20 07 2022

H. M. Kauzonė. Matematikos egzamino rezultatai – atspindi ar iškreipia mokyklinio ugdymo vaizdą?

By

Dėl susirūpinimo bangą sukėlusių matematikos egzamino rezultatų visuomenės, o ypač švietimo ekspertų nuomonės suskilo į dvi stovyklas, kurios skiriasi gana radikaliai. Nors girdime daug politizuotų diskusijų, ar egzaminas išties turėtų būti privalomas, kur kas svarbiau atkreipti dėmesį į šį vertinimų konfliktą, iš kurio kyla esminis klausimas – ar problema slypi egzamino vertinime, ar vis tik švietimo sistemos viduje. Vienos stovyklos šalininkai mano, kad bendrai mokykloje mokoma gerai, bet formalizuotas egzaminas įgytas žinias įvertina neteisingai. Kas

Skaityti daugiau
26 01 2022

Helga Marija Kauzonė: Blogi ne kabinetai, bloga politikų komunikacija

By

Priklausomybės nuo narkotinių medžiagų problema Lietuvoje taip paplito, kad norisi skelbti ekstremalią padėtį. Tačiau paniką kelia ne tik problemos mastas, bet ir neatsakinga viešoji komunikacija. Naujausias pavyzdys – „narkotikų vartojimo kambariai“ Lietuvoje. Nors tai nėra nei naujas, nei blogas sumanymas (pasaulyje tokių kabinetų praktika priimta kaip priklausomybių gydymo kurso dalis), jo pristatymas padarė meškos paslaugą.  Didžiąją dalį sveikatos problemų visame pasaulyje sudaro psichikos ir elgesio sutrikimai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, plinta nelegalių psichiką

Skaityti daugiau
17 12 2021

Helga Marija Kauzonė: Kada Lietuvoje gims inovatorių karta?

By

Kodėl Belgijoje, Danijoje ar net kaimyninėje Estijoje gimsta daugiau inovacijų nei Lietuvoje, priežasčių galime rasti begalę – pradedant nuo švietimo sistemos ir baigiant finansų trūkumu. Svarbiausias klausimas – kokių sprendimų reikia siekiant paskatinti šalies inovatyvumą ir pažangą? Prieš septynerius metus šiam tikslui buvo pasitelktas mokslo populiarinimo tinklas STEAM. 

Skaityti daugiau
30 09 2021

Helga Marija Kauzonė: universitetų ligoninės be mokslo?

By

Šią savaitę nedideliu balsų skirtumu LR Seimas nusprendė svarstyti LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus. Jų esmė – įsteigti universiteto ligoninę Klaipėdos mieste ir iki vienos sumažinti universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų skaičių Vilniuje. Tuo metu Kaune ketinama nieko nekeisti ir taip pat palikti vieną universiteto ligoninę. Deja, numatyti įstatymo pakeitimai stumiami pernelyg skubotai, turint omenyje, kad šie pokyčiai gali turėti labai rimtų praktinių pasekmių sveikatos mokslų sričiai.

Skaityti daugiau
7 09 2021

Dr. Helga Marija Kauzonė: Visi vaikai yra gabūs

By

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos stalčiuje jau ne vienerius metus guli puikus mokslo populiarinimo ir mokinių gebėjimų ugdymo įrankis – STEAM programa. Dar prieš šešerius metus buvo paruoštas jos įgyvendinimo planas ir pasirašyti susitarimai dėl STEAM centrų finansavimo. Tiesa, projekto įgyvendinimas stringa arba juda pavargusio vėžlio tempu, o tai – didelis praradimas mums ir mūsų vaikams, kurių gabumus atskleisti jau būtų padėjusi ši programa. 1905 metais rašytojas Hermannas Hesse romane „Po ratu“ rašė, kad mokykloje

Skaityti daugiau
27 07 2021

COVID-19 pamokos, arba 4 būtini sprendimai sveikatos sektoriui

By

Koronaviruso pandemija parodė, kad galime susitelkti ir rasti sprendimus net tuomet, kai tai atrodo beveik neįmanoma. Kita vertus, ji tik dar labiau pagilino įsisenėjusias sveikatos sektoriaus problemas. Jei norime, kad sveikatos apsaugos sistema ir toliau funkcionuotų, o jos sraigteliai neišsibalansuotų sukeldami grėsmę visai visuomenės sveikatai, turime kuo greičiau įgyvendinti keturis sprendimus.

