2 10 2023

Svajūnas Plungė. Kur konservatoriai laidos 1,4 mlrd. kinų?

By

Jeigu dar nežinojote, Lietuva jau daugiau nei pusmetį yra antra supergalybė pasaulyje. Ne, tai tikrai ne pokštas. Tai yra teiginiai mūsų užsienio politiką vedančių parlamentarų. Pavyzdžiui, toks gerbiamas, valdančius atstovaujantis ir žiniasklaidoje užsienio reikalus intensyviai komentuojantis konservatorius Matas Maldeikis jau daugiau nei pusę metų tvirtina, kad „Lietuva laimėjo prekybos karą su Kinija”. Jeigu mes laimėjome karą, tai suprantama, kad Kinija turi kuo greičiau pasislinkti ir užleisti mums savo supervalstybės vietą. Beliko tik vienas klausimas, ką

Skaityti daugiau
31 08 2023

H. M. Kauzonė. Kaip valstybinės gydymo įstaigos tapo privačių įstaigų donorėmis

By

Periodiškai girdime apie sveikatos įstaigas paliekančius medicinos darbuotojus. Priežastys įvairios: mobingas, žemas atlyginimas, nepalankios darbo sąlygos ir dideli darbo krūviai, neskaidrumas vykdant vadovų konkursus. Tačiau koks veiksnys yra esminis, nulemiantis šį scenarijų? Vieša paslaptis, kad medicinos darbuotojai vis dažniau palieka valstybines (Sveikatos apsaugos ministerijai ar savivaldybėms pavaldžias) įstaigas dėl darbo privačiose klinikose. Ir tai susiję ne tik su finansiniais stimulais, kuriuos jos gali pasiūlyti. Šiuo metu itin suaktyvėjo privačių gydymo įstaigų plėtra, o tai lėmė

Skaityti daugiau
29 08 2023

Remigijus Lapinskas. Mįslė apie chameleoną ministrą, arba kas žlugdo ekologinius ūkius?

By

Leiskite užminti mįslę. Save jis vadina gamtosaugininku. Nuo vienos partijos jis buvo aplinkos ministru, nuo kitos - žemės ūkio ministru. Labai mėgsta teigti, kad viską išmano ir apseina be patarimų. Tačiau viskas, prie ko prisiliečia, virsta ne auksine reforma, o pražūtingu chaosu, kurį liudija prastėjantys aplinkos būklės rodikliai. Kas jis?   Chameleoninis „profesionalas“ Menu mįslę keturgyslę apie dabartinį žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Po 2020 m. rinkimų į šią poziciją jį paskyrė konservatoriai. Prieš tai,

Skaityti daugiau
18 08 2023

Sveikatos priežiūros sistema turi ruoštis klimato krizės pasekmėms

By

Kaitra Lietuvoje Vieniems ji - malonus atostogų sėkmės atributas. Kitiems - sveikatos sunkumus ir darbo naštą sukeliantis reiškinys. Faktas yra vienas - tai ką jaučiame savo kailiu yra klimato kaitos pasekmė. Dar daugiau. Alinančias karščio bangas, sausras, staigias ir stiprias liūtis, potvynius, šalčio bangas - visus šiuos ekstremumus netolimoje ateityje matysime nuolat. Ir tai reiškia, kad turime ruoštis. Deja, kol kas ženklų šiam pasiruošimui nematome. Todėl šią savaitę prisijungėme prie Extinction Rebellion Lietuva aktyvistų demonstracijos

Skaityti daugiau
4 08 2023

Kodėl ežerų krašte prioritetu turi tapti švietimas? Interviu su Molėtų raj. tarybos nariu Vytautu Nekrošiumi

By

Vytautas Nekrošius. Nuotrauka - Mato Miežonio. „Jeigu šis tikslas bus pasiektas, rajonas bus gyvas. Priešingu atveju – taps silkių skutėjų rajonu“. Taip apie kokybiškos švietimo sistemos svarbą Molėtų rajonui kalba profesorius Vytautas Nekrošius. Žinomas teisėtyrininkas V. Nekrošius jau antrai kadencijai išrinktas Molėtų r. savivaldybės, kurioje gyvena jau keturiolika metų, tarybos nariu, tad atsidavęs ieško efektyviausių priemonių recepto jo augimui. Kokie jie? Pokalbis su Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos pirmininku V. Nekrošiumi.  

Skaityti daugiau
24 07 2023

Svajūnas Plungė. Valstybinis užsakymas pilti š… mūsų namuose, o pinigus – į gatvę

By

Būtent taip skambėtų ilgametės žemės ūkio politikos apibūdinimas, jei jį reikėtų išreikšti vienu sakiniu. Kraupiausia, kad tai vyksta jau beveik du dešimtmečius ir tapo naujaja realybe arba „normalumu“, kurio, deja, nekvestionuoja nei politikai, nei žurnalistai. Bet tame, kas vyksta, nieko normalaus nėra. Negandų maratonas Viešojoje erdvėje girdime apie sausras, potvynius, pieno ar mėsos rinkos sukrėtimus, per mažas Europos Sąjungos išmokas ūkininkams, neišmanėlį ministrą, negalintį iškovoti jų padidinimo ir t.t. Kiekvieną kartą pramoninio žemės ūkio asociacijų

