Chevron‘ui kelią užtvėrę lenkai budi jau kelias savaites

  • Post category:Naujienos

Šiuo metu Lenkijos rytų provincijoje Żurawlow kaimelyje vyksta tai, kas galimai vyks Vakarų Lietuvoje po metų – prasidėjus Chevron skalūninių dujų gavybos procesams, žmonės rengia ilgalaikius protestus prieš šią korporaciją. Jau kelias savaites protestuojantys ūkininkai, pasistatę palapines ir sunkiąja technika užtvėrę kelią, dieną naktį nesitraukia nuo savo žemių, kurias Lenkijos valdžia „pardavė“ Chevron‘ui be jokios diskusijos su teisėtais šių žemių savininkais.

Żurawlow miestelyje renkasi Prancūzijos, Čekijos ir kitų Europos šalių aktyvistai, palaikymą išreiškia garsūs politikos, kultūros bei visuomenės veikėjai, norintys padėti šiai Lenkijos bendruomenei. Prieš kelias dienas iš Lenkijos grįžo ir lietuvių grupė, kuri buvo nuvykusi palaikyti prieš agresyvią skalūnų dujų gavybą protestuojančių kaimynų. Siūlome susipažinti su Chevron‘o „virtuve“ iš arčiau, su ūkininkų nuvarymo nuo žemės „receptais“ ir su kraštutiniais žmonių metodais, ginantis nuo pražūtingų užsienio „investicijų“, nes greitu metu ši patirtis gali praversti ir lietuviams. Kelionėje patirtais įspūdžiais bei surinkta informacija su „Žaliosios Lietuvos“ skaitytojais dalinasi Justina Vidzėnė.

Lenkijos skalūnų klodai – didžiausi Europoje. Antroji Norvegija?

„… skalūninių dujų dėka per 10-15 metų Lenkija taps antrąja Norvegija!“ – 2010 metų balandį su šiuo revoliuciniu šūkiu ir pažadu Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosław Sikorski atvėrė naują etapą Lenkijos istorijoje, kuris turėjo amžiams ir visiems laikams „išvaduoti“ šalį nuo priklausomybės Rusijai. Ir visa tai skalūnų dujų dėka, kurių pradiniais duomenimis turėjo užtekti bent 300 metų (paskutiniais Lenkijos geologijos instituto duomenimis prognozės sumažintos bent 10 kartų, JAV geologai skaičių sumažino net 100 kartų).

Girdėta giesmelė? Mūsų politikai žvelgė dar plačiau – A. Kubilius ir A. Sekmokas masino lietuvius Dubajaus ir Kataro vizija.  Prezidentės patarėjas ekonomikos klausimais, buvęs SEB analitikas Nerijus Udrėnas niekaip negalėjo atsistebėti, kaip žmonės gali protestuoti prieš Lietuvos gerovę ir galimybę tapti turtinga šalimi „panašiai kaip Norvegija“. Ir čia analogiškai, kaip pas kaimynus, prognozė, kad skalūnų dujų Lietuvai užteks 30 metų staiga tų pačių amerikiečių mokslininkų (kaip smagu, kad yra kas paskaičiuoja už mus mūsų turtus) nė nepradėjus pirmųjų gręžinių – buvo sumažintos iki 3 metų.

Lenkijoje skalūnai slūgso 4 km gylyje, juos išgauti yra gerokai sudėtingiau ir brangiau nei Lietuvoje, tad ateinančių kompanijų entuziazmas – kiek prislopęs. Lenkijoje veikia keletas kompanijų, siekiančių išgauti skalūnų dujas o, keletas jų net spėjo pasitraukti. Bet darbai toli gražu nestoja… Išduota jau virš 100 licencijų skalūnų dujų gavybai. Ši teritorija apima beveik PUSĖ LENKIJOS…

Agitavo net kunigai

Skalūnų gavyba Lenkijoje jau įteisinta įstatymais, o daugelis žmonių nelabai ką ir težino apie skalūnų dujų gavybos specifiką ir pavojus. Dujų lobistai čia atliko puikų įdirbį, priešingai nei Lietuvoje – čia smegenų plovimas buvo pradėtas nuo vietinės valdžios atstovų ir šviesuomenės – seniūnų, merų ir netgi kunigų. Valstybė agitacijai skyrė 700 000 zlotų Liublino geologijos profesoriui, kuriam buvo patikėta įkurti fondą, kurio lėšomis būtų agituojama už skalūnų dujų išgavimą – apmokyti Liublino vyskupijos kunigai ir katalikiška jaunimo draugija. Kai kurie apžvalgininkai tokius veiksmus lyginio su prieškario situacija, kai šalies vadovų prašymu kunigai tikintiesiems aiškino apie elektrifikacijos naudą. Darbui buvo gerai pasiruošta – skalūnų šalininkų, įtikėjusių kalbomis apie pigias dujas ir „nepriklausomybę“ nuo Gazprom‘o čia labai daug.