Skaityti daugiau
18 06 2021

Ieva Budraitė: Maisto švaistymo kaina piniginei ir planetai – per didelė

By

Kasmet Europos Sąjungoje iššvaistoma maždaug 88 mln. tonų maisto, o su tuo susijusios išlaidos siekia maždaug 143 mlrd. eurų. Bet tai tik viena medalio pusė. Maisto švaistymas veda ne tik prie ekonominių, bet ir prie aplinkosauginių bei socialinių pasekmių. Minint Tvarios gastronomijos dieną kviečiu susimąstyti apie iššūkius, kurie slypi mūsų lėkštėse.

Skaityti daugiau
13 05 2021

Profilaktiniai krūties vėžio tyrimai turėtų būti atliekami nuo 30-ies metų

By

Moterys nuo 50 metų amžiaus gali neatlygintinai pasitikrinti, ar neserga krūties vėžiu pagal Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. Tiesa, vertindami sergamumo ir išgyvenamumo rodiklius kai kurie ekspertai pastebi, kad krūties vėžio diagnostiką būtina ankstinti. Lietuvos žaliųjų partija dėl to kreipėsi į Vyriausybę, ragindama koreguoti amžiaus ribą, kad pasitikrinti galėtų moterys nuo 30 metų.

Skaityti daugiau
9 03 2021

Dr. Svetlana Kauzonienė: Skiepai jau čia, bet ar mes pasiruošę?

By

Skiepai nuo COVID-19 jau formuoja medikų, švietimo įstaigų darbuotojų, dalies senjorų bei sergančiųjų onkologinėmis ligomis imunitetą koronavirusui. Bet ar išaušus masinės vakcinacijos etapui visuomenėje tvyrantis nerimas leis pasiekti būtinas imunizacijos apimtis? Žinodama visuomenės jautrumą skiepų temai, Vyriausybė jau seniai turėjo pradėti mokslu grįstą informacinę kampaniją, kuri išsklaidytų mitus ir paskatintų kuo daugiau gyventojų rinktis šį sveikatos apsaugos būdą.

Skaityti daugiau
22 01 2021

Dėl gaištančių gyvūnų pateikimo matematikos vadovėliuose žalieji kreipėsi į Švietimo ministeriją

By

Reaguodama į gautą informaciją apie ketvirtos klasės matematikos vadovėlio užduotyse pateikiamus pavyzdžius apie gaištančius gyvūnus, Lietuvos žaliųjų partijos Gyvūnų gerovės grupė kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, bei vadovėlio leidėją UAB Šviesa reikalaudama neetišką informaciją pateikiančius vadovėlius išimti iš apyvartos. „Esame įsitikinę, kad klaidingą informaciją pateikiančios formuluotės ne tik daro neigiamą įtaką juridinių asmenų reputacijai, bet ir formuoja klaidingą naratyvą apie gyvūnų globos organizacijų funkcijas, veiklą ir paskirtį.  Beto manome, kad neetiški gaištančių gyvūnų

Skaityti daugiau
16 09 2020

Aš nelieku nuošalyje!

By

 Kodėl? Nes daug metų nuosekliai dirbu socialinį darbą ir realiai išgyvenu socialinės politikos deficitą. Suprantu, kad socialinės problemos yra blogos socialinės politikos pasekmė. Nes nėra mūmyse jokios socialinės lyderystės! Nes valdžia skatina aktyviai laikytis socialinės distancijos, kai dera glaustis ir stiprėti, pandemijos atveju išlaikant būtiną fizinį atstumą. Nes dirbantiems socialinį darbą patiems reikia pagalbos. Nes mokome žmones nedirbti. Bedarbių jau apie 200 tūkstančių ir tuo pačiu darbuotojų trūksta! Nes naujai einantys į valdžią siūlo legalizuoti

Skaityti daugiau
10 08 2020

Rūta Andriuškevičienė: Kokias sistemos spragas liudija tragiški matematikos egzamino rezultatai?