Skaityti daugiau
28 06 2023

Ketvirtadienį organizuojamas protestas prieš naktinio matymo taikiklių medžioklėje įteisinimą

By

Seimo narių idėja įstatymu medžioklėje įteisinti naktinio matymo taikiklius visuomenėje sukėlė nepasitenkinimo bangą. Reaguojant į situaciją, ketvirtadienį ryte prie Seimo rūmų organizuojamas protestas, kuriuo siekiama išreikšti nepritarimą papildomo medžioklės įtaiso legalizavimui, kuris, anot organizatorių, tik sudarys prielaidas brakonieriavimo atvejų augimui. Birželio 29 dienos plenarinio Seimo posėdžio darbotvarkėje numatyta balsuoti dėl naktinių taikiklių medžioklėje įteisinimo. Reaguodama į tai, Lietuvos žaliųjų partija organizuoja protesto akciją, kuria siekia paraginti politikus balsuoti prieš šio medžioklės įrankio legalizavimą ir taip

Skaityti daugiau
28 06 2023

Svajūnas Plungė. Esi valstybės tarnautojas? Tai tu vagis ar kvailys?

By

„Čekiukių“ skandalas Lietuvai ne tik suteikė galimybę „pasidžiaugti“ absurdiškiausias politikų pasiteisinimais, bet ir atkreipti dėmesį į svarbią problemą, žlugdančią mūsų valstybę jau ilgus dešimtmečius. Susipažinome, su tuo, kaip veikia, o tiksliau neveikia, viešam interesui skirta sistema. Tačiau iki šiol diskusijos daugiausia sukasi tik apie konkrečias asmenybes, jų banko kortelių skaičių ar naktinį darbą su rinkėjais, visiškai nematant esminės problemos, kurią šis skandalas parodė. Pirmiausiai, klausant viešų diskusijų, labai sunku suprasti tokį užsidegimą aptarinėti kambaryje esančią

Skaityti daugiau
27 06 2023

H. M. Kauzonė. Mokinių daiktų patikros: grėsmė mokyklos reputacijai ar veiksminga garinimo pandemijos prevencija?

By

Narkotinių medžiagų, tabako ir kitų pavojingų medžiagų vartojimas nepilnamečių tarpe paskatino diskusijas apie asmeninių moksleivių daiktų patikras mokyklose. Ši procedūra turi potencialą padėti užtikrinti didesnį vaiko ir jo bendramokslių saugumą. Vis dėlto, kiek pačios mokyklos yra pasiruošusios įgyvendinti patikrinimus? Kokią pagalbą joms teikia savivaldybių administracijos? Kas inicijuoja dialogą su pačiais mokiniais ir jų tėvais?  Klausimų vis dar daugiau nei atsakymų. Asmeninių daiktų patikrinimo procedūra mokyklose gali padėti užkirsti kelią žalingų įpročių, kaip antai rūkymas, formavimuisi,

Skaityti daugiau
19 06 2023

Vytautas Nekrošius. Selektyvi teisės viršenybė – naujoji mūsų politikų filosofija?

By

Konstituciniam Teismui nustačius, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai, politikų ir visuomenės tarpe radosi dvi stovyklos, kuriose akivaizdžiai išsiskyrė požiūriai į esminius dalykus. Tik ar tikrai reiškiamos abejonės Konstitucinio Teismo išaiškinimu yra pagrįstos? Pradėkime nuo to, kad Konstitucinis Teismas (sutrump. KT) iš esmės nagrinėjo, ar įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos, pagal kurias visi be išimties per „migrantų krizę“ į Lietuvos teritoriją nelegaliai patekę užsieniečiai buvo

Skaityti daugiau
13 06 2023

Vytautas Nekrošius. Išankstinių rinkimų nebus. Priešakyje – du galimi scenarijai

By

Blogiausias scenarijus, kuris galėjo įvykti, neįvyko – išankstinių Seimo rinkimų nebus. Kas leidžia manyti, kad išankstiniai Seimo rinkimai būtų buvęs blogiausias galimas sprendimas? Atsakymas paprastas – net jeigu kam nors ir keistai atrodytų, būtent Seime koncentruojasi Lietuvos politinės sistemos ir valstybinės valdžios centras. Nuo Seimo priklauso, kokia bus Vyriausybė, koks bus valstybės biudžetas, kai kuriais klausimais net ir Prezidentas neturi teisės veikti be Seimo pritarimo.   2004 m. gegužės 13 dienos nutarime, apibūdindamas Seimo funkcijas, Konstitucinis

Skaityti daugiau
6 06 2023

Svajūnas Plungė: Butanas, Belizas, Burundis – didžioji Lietuvos grėsmė?

