You are currently viewing Martynas Petraitis: 50 rudos atspalvių, arba kaip „valstiečiai“ pramušinėja politinės moralės dugną

Martynas Petraitis: 50 rudos atspalvių, arba kaip „valstiečiai“ pramušinėja politinės moralės dugną

Aurelijus Veryga oficialiai pranešė sieksiantis Kauno miesto mero posto ir pristatė savo rinkimų programą. Esminis jos akcentas – žalumas, arba darnumas, ir šeima. Įvertinus „valstiečių pažangą šiose srityse jų valdymo metu, natūraliai kyla klausimas – kaip ilgai jie pasiryžę mulkinti rinkėjus ir pramušinėti politinės moralės dugną savo „rudą politiką vis dar krikštydami „žaliu vardu?

Aurelijaus Verygos, kuris, panašu, pozicionuojamas kaip naujasis valstiečių veidas, pažadai skamba gražiai ir pagirtinai. Tačiau, ar galima juos priimti rimtai, kai žinome, kaip jiems sekėsi iki šiol?

Priminsiu, kad laimėję Seimo rinkimus 2016-2020 metais „valstiečiai ne tik formavo Vyriausybę, bet ir savo žinion perėmė Aplinkos ministeriją. Deja, per tą laiką aplinkos apsauga ne gerėjo, o blogėjo. Įvairios krizės apnuogino įsisenėjusias problemas, tačiau konkrečių efektyvių sprendimų, kaip tas problemas spręsti taip ir nepamatėme. Ką turiu omenyje? Štai keli pavyzdžiai, apie „valstiečių valdymo laikotarpio „pasiekimus:

  1. Abejotinas krizių valdymas. Gaisras padangų perdirbimo gamykloje Alytuje. Krizės valdymas prilygo fiasko. Liekamųjų reiškinių (grunto ir požeminių vandenų valymas) nebuvo išspręstas. Kaip yla iš maišo išlindo „Grigeo vykdytas Kuršių marių nuodijimas nevalytomis nuotekomis.
  2. Miškų politikos silpninimas. Plyni miškų kirtimai Labanoro girioje ir Punios šile. Priimtas sprendimas 6% didinti metinę valstybinių miškų kirtimo normą. Įvykdyta miškais besirūpinančią bendruomenę suskaldžiusi urėdijų reforma, proceso metu iš esmės buvo sunaikintas miškininko profesijos prestižas, sumažėjo galimybė pasipildyti jaunais, motyvuotais ir savo darbą išmanančiais profesionalais.
  3. Pataikauta ūkininkams leidžiant pilti mėšlą ir srutas ant įšalusio ir sniegu padengto dirvožemio, kas lėmė paviršinių vandens telkinių taršos riziką.
  4. Pataikauta medžiotojams bandant įteisinti medžioklę lankais. 
  5. Pritarta Klaipėdos uosto bendrajam planui, numatančiam sunaikinti 30 ha Girulių miško.
  6. Klimato kaitos fonde buvo nepanaudota 190 mln. eurų: nei renovacijai, nei transporto, nei žemės ūkio žalinimui.
  7. „Valstiečių lyderis be paprastiems mirtingiesiems galiojančių tvarkų  Kauno marių regioniniame parke pasistatė nuosavą „observatoriją“.

 

Tai tik keletas pavyzdžių iš aplinkosaugos srities, sąrašą būtų galima tęsti ir toliau.

Galbūt jie suprato savo klaidas ir kitai kadencijai ėmėsi žalių darbų? Deja. 2020 metais nepriklausoma nevyriausybinė organizacija „Aplinkosaugos koalicija sudarė politinių partijų reitingą pagal tai, kiek jų rinkimų programose atspindimas dėmesys žaliajai politikai ir tvarumui. Kol reitinge pirmąja vieta dalijosi Lietuvos žaliųjų partija ir Lietuvos socialdemokratai, paskutinę vietą užėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. 

Ką tai rodo? Mano galva, besaikį populizmą arba siekį nepagrįstai pasinaudoti visuomenės susirūpinimu ekologija nedarant jokių reikšmingų ta linkme nukreiptų žingnių. Viešojoje erdvėje tokios pastangos netgi turi pavadinimą – žaliasis smegenų plovimas (ang. greenwashing). Wiktionary žaliąjį smegenų plovimą apibrėžia dar griežčiau: valdžios ar įmonės savęs pateikimas kaip aplinkai draugiškos ir tvarios, tam kad užmaskuotų savo naikinančią veiklą. Pabrėžiu – naikinančią.

Mano manymu, apskritai, „valstiečių“ partijos kursą pagrįstai galima vadinti „ruduoju“, o ne žaliuoju: LVŽS vykdo trąšų skatinimo, miškų naikinimo, aplinkosaugos silpninimo politiką, o pati politika ir konkretūs veiksmai kardinaliai nesutampa su Pasaulio žaliųjų chartijoje išdėstytomis ideologinėmis vertybėmis. Ir ne tik liečiančiomis aplinkosaugą. Pavyzdžiui,  pagarbą visų žmonių ir visoms žmogaus teisėms. 

Būtent ją „valstiečiai“ savo valdymo periodu be atvangos trypė, priimdami tokius sprendimus kaip amžinas embrionų saugojimas, pagalbinio apvaisinimo siekiančioms poroms užtraukiantis finansinę naštą; toleruodami paties A. Verygos pasisakymus dėl moters teisės į nėštumo nutraukimą ribojimo karantino metu; „valstiečių“ vadovo lūpomis nuosekliai vykdydami LGBT bendruomenės interesų menkinimą ir t.t.

Ar kas nors pasikeis ir  2023 metų savivaldos rinkimuose, pasak pono Verygos, visas dėmesys bus nukreiptas į žalumą, darnumą ir šeimą? Abejoju. Nes pagrindo tikėti, kad dabar savivaldos lygmeniu bus kitaip, nei vyko nacionaliniu – mažai. Kai atrodo, kad žemiau kristi jau būtų sunku, „valstiečiai“ nusprendžia pramušti politinės moralės dugną.

Martynas Petraitis yra Lietuvos žaliųjų partijos Kauno m. skyriaus pirmininkas.