Korupcijos skandale – verslininkai, Geologijos departamento vadovas ir kiti įtakingi pareigūnai

Nors dar nėra aišku, kiek skalūnų dujų turi Lenkija, naują ir „daug žadančią“ verslo sritį jau drebino pirmieji korupcijos skandalai. Lenkijos Vidaus saugumo agentūra (VSA) sulaikė septynis asmenis, kurie įtariami korupcija, išduodant skalūnų dujų paieškų licencijas.

Sulaikyti Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos bei Aplinkos ministerijos valdininkai bei trys vieno turtingiausių lenkų – Ryszardo Krauze įmonės darbuotojai. Tarp sulaikytų valdininkų yra ir Aplinkos ministerijos Geologijos ir geologinių licencijų departamento vadovas. Bendrovės Silurian, kuri priklauso R. Krauze energetikos koncernui Petrolinvest, darbuotojai kyšius ministerijų valdininkams mokėjo nuo 2011 metų pavasario iki rudens. Valdininkai gaudavo po keliasdešimt tūkstančių litų.

Lenkijos žiniasklaida tyli arba meluoja

Lenkijos žiniasklaidoje beveik neišvysite kritiškų straipsnių ar laidų, bet kokia kita nuomonė yra blokuojama. Skalūnų gavybos kritika, jos grėsmės yra nerašyta tabu. Išsamesnių ir objektyvių straipsnių apie padėtį Lenkijoje rasite nebent užsienio spaudoje, socialinio tinklapio Facebook grupėse ar pačių aktyvistų internetiniuose puslapiuose. Viešint Lenkijoje, susidarė įspūdis, kad Lietuvoje informaciniu atžvilgiu mūsų padėtis gerokai pranašesnė – skleisti informaciją ir pasiekti įtakingus asmenis mažutėje, vos kelis milijonus turinčioje šalyje yra gerokai paprasčiau. Tuo tarpu Lenkija, kurioje gyvena virš 30 milijonų, išsibarsčiusių tokioje didelėje teritorijoje – pasiekti žmones, neturint savo rankose pagrindinių žiniasklaidos kanalų, yra nepaprastai sunku. Dar sunkiau pasiekti žmones, kurie „jau žino“, tad  bet kokia informacija, nesutampanti su jiems suformuota nuomone – tėra „gazpromo propaganda“.

Naujas įstatymas, ne tik „draugiškas investuotojams“ – jis pažeidžia Konstituciją

Nuo 2012 metų sausio 1 dienos Lenkijoje įsigaliojo naujai patvirtintas Geologijos ir Kasybos įstatymas (geological and mining law). Naujasis įstatymas supaprastina procedūras, gerokai sumažina reikalavimus ir palengvina kelius ateinantiems „investuotojams“. Aplinkosauginiai aspektai beveik neliečiami, pasak valdininkų – „esamų yra pakankamai“, nors itin pavojingas, taršus ir specifinis skalūnų gavybos metodas yra visiška naujovė ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Lenkų aplinkosaugininkai skundžiasi, kad naujasis įstatymas visiškai neužsimena apie milžiniškais kiekiais į žemės gelmes pumpuojamus ir grįžtančius toksinių cheminių medžiagų kiekius.

Įstatymas inicijuotas specialiai naftos ir dujų gavybos verslo magnatams, jiems suteikiant neįsivaizduojamo masto galių, t.y. šios megakorporacijos įgyja teisę išvaryti ūkininkus iš savo žemių, kurios yra tinkamos išteklių eksploatavimui. Tai kelia klausimą sunerimusiems lenkams apie galimus Konstitucinius pažeidimus ir Lenkijos žemių išdalinimą amerikiečių korporacijoms.

Pagal šį įstatymą verslininkai, gavę licenciją angliavandeniliams (skalūnai, nafta ir kt.)  išgauti, turi teisę reikalauti leisti naudoti privatiems savininkams priklausančias žemes angliavandenilių gavybai jas išperkant, net jeigu abi pusės dėl to nesusitaria. Šis įstatymas kėsinasi į privačią nuosavybę, prisidengiant valstybinių išteklių naudojimo pirmenybe, kitaip tariant, jeigu sėdi žemėje, kurioje interesų turi privati kompanija, kuriai licencijas eksploatuoti išteklius už atitinkamą mokestį parduoda valstybė – įstatymas bus „investuotojo“ pusėje, o tu būsi priverstas žemę parduoti už popierius. Nes ištekliai – valstybės nuosavybė.

Kompanija turi teisę reikalauti išpirkimo ir versti žemės savininkus palikti savo žemes. Įdomiausia tai, kad skalūnų išgavimas yra įtrauktas į taip vadinamą valstybinių tikslų sąrašą, taip vadinamą „Polish Catalogue of Public Objectives“ (katalog celów publicznych), o tai reiškia, kad įstatymai įgalina privačias užsienio kompanijas  išvaryti teisėtus savininkus iš jų žemių, jeigu tai sutampa su valstybės tikslais. Tai ir užtvirtina minėtasis Geologijos ir Kasybos įstatymas. O tai jau rimtas Konstitucijos pažeidimas, lygybės principo ir nuosavybės teisės nepaisymas.