By

Jau daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvoje galima ir, rodos, buvo diskutuota apie viską, išskyrus vieną temą. Lietuvos politikams ji baisesnė nei kraujomaiša, kanibalizmas ar pedofilija. Baisi tiek, kad kol kas dar nebuvo nei vieno, kuris drįstų apie ją garsiau kalbėti ar turbūt net pagalvoti būdamas vienas tualete. Tai - imigracijos tema.    Dvi pavojingiausios Lietuvos problemos Pradėkime nuo gerų dalykų. Kad ir kiek Lietuvoje besimuštume dėl besiskiriančių nuomonių apie čekiukus, Landsbergį, Karbauskį, Suodaitį, gėjus, paspirtukus,

Skaityti daugiau
4 05 2023

Raginame politines partijas nustoti vilkinti „Nacionalinio miškų susitarimo“ pasirašymą

By

Lietuvos žaliųjų partijos Taryba raštu kreipėsi į visas Lietuvoje veikiančias politines partijas ragindama pasirašyti „Nacionalinį miškų susitarimą“. Dokumento, kuriuo buvo siekta apibrėžti labiau subalansuotą miško kuriamų naudų naudojimą, rengimas užtruko ilgiau nei metus bei sutelkė apie 400 specialistų, atstovaujančių daugiau nei 40 įvairių interesų grupių. Tačiau, nepaisant visų šių specialistų pasiektų sutarimų, politinės partijos nuo pernai birželio vis dar nesusirenka dokumento patvirtinti politiniu lygiu. Žalieji išplatintoje rezoliucijoje atkreipia dėmesį, kad nors bendras miškų plotas Lietuvoje

Skaityti daugiau
13 04 2023

Remigijus Lapinskas. Kas kaltas dėl nepasirašyto „Nacionalinio miškų susitarimo“?

By

  Praėjo dveji metai, kai buvo iškilmingai ir garsiai pradėtas „Nacionalinio miškų susitarimo“ procesas, kurio esmė – siekis bendrakūros ir plačių, atvirų diskusijų būdu rasti Lietuvos miškų ateities vystymo kelią. Tose diskusijose dalyvavo miškų ir ekologijos krypties mokslininkai, miškų savininkai, su mediena susijusio verslo atstovai, miškų sektoriaus darbuotojai, gyventojų bendruomenės ir aplinkosaugininkai – viso virš keturių šimtų specialistų, atstovavusių daugiau kaip keturioms dešimtims įvairiausių organizacijų. Tačiau pastaruoju metu apie procesą nieko negirdėti: tyli ir Aplinkos ministerija, ir Seimas, ir politinės

Skaityti daugiau
7 04 2023

Ieva Budraitė. Kaip ilgai toleruotumėte 9 mėnesius į skolą gyvenantį nuomininką?

By

Devynis mėnesius nemokėti nuomos už kambarį, bet naudotis visais ten prieinamais patogumais - karštu vandeniu ilgam stovėjimui po dušu, elektra visu pajėgumu veikiančiam kondicionieriui, interneto ryšiu ilgiems vakarams prie Netflix, skalbimo mašina dažniausiai teplaunančia vieną porą kojinių, egzotinių vaisių pilnu šaldytuvu. Tokio nuomininko nenorėtų niekas. Tačiau būtent tokiais, į skolą gyvenančiais nuomininkais, esame mes - lietuviai. Nuo balandžio 7 dienos iki pat metų galo gyvensime ateities lietuvių sąskaita, išeikvoję viską, ką Žemės planeta mums buvo

Skaityti daugiau
4 04 2023

Gandralizdžių atkūrimo imitacijos – netinkamas būdas kompensuoti žalą gamtai

By

  Rėmas lauko baidyklei? O gal meninė lauko instaliacija?   Ne, tai atkurtas gandralizdis Ar bent jau tokia turėjusi būti konstrukcija, įrengta po to, kai Utenos rajone, Jasonyse, vykdant kirtimus neseniai sunaikintas nuo 1970 metų baltajam gandrui namais buvęs lizdas.   Baltasis gandras - nacionalinis Lietuvos paukštis, laikomas sveikos gyventi aplinkos indikatoriumi. Nors mūsų šalyje jo populiacija didelė, kitose valstybėse, deja, ne, todėl šis paukštis saugomas tarptautiniu lygiu. ES gamtos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja

Skaityti daugiau
8 02 2023

Helga Marija Kauzonė: Pacientų eilės poliklinikose. Kodėl savivaldybės su jomis nesusitvarko?

By

3. Helga Marija Kauzonė   Tai, kad pacientai turi ilgai laukti savo eilės patekti pas gydytojus-specialistus, nėra jokia paslaptis. Epizodiškai viešojoje erdvėje pasirodantys pasipiktinimo atvejai, deja, ne apie išimtis, o veikiau apie nuolatinę realybę, kuri vargina ne tik pacientus, bet ir gydytojus. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas - itin svarbus visuomenės gerovės ir sveikatos rodiklis. Tad kodėl vis dar nesiseka jo pagerinti? Savivaldybės resursai yra riboti. Tai supranta visi. Bet taip pat svarbu pripažinti,

Skaityti daugiau
3 02 2023

Kaune organizuojamas protestas dėl istorinės Nemuno taršos

By

Pirmadienį 12 val. priešais Kauno savivaldybės administracijos pastatą organizuojama protesto akcija-performansas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į dešimtmečiais vilkinamą ekologinę problemą – gruntinių vandenų ir Nemuno taršą naftos produktais.   Protestą organizuojančios Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigia, kad akcija siekiama atkreipti dėmesį į susiklosčiusios situacijos absurdą.    „Daugiau nei tris dešimtmečius yra žinoma apie istorinės taršos židinį – buvusio geležinkelių pabėgių mirkymo cecho teritorijoje į gruntą susigėrusius toksiškus skalūno alyvos teršalus, kurie jau užteršę

