Nors aistros po Sausio 13-osios įvykių po truputį vėsta, kyla vis daugiau klausimų, kaip pasiruošti artėjantiems Vasario 16-osios ir kitų valstybinių švenčių minėjimams, kad išvengtume dar vienos pasipiktinusių protestuotojų riksmų lavinos (o gal ir rimtesnių padarinių). Kur suklupome leisdami šiai situacijai susiklostyti, ką Lietuvos policija galėjo daryti kitaip ir kokias pamokas iš viso to išmokome?
Lietuvos žaliųjų partijos vardu kreipėmės į Vidaus reikalų ministrę ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydami atsakyti į tris esminius klausimus apie šių metų Sausio 13-osios minėjimą.
Kodėl buvo suderintas renginys?
Pažymėjimas dėl susirinkimo suderinimo Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje buvo išduotas, nors buvo žinoma, kad toje pačioje aikštėje vyks atminimo dienos renginiai. Nuspėti, kad vienoje erdvėje susidurs skirtingas pažiūras ir tikslus turinčios gyventojų grupės, buvo galima, todėl kyla klausimas, ar nagrinėjant prašymą dėl protesto mitingo organizavimo dalyvavo policijos atstovai ir, jei taip, kokia buvo jų nuomonė? Ar į ją buvo atsižvelgta?
Žinoma, savivaldybė teisinasi, kad tai buvo ilgalaikis mitingas, kuriam leidimas buvo išduotas nuo gruodžio 6 iki sausio 16 d. Bet tai situacijos iš esmės nekeičia – savivaldybė žinojo apie renginį ir galėjo užkirsti šiai situacijai kelią.
Suprantu, kad gyvename laisvoje ir demokratiškoje šalyje, bet metai turi 365 dienas, o kiekviena diena po 24 valandas. Argi nebuvo galima rasti kito laiko pasipiktinimui reikšti? Savivaldybė tikrai galėjo padėti mitingo organizatoriams pasirinkti kitą dieną ar bent jau laiką.
Ar tai buvo viešosios tvarkos ir rimties trikdymas?
Teisės aktuose yra apibrėžta, kas turėtų būti laikoma viešosios rimties bei tvarkos trikdymu. Remiantis Administracinių nusižengimų kodeksu (488 straipsnis), viešosios rimties trikdymu viešoje vietoje vykstančiuose renginiuose yra laikomi šauksmai, švilpimas ar kiti triukšmą keliantys veiksmai. Toks elgesys gali būti įvertintas ne tik pinigine bauda, bet ir draudimu tam tikrą laiką lankytis renginiuose.
Baudžiamasis kodeksas (284 straipsnis) taip pat numato atsakomybę už įžūlų elgesį, grasinimus, piktybišką tyčiojimąsi arba nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir visuomenės rimties ar tvarkos trikdymą viešose vietose.
Atsižvelgiant į tai, būtų įdomu sužinoti, ar protesto mitingo dalyvių elgesys trukdant minėjimo metu sakytoms kalboms buvo įvertintas kaip viešosios tvarkos ir rimties trikdymas? Jei taip, kodėl tuo metu nebuvo imtasi jo suvaldymo priemonių?
Iš informacijos viešojoje erdvėje galima susidaryti įspūdį, kad pažeidimų nebuvo nustatyta, nors visi renginio dalyviai, tarp jų ir aukščiausi šalies pareigūnai, piktinosi, kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta, o Laisvės gynėjų atminimas – pažemintas.
Net jei pažeidimų atsakingi asmenys neįžvelgė, apie juos pranešti turi teisę patys piliečiai, kurie jaučiasi įžeisti protestuotojų veiksmų. Kiekvienas dalyvavęs renginyje gali kreiptis į policiją (pvz. pateikti pranešimą elektroninėje e-policijos sistemoje) ir pareikalauti, kad prieš tvarką pažeidusius asmenis ir/ar protesto organizatorius būtų pradėti teisiniai veiksmai, kuriuos apibrėžia Baužiamasis ir Administracinių nusižengimų kodeksai.
Kokių priemonių bus imtasi ateityje?
Viešojoje erdvėje jau dabar kyla daug diskusijų, kas laukia per Vasario 16-osios minėjimą, kuris tradiciškai turėtų vykti Signatarų namų balkone, siauroje Pilies gatvėje Vilniuje. Sąlygos konfliktų nesuvaldymui ten bus ypač palankios. O gal policija jų nė neketina valdyti, kaip ir per Sausio 13-osios minėjimą? Gal panašūs incidentai netrukus taps norma?
Vienareikšmiškai palaikome demokratinę piliečių teisę į taikius susirinkimus, minties ir įsitikinimų laisvę, tačiau vienų asmenų teisės į saviraišką ar politinės pozicijos išsakymą neturi riboti ir paminti kitų asmenų teisės į rimtį ir pagarbos žuvusiųjų atminimui išreiškimą.
Stebint renginį susidarė įspūdis, kad pasyvi viešosios tvarkos palaikymo pareigūnų reakcija buvo klaidinga ir tokiu būdu chuliganiškas protestuotojų elgesys buvo tik dar labiau paskatintas. Tikimės, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir Vidaus reikalų ministerijos žinioje veikiantis Policijos departamentas yra paruošę efektyvesnes panašių atvejų valdymo taktikas.
Komentaro autorius: Sigitas Mecelica, Lietuvos žaliųjų partijos Valdybos narys