By

  Ką tik paaiškėjo valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai. Šių metų egzamino rezultatus (jo neišlaikė net 32,39 proc. laikiusiųjų, t.y. beveik dvigubai daugiau nei pernai) vertinu kaip visišką „valstiečių”, vadinusių save profesionalų Vyriausybe, nesėkmę.  2018 m. Seimo Švietimo komitetui pasiūlius, o Seimui palaiminus ir Prezidentei pritarus, su trenksmu ir stumiant buldozeriu įvykdyta švietimo reforma: valstybiniu mastu įvestas etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis. Tačiau rezultato jis nedavė. Kodėl? Todėl, kad švietimo kokybė ir nebuvo valdančiųjų tikslas.

Skaityti daugiau
10 07 2020

Mažesnė socialinė atskirtis ir laimingesni gyventojai: kada ir kaip?

By

Dėl koronaviruso pandemijos iki minimalių apsukų sulėtėjęs ekonomikos variklis ir vėl ima suktis sparčiau, tačiau įvairūs šaltiniai piešia skirtingas ateities prognozes. Europos Komisija neseniai paskelbė, kad jų skaičiavimais atlyginimai Lietuvoje kris labiausiai visoje Europos Sąjungoje, net 8,2 proc. Tuo tarpu Lietuvos ekonomistai tokį scenarijų neigė ir žadėjo atlyginimų kilimą. Apie darbo rinkos situaciją ir atlyginimų bei senatvės pensijų lūkesčius kalbame su Lietuvos žaliųjų partijos (dar vadinamos Tikraisiais žaliaisiais) pirmininku Remigijumi Lapinsku.  – Kaip jūs vertinate

Skaityti daugiau
27 04 2020

Rūta Andriuškevičienė: Kokias švietimo spragas išvydome kompiuterių ekranuose?

By

Mėnuo nuotolinio mokymo Lietuvoje išstūmė iš komforto zonos visą švietimo bendruomenę. Viešojoje erdvėje daug girdėjome apie tai, kaip prie esamos situacijos prisitaiko elitinės mokyklos, o kaip sekasi paprastoms, ypač regionuose įsikūrusioms, švietimo įstaigoms? Kokias įsisenėjusias žaizdas atvėrė nauja mokymosi forma? Kur suklupome ir ko ši patirtis išmokė mokytojus, mokinius ir jų tėvus?

Skaityti daugiau
13 11 2019

Remigijus Lapinskas. Kas slypi už Kauno miesto ribų plėtros plano?

By

Tai, kas prieš keletą savaičių atrodė tik planai, virsta realybe: Kauno savivaldybė jau rengia dokumentus prie Kauno m. savivaldybės prijungti 13-a „stipriausių“ Kauno rajono seniūnijų. 297,8 kv. km – tokį rajono plotą ketinama „atriekti“ Kauno miestui. Jeigu planai bus įgyvendinti, naujasis Kaunas plotu aplenks ne tik Vilnių, bet ir žymiausias Europos sostines, netgi patį Paryžių. Demokratinėse šalyse vietos savivalda yra ne tik savarankiško jos egzistavimo, bet ir pilietiškumo ugdymo bei demokratijos plėtros pagrindas. Lietuvoje šis

Skaityti daugiau
11 11 2019

Ekologinė nelaimė Alytuje: ar leisime padarinius likviduoti Nemuno sąskaita? R. Lapinsko ir I. Budraitės komentarai

By

Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) pirmininkas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas stebisi Aplinkos ministerijos siūlymu po gaisro gesinimo Alytuje didžiuliuose rūsiuose subėgusį užterštą vandenį praleisti pro „Dzūkijos vandenų“ nuotekų valymo įrenginius ir išleisti į Nemuną. „Dėl to fakto, kad paleidus nuo taršos net juodą vandenį per biologinius valymo įrengimus bus užmuštos nuotėkas valančios bakterijos ir tie įrengimai ne tik neišvalys šio užteršto vandens, bet ir bus sugadinti, tiesiog užmerkia akis. Vadinasi, ne tik užterštas

Skaityti daugiau
5 10 2018

Sveikinimas visiems pedagogams!