Skaityti daugiau
27 12 2022

Svajūnas Plungė: 10 svarbiausių dabartinės valdžios pasiekimų apžvalga

By

  Kaip greitai eina laikas: mirkt ir „normalios politikos” kadencija įpusėjo. Politikams pakuojant blizgančius pažadus pavasario savivaldybių rinkimams, svarbu apžvelgti, o kokie gi buvo esamos valdžios pasiekimai per pirmuosius dvejus metus?    Puiku, kad jų ieškant sukti galvos  nereikia, nes socialiniai tinklai brukte bruka TS-LKD reklamas (apmokėtas, beje, mūsų pinigais), kuriose liepiama išlikti ramiems, nes Lietuva (suprask, TS-LKD dėka) per audringas jūras juda pirmyn. Tikrai, šiandien ramiau pasidarė. Dar ir sąrašas pridėtas svarbiausių nuveiktų darbų.

Skaityti daugiau
9 12 2022

Į Kauno miesto merus kandidatuos žaliųjų pirmininkė Ieva Budraitė

By

Artėjančiuose rinkimuose į Kauno miesto tarybą savo sąrašą kels ir neparlamentinė Lietuvos žaliųjų partija. Jau žinoma ir kandidatė į merus – ja tapo partijos pirmininkė, viešosios politikos analitikė ir įvairių aplinkosaugos projektų iniciatorė Ieva Budraitė. Anot kandidatės, dalyvauti rinkimuose ją paskatino noras sugrąžinti Kaunui žaliąjį vardą. 

Skaityti daugiau
26 11 2022

Žaliesiems pirmininkaus Ieva Budraitė, atskleistos 8 kandidatų į merus pavardės

By

Šeštadienį Europos parke vykusiame Lietuvos žaliųjų partijos narių Suvažiavime dar dvejiems metams organizacijai vadovauti perrinkta Ieva Budraitė. Renginio metu žalieji paskelbė ir 12 kandidatų sąrašų, kurie varžysis kitąmet vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, bei įvardijo 8 kandidatūras į merus.  Už 29-erių metų viešosios politikos analitikės, aplinkosaugos projektų iniciatorės Ievos Budraitės kandidatūrą balsavo absoliuti dauguma Suvažiavimo delegatų. Kalbėdama apie keliamus tikslus, I. Budraitė pabrėžė, kad partijai svarbu tęsti centro kairės programos įgyvendinimą, skiriant prioritetą trims kryptims: klimato

Skaityti daugiau
11 10 2022

Svajūnas Plungė. Subsidijų cunamis, arba kaip politikai gelbėja savo populiarumą

By

Pastaruoju metu iš Vyriausybės girdime tik geras naujienas. Ne tik tai, kad naujų mokesčių ir jų didinimo nebus artimiausius metus, bet ir tai, kad įvairūs mokesčiai bus sumažinti, jų mokėjimą verslininkams bus galima atidėti ir t.t. Dar daugiau – Vyriausybė ruošia kelių milijardų eurų pinigų maišą, kurį planuoja tiesiog išdalinti įvairiausioms subsidijoms gyventojams ir verslininkams. Panašu, kad Kalėdos atėjo dviem mėnesiais anksčiau, nei galėjome tikėtis.   Kalėdos atėjo dviem mėnesiais anksčiau Kad ir kuris politikas kalbėtų

Skaityti daugiau
21 09 2022

Ieva Budraitė. Kaip Vilniaus valdžia gyventojams parodė vidurinį pirštą 

By

Kaip pavadintumėte žmogų, kuris su fanfaromis paskelbia, kad jo namuose alkoholio, kaip šventei nebūtino, žalą sveikatai darančio ir pinigus eikvojančio atributo, nebus nė kvapo, tačiau raginamas uždėti parašą and pažadą kambariokams formalizuojančio rašto, išsisukinėja?  O kaip pavadintumėte tokį, kuris nepraėjus nė metams ne tik bute leidžia rengti vakarėlį, kur alkoholis liejasi laisvai, bet dar ir sako, kad jis čia ne prie ko? Manipuliatoriumi, o gal tiesiog melagiu? Toks epitetas tinkamas ir Vilniaus miesto savivaldybei apibūdinti.