Beje, labai panašia linkme judama ir Lietuvoje. Į šio rudens Seimo sesiją jau yra įtrauktas klausimas dėl poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisos (PAV),  kurioje naikinama savivaldybių ir bendruomenės teisė dalyvauti sprendimo priėmimo procesuose, svarstant kokius investuotojus ir veiklas įsileisti ar ne. Beje, idealiai atitinkantis Chevron reikalavimus, nes jų vienintelė kliūtis šiam momentui yra bendruomenė. Teritorinio planavimo pataisose, kurios buvo priimtos 2012.06.27 – siaurinamos visuomenės dalyvavimas, atveriami vartai naikinti gamtos ir kultūros paveldą, su didelėmis landomis korupcijai ir nežabotam verslo apetitui. Svarstant šias pataisas aktyviai dalyvavo nekilnojamo turto plėtros asociacijos atstovai.  2013.06.18 patvirtintas korupcinis Miškų įstatymas, kuris leis verslui neribotai kirsti valstybinius  miesto miškus, vykdyti statybas gražiausiose vietose  ir grobti po jais esančius valstybinius išteklius.

Ūkininkų protestas Zurawlow

Sunkiąja technika Lenkijos ūkininkai blokuoja kelią Chevron'ui į savo žemes

Sunkiąja technika Lenkijos ūkininkai blokuoja kelią Chevron’ui į savo žemes

Rodėsi Lenkijoje skalūnais, priešingai nei Lietuvoje, džiaugiasi visi, o vienintelė problema tėra gerokai sumažėjusios prognozės ir lūkesčiai. Tad kaip perkūnas iš giedro dangaus buvo žinutė apie jau antrą savaitę protestuojančius ir kelius blokuojančius ūkininkus – informacija mus pasiekė jų Facebook paskyroje sukurtos grupės dėka. Mažo kaimelio Zurawlow, įsikūrusio Lenkijos prietryčiuose, pastangomis – Chevron jau antrus metus niekaip negali pradėti darbų. Negali nesižavėti žmonių drąsa ir užsispyrimu, stojant į tokią nelygią kovą su korporaciniu gigantu Chevron, kurį beveik atvirai remia aukščiausi valstybės pareigūnai. Kuo tai pasireiškia? Ignoravimu to, kas vyksta, kurpiamais korupciniais įstatymais ir visišku atsiribojimu nuo šių kompanijų veiklos ir santykių su vietos bendruomenėmis.

12 valandų kelio ir mes atsiduriame kaimelyje, visai netoli Ukrainos sienos, ekologiškai švarioje žemės ūkio vietovėje, įsikūrusioje Natūra 2000 zonoje (tai vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas, saugantis nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis bei jų buveines), dar vadinamoje „Lenkijos plaučiais“, kurios gyventojai prieš nepilnus 2 metus staiga sužinojo, kad Chevron, trečia pagal dydį korporacija Amerikoje ruošiasi gręžti ir nuodyti jų žemes. Kaimas, kuriame gyvena vos virš 50 šeimų.

Tik įsukus į keliuką, vedantį link Zurawlow, mus pasitinka užrašas: „Occupy Chevron“ (Okupuok Chevron‘ą) bei plakatai su užrašais: „Vakar Černobylis, šiandien – Chevronas ? Chevronas turi sumokėti 18 milijardų dolerių už „Amazonės Černobylį“, už apnuodytus 337 tūkstančius ha Amazonės miškų“.

Pirmą vakarą sėdus su vietiniais gyventojais – pasijutom it kokioje kreivų veidrodžių karalystėje. Jiems pasakojant, mums antrinant (laužyta rusų, lenkų kalba, angliškai kalbėjo tik pora žmonių) – darėsi vis aiškiau ir aiškiau, kad situacija, metodai, aplinkybės, kaip veikia šios kompanijos – beveik identiškos. Žiniasklaida tyli, politikai leidžia jiems palankius įstatymus, pučiamas „pigių dujų“ burbulas, gasdinama Gazprom‘u, bendruomenėms meluojama kiekviename žingsnyje, jos stumiamos į užribį ir paliekamos akis į akį su grobuonimis, veikiama grubiai, šiurkščiai pažeidinėjant esamus įstatymus – be jokių skrupulų ar stabdžių.                                               Lenkams aišku sunkiau… jų žymiai daugiau, informacija plinta labai lėtai, blokuojama,  lobistinė propaganda, veikusi tinklinio marketingo principu, yra padariusi savo įdirbį. Kompanijos daugelyje vietų jau yra pradėję paruošiamuosius darbus,  tiesia kelius, gręžia bandomuosius gręžinius. Viskas jau pajudėję į priekį. Tik ne Zurawlow. Kažkuo ypatinga ši vieta.

Plačiau skaitykite portale „Žalioji Lietuva“: http://www.zaliojilietuva.lt/chevronui-kelia-uztvere-lenkai-budi-jau-kelias-savaites-uzdrausta-tema-lenkijos-ziniasklaidoje-1805.html