsų dauguma davė atkirtį bandomam prastumti geologiniam CO2 saugojimui žemės ertmėse – visiškai naujai, eksperimentinei technologijai, kuri prieštaringai vertinama mokslininkų ir yra uždrausta ne vienoje Europos valstybėje.
Skaityti daugiauVyriausybę krečiant skandalams dėl medienos pramonės interesų tenkinimo, Lietuvos žaliųjų partija sulaukė 9 mėn. vilkinto atsakymo į pateiktą 19 tūkst. asmenų peticiją, kuria buvo reikalauta atšaukti Vyriausybės sprendimą didinti metinę miškų kirtimo normą. Peticijos reikalavimų Vyriausybės peticijų komisija siūlo netenkinti, tačiau peticijos autoriai pateiktą argumentaciją vertina kaip dar vieną bandymą dangstyti kyšančius interesus.
Skaityti daugiauKai dėl rekordinių karščio bangų vieni skubėjo atsigaivinti prie vandens telkinių, kiti nerimavo dėl pasekmių derliui ar net senkančių vandens atsargų (kai kuriuose rajonuose dėl sausros net buvo skelbiama ekstremali padėtis), mes, žalieji, vieningai sutarėme – dar vienas orų ekstremumas, klimato kaita drastiškai primena apie save. Lokaliu požiūriu situacija kelia nerimą, nors ir nėra tragiška, tačiau ką apie sausrų keliamą žalą sako pasaulinio lygio rodikliai?
Skaityti daugiauSeimo narys Linas Balsys įregistravo Žemės gelmių įstatymo pataisas, kuriomis siūlo sugriežtinti žemės gelmių ertmių naudojimą pavojingų medžiagų laikymui, o taip pat – apriboti hidraulinio ardymo technologijos naudojimą.
Skaityti daugiauPanevėžio miesto savivaldybė užsimojo rekonstruoti Laisvės aikštę, tam iš Europos Sąjungos ir valstybės lėšų bus skirta 2,3 mln. Eur. Aikštės atnaujinimo planuose numatytos ne tik naujos trinkelės, jau šalinami sveiki, brandūs medžiai. Žalieji tokią miesto valdžios iniciatyvą vadina nusikaltimu miestui ir gamtai, kadangi dėl paukščių perėjimo laikotarpio šiuo metu medžių kirtimai ribojami net ūkiniuose miškuose.
Skaityti daugiauPer Europą ritasi Žalioji banga - vis daugiau europiečių būtent žaliesiems patiki formuoti Vyriausybes, atstovauti žmonių ir gamtos interesus savivaldos ar nacionaliniu lygiu. Šiuo metu žaliųjų partijos yra sparčiausiai populiarėjanti politinė jėga Europoje. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje žaliąją darbotvarkę atstovauja net dvi partijos. Kodėl dvi? Apie jų skirtumus ir partijos prioritetus pasakoja Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. „Nors šalyje veikia net dvi žaliųjų vardą nešiojančios partijos, mano nuomone, tik viena iš jų savo veiksmais
Skaityti daugiau