Skaityti daugiau
20 09 2022

Remigijus Lapinskas: Energetikos proveržis atbulomis

By

Situacija Lietuvoje jau po mėnesio gali būti pakankamai kraupi – masiniai darbuotojų atleidimai, poreikis kurti paramos ir kompensacijų schemas. Visa tai – dėl kylančių elektros kainų, kurios jau dabar tiesiogiai kerta verslui ir gyventojams. Panašu, kad pinigų paieška Vyriausybei yra visiškas iššūkis, todėl labai tikėtini socialiniai neramumai artėjančios žiemos ir aktyvaus nedraugų iš Rusijos veikimo fone. Piešiasi gana liūdnas artimiausios ateities paveikslas. Kaip gi mes nusiritome iki tokios nestabilios situacijos? Manau, kad jau kelerius metus

Skaityti daugiau
2 08 2022

Martynas Petraitis: 50 rudos atspalvių, arba kaip „valstiečiai“ pramušinėja politinės moralės dugną

By

Aurelijus Veryga oficialiai pranešė sieksiantis Kauno miesto mero posto ir pristatė savo rinkimų programą. Esminis jos akcentas – žalumas, arba darnumas, ir šeima. Įvertinus „valstiečių“ pažangą šiose srityse jų valdymo metu, natūraliai kyla klausimas – kaip ilgai jie pasiryžę mulkinti rinkėjus ir pramušinėti politinės moralės dugną savo „rudą“ politiką vis dar krikštydami „žaliu“ vardu?

Skaityti daugiau
20 07 2022

H. M. Kauzonė. Matematikos egzamino rezultatai – atspindi ar iškreipia mokyklinio ugdymo vaizdą?

By

Dėl susirūpinimo bangą sukėlusių matematikos egzamino rezultatų visuomenės, o ypač švietimo ekspertų nuomonės suskilo į dvi stovyklas, kurios skiriasi gana radikaliai. Nors girdime daug politizuotų diskusijų, ar egzaminas išties turėtų būti privalomas, kur kas svarbiau atkreipti dėmesį į šį vertinimų konfliktą, iš kurio kyla esminis klausimas – ar problema slypi egzamino vertinime, ar vis tik švietimo sistemos viduje. Vienos stovyklos šalininkai mano, kad bendrai mokykloje mokoma gerai, bet formalizuotas egzaminas įgytas žinias įvertina neteisingai. Kas

Skaityti daugiau
19 05 2022

Remigijus Lapinskas. Nacionalinis miškų susitarimas: stiklinė pusiau pilna ar pusiau tuščia?

By

Nacionalinio miškų susitarimo rengimo procesas, trukęs ilgiau nei vienerius metus, eina į pabaigą. Tai, ko gero, pirmasis Lietuvos istorijoje bendrakūra paremtas procesas, įtraukęs dešimtis organizacijų ir šimtus ekspertų, politikos, verslo ir bendruomenių atstovų. Jo tikslas buvo sukurti nacionalinį dokumentą, įtvirtinantį bendras nuostatas dėl ilgalaikės, subalansuotos miško politikos krypčių. Kaip pavyko? Stiklinė pusiau pilna ir mes galime teigti, kad buvo atrastas sąlytis tarp skirtingų interesų, poreikių, vizijų? O gal atvirkščiai – stiklinė pusiau tuščia, nes nepavyko,

Skaityti daugiau
13 05 2022

Martynas Petraitis: kaip namų sąlygomis užsiauginti nuosavą putiną?

By

Pripažinkime, daugelis negalime suprasti, kaip galėjo atsitikti, kad rusų tauta, po 1991 metų Sovietų Sąjungos subyrėjimo pasukusi liberalios demokratijos keliu, sugebėjo tapti fašistinius stabus garbinančia nacija. Ar drįstume patikėti, kad vieną dieną čia, Lietuvoje, galėtume turėti savo užaugintą putiną ir korumpuotus jo darbus šlovinančią visuomenę?  Iš pradžių atrodė, kad žmonės niekada nepalaikys niekšų, siunčiančių dar vakar riedlentėmis važinėjusius vaikus savo kūnais patręšti ir taip derlingos Ukrainos žemės. Vėliau bandėme tikėti, kad palaikantys tokius niekšus valdžioje

Skaityti daugiau
2 05 2022

Svajūnas Plungė. Kada išsižadėsime meilės Putinui?

By

Šventajame rašte yra eilutė: „kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?“. Šiandien tokią situaciją matome Lietuvoje, stebėdami į Vokietijos pusę nukreiptus vertinimus. Tik ar kritikuodami Vokietijos veiksmus nepamirštame įvertinti ir savo pačių politinių sprendimų?  Gera žinia ta, kad Lietuva atsisakė pirkti Rusijos energetinius išteklius. Energetikos ministerija balandžio pradžioje informavo, kad Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų ir visas Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Po kelių dienų

Skaityti daugiau
28 04 2022

Ieva Budraitė. Atominis ginklas priešui į rankas?

By

Praėjo lygiai 36 metai nuo globalia branduoline katastrofa pripažintos avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste ši sukaktis nusidažo dar įvairesnėmis spalvomis ir dar stipriau verčia iš naujo įvertinti branduolinės energetikos grėsmes bei apmąstyti mūsų reakciją į vis pasikartojančius siūlymus plėtoti šį energijos gamybos būdą.