By

Lietuvos žaliųjų partija sveikina visus pedagogus su mokytojų diena! „Mūsų ateitis priklauso nuo to, kiek išsilavinę, kūrybingi ir laisvi užaugs mūsų vaikai, todėl turime susitelkti ir ieškoti efektyvių būdų pagaliau sugrąžinti mokytojo profesijai prestižą. O pedagogams linkiu optimizmo ir užsispyrimo keičiant Lietuvą!“ - teigia partijos pirmininkas Remigijus

Skaityti daugiau 0
22 06 2018

Vytautas Nekrošius: „Išdaigininkai“ aukštojo mokslo reformatoriai

By

Šį antradienį (birželio 19 d.) Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad tam tikros mokslo ir studijų įstatymo ir su juo susijusių švietimo ir mokslo ministro įsakymų nuostatos prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams. Visa istorija buvo susijusi su aukštųjų mokyklų studijų programų perakreditavimu ir uždraudimu jau šiemet į neakredituotas studijų programas priimti studentus.

Skaityti daugiau 1
25 04 2018

Reikalaujame ratifikuoti Stambulo konvenciją!

By

47 941 - tiek praėjusiais metais policijoje gauta pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje (Statistikos departamento duomenys). O kiek atvejų nė nebuvo neužfiksuota? Nepaisydami to, mes vis dar ginčijamės dėl Stambulo konvencijos, kuri pagerintų nuo smurto nukentėjusių asmenų apsaugą, ratifikavimo. Konvencijos nauda patikėjo daugybė progresyvių valstybių. Metas ir Lietuvai neatsilikti. #Žalieji #NEvalstiečiai #Ratifikuokime_Stambulo_Konvenciją

Skaityti daugiau 2
30 12 2017

Kraujo donorystė – dovana, galinti išgelbėti gyvybę

By

Kiekvieną dieną kraujo reikia daugiau nei 200 žmonių; kraujo perpylimo prireikia ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems ir įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms. Vienintelis kraujo gavimo šaltinis – kiti sveiki žmonės. #LŽP Vilniaus skyriaus nariai Smiltė Doveikienė, Austėja Jonaitytė, Mindaugas Galiauskas ir Laurynas Okockis savo pavyzdžiu remia ir palaiko kilnią kraujo donorystės idėją. Ačiū jiems!

Skaityti daugiau 3
18 08 2017

Remigijus Lapinskas: Apie pedagogo indėlį į valstybės pamatą

By

Miškininkai – vagys, festivalių lankytojai – alkoholikai, universitetų bendruomenės – nekompetentingos, žiniasklaidos atstovai – melagiai. Deja, būtent taip skamba dažnas šios valdžios pareiškimas – kaip labai nekorektiškas kažkurios visuomenės ar profesinės grupės atžvilgiu. Ne išimtis ir praėjęs trečiadienis, kai premjeras pareiškė, kad didesnius atlyginimus mokytojams bus galima mokėti tik tada, kai pagerės moksleivių rezultatai. Ar nebuvo galima šios minties išreikšti kitaip? Juk pagal tokią logiką panašus darbo apmokėjimo principas turėtų būti taikomas ir pačiam premjerui.

Skaityti daugiau
12 07 2017

Remigijus Lapinskas: Ar „atimk ir padalink” logika yra tinkamiausia Lietuvai?

By

Seime verda diskusijos dėl PVM lengvatos centralizuotam šildymui atgaivinimo. „Opozicionieriai“ konservatoriai, siekdami šį klausimą grąžinti į politinę darbotvarkę, pasiūlė valdantiesiems valstiečiams savo paramą miškų reformos klausimais, o pastarieji sutiko mažinti PVM centralizuotam šildymui, taip išsižadėdami savo anksčiau skelbtų principinių nuostatų šiuo klausimu. Kiti valdantieji socialdemokratai apšaukė šį sandėrį tipišku „prekybos įtaka“ atveju, kas iš tiesų labai panašu į teisybę. Tačiau svarbiausia, kad ir miškų reformos, ir PVM lengvatos šildymui aptarimuose mažiausiai minėti žmonės, kuriuos šis

Skaityti daugiau