Lietuvoje įsibėgėjant aplinkos tvarkymo akcijoms Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys kviečia ne tik rinkti šiukšles, bet ir atsakingai su jomis atsisveikinti, jas rūšiuojant ar atiduodant perdirbti.
Pasak L. Balsio, nors aplinkos tvarkymo akcijose susiburiančios bendruomenės uoliai tvarko aplinką, tačiau dažnai jos pamiršta, kad reikia pagalvoti ir apie atliekų gyvavimą po sukrovimo į maišus.
„Visuomenės apklausos rodo, jog vos ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nuolat rūšiuoja atliekas, tačiau didžioji dalis nėra motyvuoti tai daryti, kai kurie iš jų nežino, kaip teisingai rūšiuoti. Labai trūksta švietimo ir aktyvesnio gyventojų skatinimo rūšiuoti, todėl dažnai matome, jog po remonto šalia rūšiavimo konteinerių atsiduria sofos, sugedusi buitinė technika, nors senus baldus priima stambiagabaričių atliekų aikštelės, o elektroninę techniką surenka perdirbėjai. Tokios masinės aplinkos tvarkymo akcijos, kaip DAROM galėtų tapti puikia platforma rūšiavimo švietimui. Deja, jų metu apie tai beveik nekalbama – tuose pačiuose maišuose atsiduria ir žaliosios atliekos ir perdirbimui tinkančios antrinės žaliavos“, – sakė L. Balsys.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, šeštadienį su vilniečiais tvarkysiantis Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį, kviečia visus, kurie savaitgalį švarins savo namų, gyvenvietės aplinką, atskirti antriniam perdirbimui skirtas atliekas (plastiko, stiklo, metalo gaminiai) ir žaliąsias atliekas. Žaliosios atliekos turi būti šalinamos individualiose ar specialiose kompostavimo aikštelėse. Taip pat įspėjama, jog miestų teritorijose gyventojai nedegintų pernykščių lapų, žolės ir kitų atliekų.
Seimo narys teigia, jog aplinkos taršą turėtų sumažinti kitais metais įdiegus pakuočių užstato sistemą.
„Šiltuoju metų laiku pamiškėse ir paežerėse labiausiai teršia neatsakingų poilsiautojų numesti plastikiniai buteliai ir gėrimų skardinės. Situaciją turėtų pakeisti nuo kitų metų pradėsianti veikti pakuočių užstato sistema, kuri motyvuotų žmones priduoti PET butelius, gėrimų skardines ir atgauti dalį užmokesčio. Estijoje tokia sistema padeda surinkti net 90 proc. šių pakuočių. Visgi užstato sistema nebus taikoma vienkartinėms pieno, sulčių ir panašioms pakuotėms, todėl jas reikia aktyviau skatinti rūšiuoti“, – teigė L. Balsys.
Vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta apie 300 kg šiukšlių. Apie 85 proc. gyventojų išmestų atliekų patenka į sąvartynus, nors dalis jų gali būtų išrūšiuojamos ir perdirbamos. Gamtoje šios atliekos, teršdamos aplinką, gyvuoja ilgus metus. Popierius gamtoje suyra per 2 metus, konservų dėžutės, skardinės – per 90 metų, plastiko pakuotės (pakuotės nuo sulčių, pieno, maišeliai) – per 80-200 metų, stiklui suirti prireikia net 900 metų.