Skaityti daugiau
7 04 2022

Ieva Budraitė. Nuo šiandien gyvename į skolą

By

Ar žinojote, kad šiandien prabudusi Lietuva iki pat metų pabaigos gyvens į skolą? Kodėl? Nes būtent balandžio 7-ąją šiais metais mūsų šalis mini Žemės pereikvojimo dieną, žyminčią ribą, nuo kada pradedame naudoti planetos mums skirtus išteklius ateities kartų sąskaita. Tai reiškia, kad per 3 mėnesius ir 7 dienas mes išeikvojome viską, ką planeta mums galėjo pasiūlyti visiems metams.  Ši simbolinė riba turėtų mus priversti susimąstyti, kaip intensyviai vartojame ir paskatinti peržiūrėti ar išties dabartinis tempas

Skaityti daugiau
26 01 2022

Helga Marija Kauzonė: Blogi ne kabinetai, bloga politikų komunikacija

By

Priklausomybės nuo narkotinių medžiagų problema Lietuvoje taip paplito, kad norisi skelbti ekstremalią padėtį. Tačiau paniką kelia ne tik problemos mastas, bet ir neatsakinga viešoji komunikacija. Naujausias pavyzdys – „narkotikų vartojimo kambariai“ Lietuvoje. Nors tai nėra nei naujas, nei blogas sumanymas (pasaulyje tokių kabinetų praktika priimta kaip priklausomybių gydymo kurso dalis), jo pristatymas padarė meškos paslaugą.  Didžiąją dalį sveikatos problemų visame pasaulyje sudaro psichikos ir elgesio sutrikimai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, plinta nelegalių psichiką

Skaityti daugiau
21 01 2022

Sigitas Mecelica: Ar išmoksime šios Sausio 13-osios pamokas?

By

Nors aistros po Sausio 13-osios įvykių po truputį vėsta, kyla vis daugiau klausimų, kaip pasiruošti artėjantiems Vasario 16-osios ir kitų valstybinių švenčių minėjimams, kad išvengtume dar vienos pasipiktinusių protestuotojų riksmų lavinos (o gal ir rimtesnių padarinių). Kur suklupome leisdami šiai situacijai susiklostyti, ką Lietuvos policija galėjo daryti kitaip ir kokias pamokas iš viso to išmokome?

Skaityti daugiau
17 01 2022

Ieva Budraitė: „Įsidėmėkite šių politikų pavardes – jiems nusispjauti ant Jūsų ateities“

By

Šią savaitę Seimas atmetė siūlymą, galintį ženkliai prisidėti prie oro taršos ir nuo jos mirštančių Lietuvos žmonių skaičiaus mažinimo. Omenyje turiu automobilio taršos mokestį reformuojantį įstatymą. Balsuodami Seimo nariai pademonstravo savo atsakomybės ir toliaregiškumo lygį. Kviečiu susipažinti su pavardėmis tų, kuriems politinis išskaičiavimas pasirodė svarbiau nei išsaugoti Jūsų sveikatą ir pilną piniginę. 

Skaityti daugiau
3 01 2022

Ieva Budraitė. Keturi patarimai žalioms Naujųjų metų rezoliucijoms

By

Naujieji metai žymi naują pradžią. Duodame pažadus sau keisti įpročius: daugiau sportuoti, skaityti, imtis įgyvendinti senas svajones. Aplinkai neabejingų žmonių pasižadėjimai susiję su klimato krizės aliarmu: mažiau ar jokios mėsos, daugiau kelionių viešuoju transportu ir pėsčiomis, jokio perteklinio plastiko ir t.t. O kokias Naujųjų metų rezoliucijas turėtų duoti mums visiems žaidimo taisykles nustatantys politikai? 

Skaityti daugiau
31 12 2021

Svajūnas Plungė. Kaip įvertinti pirmuosius „normalios“ politikos metus?

By

Naujoji Vyriausybė ir Seimo dauguma, į rinkimus ėjusios su galimybių, jėgos bei laisvės pažadais ir „normalios politikos“ garantija, dirba jau daugiau nei metus. Tiesa, kas tai yra, taip ir nebuvo paaiškinta, bet mums buvo teigiama, kad Lietuvai to reikia. Taigi praėjus daugiau nei metams galime įvertinti, kas buvo toje dėžėje su užrašu „normali politika“. Kuo pasižymėjo šie metai ir mūsų valdžios politika? Suprantama, be nuolatinių naujienų apie virusą, šis laikotarpis  išsiskyrė  naujomis krizėmis: konfliktas su

Skaityti daugiau
17 12 2021

Helga Marija Kauzonė: Kada Lietuvoje gims inovatorių karta?

By

Kodėl Belgijoje, Danijoje ar net kaimyninėje Estijoje gimsta daugiau inovacijų nei Lietuvoje, priežasčių galime rasti begalę – pradedant nuo švietimo sistemos ir baigiant finansų trūkumu. Svarbiausias klausimas – kokių sprendimų reikia siekiant paskatinti šalies inovatyvumą ir pažangą? Prieš septynerius metus šiam tikslui buvo pasitelktas mokslo populiarinimo tinklas STEAM. 

Skaityti daugiau
9 11 2021

Svajūnas Plungė: Paprastas būdas išgelbėti pasaulį, arba kodėl svarbu atsisakyti „teršėjas nemoka“ principo?

