You are currently viewing Afrikinis kiaulių maras: ar Kėdainiai pasimokys iš Jonavos klaidų?

Afrikinis kiaulių maras: ar Kėdainiai pasimokys iš Jonavos klaidų?

Žinia apie Afrikinio kiaulių maro protrūkį Svilių kaime, Kėdainių rajone, nerimą kelia ne tik vietos ūkininkams. Lietuvos žaliųjų partija reikalauja užtikrinti, kad ekstremali situacija būtų suvaldyta tinkamai, vadovaujantis AKM neatidėliotinų priemonių planu.

Reaguodami į AKM protrūkį Svilių kaime Lietuvos žaliųjų partijos Kėdainių skyriaus atstovai Kėdainių rajono savivaldybės reikalauja kilusią ekstremalią situaciją kuo skubiau suvaldyti ir užtikrinti, kad poveikis aplinkai būtų minimizuojamas. „Kiaulių maro protrūkis yra iššūkis ne tik ūkininkams – ypač svarbi vietos valdžios reakcija. Nedelsiant turi būti imamasi reikiamų priemonių užkirsti kelią tolesniam maro plitimui ir tinkamam ko ne tūkstančio planuojamų nugaišinti kiaulių utilizavimui. Situaciją stebime, palaikysime kontaktą su atsakingais pareigūnais. Tik galime nuraminti gyventojus – šis maras nėra pavojingas žmonėms“ – teigia Kėdainių skyriaus pirmininkas Paulius Šliavas.

Anot Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko Remigijaus Lapinsko, gydymo nuo afrikinio kiaulių maro nėra, todėl visi ūkyje esantys gyvuliai turi būti utilizuojami, tačiau tai atliekant turi būti vadovaujamasi nustatytais biosaugos reikalavimais. Utilizuoti gaišenas galima tiek deginant, tiek užkasant juos po žeme. Laidojimo po žeme atveju būtina užtikrinti, kad tai būtų atliekama molingoje žemėje tinkamame gylyje.

Prisimindamas praėjusiais metais Jonavos rajone „Beržų komplekse“ užfiksuotą Afrikinio kiaulių maro židinį, Remigijus Lapinskas išreiškė viltį, kad pamokos buvo išmoktos ir Jonavos atveju padarytos klaidos Svilių kaime nepasikartos. „Beržų komplekse“ ekstremali situacija nebuvo suvaldyta tinkamai. Daugiau nei 23 tūkst. kiaulių gaišenų buvo laidojamos po žeme. Gyventojai skambino pavojaus varpais baimindamiesi, kokį poveikį toks sprendimas sukels gruntiniams vandenims ir greta esančių šulinių vandens kokybei. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba buvo palikta problemą spręsti viena. Stigo centrinės valdžios pagalbos. Šiuo atveju, panašu, einama geresniu keliu – gaišenas nuspręsta utilizuoti gamykloje Rietave“ – atkreipė dėmesį R. Lapinskas, tačiau pabrėžė, kad būtina imtis visų įmanomų priemonių užkirsti kelią tolesniam viruso plitimui.

„Į šios bei kitų ekstremalių situacijų valdymą turi įsitraukti visos atsakingos institucijos – ne tik Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bet ir Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir kt. Ekstremalių situacijų valdymas ne tik nukentėjusios įmonės, vietos savivaldybės, bet ir nacionalinės valdžios rūpestis. Deja, ne viena pastaruoju metu vykusi ekstremali situacija patvirtino, kad su tokiomis situacijomis Lietuvoje nėra susitvarkoma. Kiekvienam atvejui bandoma atskirai parinkti suvaldymo metodiką, technologijas, rasti specialistus, tačiau akivaizdu, kad toks situacijų valdymas yra visiškai netinkamas ir keliantis rimtą pavojų aplinkai“ – pabrėžė partijos vadovas.

Leave a Reply