By

Škotijos Glazgo mieste vykstanti klimato konferencija COP26 artėja prie finišo tiesiosios. Nors joje buvo priimti įvairūs pažadai, pavyzdžiui, mažinti miškų nykimą ir metano emisijas bei didinti pagalbą besivystančioms šalims, aplinkosauginių organizacijų ji buvo įvertinta kaip 26 nesėkmė. Nes panašių pažadų buvo ir anksčiau, bet jie nebuvo įgyvendinti. Žiniasklaidoje apie šią konferenciją mirgėjo milijonas žinučių. Išskyrus vieną. O tos vienos žinutės užtektų, kad visos problemos pradėtų spręstis. Nereikėtų nieko gėdyti, reikalauti ar važiuoti į dar 26

Skaityti daugiau
5 11 2021

Džiugas Bubliauskas: Kodėl užmerkiame akis prieš mokesčių vengiančius gyvūnų kankintojus?

By

Nelegalios daugyklos – grėsmė ne tik gyvūnų gerovei, bet ir valstybės ekonomikai. Toks šešėlyje veikiantis verslas galimai kasmet nuslepia šimtus tūkstančių neapmokestintų pajamų, todėl turime daugiau dėmesio skirti ir finansinei tokių nusikaltimų pusei.  Tikėtina, kad griežtesnė atsakomybė leistų atbaidyti gyvūnų daugintojus nuo tokio nelegalaus pasipelnymo ir leistų papildyti valstybės biudžetą.

Skaityti daugiau
30 09 2021

Helga Marija Kauzonė: universitetų ligoninės be mokslo?

By

Šią savaitę nedideliu balsų skirtumu LR Seimas nusprendė svarstyti LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus. Jų esmė – įsteigti universiteto ligoninę Klaipėdos mieste ir iki vienos sumažinti universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų skaičių Vilniuje. Tuo metu Kaune ketinama nieko nekeisti ir taip pat palikti vieną universiteto ligoninę. Deja, numatyti įstatymo pakeitimai stumiami pernelyg skubotai, turint omenyje, kad šie pokyčiai gali turėti labai rimtų praktinių pasekmių sveikatos mokslų sričiai.

Skaityti daugiau
14 09 2021

Svajūnas Plungė: 10 dažniausių mitų apie pabėgėlius

By

Ar esate matę filmą „Viso gero, Leninai“? Jame senasis Rytų Vokietijos pasaulis ėmė ir sugriuvo, o pagrindinio herojaus mama, pabudusi iš komos, naujo pasaulio negalėjo suprasti. Man tai labai panašu į šiandienos situaciją Lietuvoje. O tiksliau – diskusijas apie „pabėgėlių krizę“, kurios dažniausiai remiasi emocijomis ir krūva įvairiausių mitų. Vasarą praleidus komoje, tikrai būtų sunku suprasti, kas vyksta aplink. Todėl, manau, verta susipažinti su 10 dažniausiai pasitaikančių teiginių, kuriais nevertėtų pasikliauti.

Skaityti daugiau
9 09 2021

Ieva Budraitė. Ar taršos mokestis persodins mus į elektromobilius?

By

Rugsėjo 9-oji minima kaip Pasaulinė elektromobilių diena. Deja, Lietuvoje ją, matyt, švęs vos 3585 asmenys. Šio mėnesio duomenimis, būtent tiek elektromobilių yra registruota mūsų šalyje. Tai – vos 0,2 proc. nuo viso gyventojų ir juridinių asmenų automobilių parko. Ko reikia, kad bent priartėtume prie tokių šalių kaip Vokietija ar Portugalija, kur elektromobiliai sudaro 13.5 proc. autoparko? Ir ar nauji automobilių registracijos ir naudojimo mokesčiai gali paskatinti lūžį Lietuvoje? Pasaulinė elektromobilių diena (angl. World EV Day) 

Skaityti daugiau
7 09 2021

Dr. Helga Marija Kauzonė: Visi vaikai yra gabūs

By

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos stalčiuje jau ne vienerius metus guli puikus mokslo populiarinimo ir mokinių gebėjimų ugdymo įrankis – STEAM programa. Dar prieš šešerius metus buvo paruoštas jos įgyvendinimo planas ir pasirašyti susitarimai dėl STEAM centrų finansavimo. Tiesa, projekto įgyvendinimas stringa arba juda pavargusio vėžlio tempu, o tai – didelis praradimas mums ir mūsų vaikams, kurių gabumus atskleisti jau būtų padėjusi ši programa. 1905 metais rašytojas Hermannas Hesse romane „Po ratu“ rašė, kad mokykloje

Skaityti daugiau
3 09 2021

Martynas Klimas: Ar vis dar gyvename 1969-aisiais?

By

„Pride“ eitynės pasaulyje vyksta jau virš 50 metų ir jos organizuojamos kiekviename kontinente. Kai kuriuose pasaulio miestuose į juos susirenka šimtai tūkstančių ar net milijonai žmonių. Tuo metu Lietuvoje, deja, vis dar visais būdais bandoma užkirsti šiam renginiui kelią. Kada pripažinsime, kad LGBTQ+ bendruomenė yra mūsų pasaulio dalis ir turi teisę reikalauti to, kas jiems priklauso – lygių teisių? Šiemet prie valstybių, rengiančių „Pride“ eitynes, prisijungė ir nedidelė pietų Afrikos valstybė Malavis. Tuo metu Niujorke

Skaityti daugiau
28 07 2021

Svajūnas Plungė. Hibridinis ginklas ar galimybė turėti pensiją?

By

Tveriamės tvoromis, siunčiame prie sienos kariuomenę, gaudome migrantus, grūdame juos į improvizuotus kalėjimus, įstatymais atimame atvykusių žmonių teises ir kaip galima greičiau organizuojame jų keliones atgal, kad pasakytume, jog Lietuvoje niekas jų nelaukia. Susidaro įspūdis, kad susiruošėme į savotišką karą prieš pabėgėlius, kad neatsivertų naujas migracijos maršrutas į Europą, kaip yra Graikijoje ar Italijoje.

Skaityti daugiau
27 07 2021

COVID-19 pamokos, arba 4 būtini sprendimai sveikatos sektoriui

By

Koronaviruso pandemija parodė, kad galime susitelkti ir rasti sprendimus net tuomet, kai tai atrodo beveik neįmanoma. Kita vertus, ji tik dar labiau pagilino įsisenėjusias sveikatos sektoriaus problemas. Jei norime, kad sveikatos apsaugos sistema ir toliau funkcionuotų, o jos sraigteliai neišsibalansuotų sukeldami grėsmę visai visuomenės sveikatai, turime kuo greičiau įgyvendinti keturis sprendimus.

Skaityti daugiau
21 07 2021

Viešais pinigais remiama „benzingalvių” puota klimato krizės akivaizdoje

By

Šį savaitgalį Palangą jau 21 kartą drebino sportinių automobilių lenktynės. Klimato krizės kontekste vienas degantis ir 40 super taršių automobilių, 1000 kilometrų zujančių ratu, atrodo makabriškai. Didelis svetimos gėdos jausmas apima matant, kokį platų būrį scenos, sporto ir socialinių tinklų žvaigždžių bei verslo įmonių šios lenktynės suburia. Tačiau labiausiai šokiruoja faktas, kad tokiam taršiam reginiui finansavimą skiria ir viešasis sektorius – pvz., Palangos savivaldybė 2019 metais priėmė sprendimą kasmet šioms lenktynėms skirti po 10 000

Skaityti daugiau
9 07 2021

Ieva Budraitė: Ar taip pat panikuosime, kai Lietuvą pasieks klimato pabėgėliai?

By

Per sieną į Lietuvą netikėtai pradėję plūsti nelegalūs migrantai parodė, kad tokiems iššūkiams nesame pasiruošę. Tarp eilučių komunikuojama, kad hibridinis karas bus kariaujamas atvykusių žmonių orumo sąskaita. Tačiau tai problemą gilina, o ne sprendžia. Turime keisti požiūrį ir ruoštis laikams, kai imigrantų antplūdis Lietuvoje bus ne dešimtmečio įvykis, o dažnas ir neišvengiamas dar ne iki galo suvokiamo kompleksikšumo reiškinio – klimato krizės – padarinys. 

Skaityti daugiau
2 07 2021

Svajūnas Plungė: Kur dingsta emisijos?

By

Klimato krizė vis dažniau įtraukiama į pasaulio ar bent jau Europos Sąjungos lyderių darbotvarkes. Paryžiaus susitarimas, ES žaliasis kursas, net ir Lietuvos nacionaliniai planai iš pirmo žvilgsnio tarsi nuteikia optimistiškai. Norisi tikėtis, kad pagaliau reikalai pradės judėti problemos sprendimo link. Tiesa, vertėtų paskubėti, nes šis dešimtmetis yra paskutinis, kai žmonija dar gali kalbėti apie galimybes. Visi kiti bus skirti tik kalboms apie galimybes, kurias išnaudojome arba praleidome.  Pasak mokslininkų, norint išlaikyti klimatą tokiame taške, kuris

Skaityti daugiau
30 06 2021

Ieva Budraitė: Ar tikrai atsisveikiname su vienkartiniu plastiku?

By

Liepos 3-ioji – svarbi data daugeliui tvarumo entuziastų. Šia dieną įsigalioja ES direktyvos reikalavimas drausti rinkai teikti tam tikrus vienkartinius plastiko gaminius. Daugelis tikisi, kad nuo šios dienos parduotuvių lentynose ir kavinėse neliks plastikinių gėrimų šiaudelių, lėkščių, stalo įrankių ir kitų žaliuosius erzinančių nedovanotinų perteklinio vartojimo apraiškų. Tačiau pasidomėjus, kaip valstybė ketina kontroliuoti direktyvos reikalavimų įgyvendinimą, tenka nuogąstauti, kad išaušus liepos 3-iosios rytui perversmo visgi neišvysime.   Priešistorė Direktyva, kurio taip ilgai laukė gyvenimo be atliekų

Skaityti daugiau
18 06 2021

Ieva Budraitė: Maisto švaistymo kaina piniginei ir planetai – per didelė

By

Kasmet Europos Sąjungoje iššvaistoma maždaug 88 mln. tonų maisto, o su tuo susijusios išlaidos siekia maždaug 143 mlrd. eurų. Bet tai tik viena medalio pusė. Maisto švaistymas veda ne tik prie ekonominių, bet ir prie aplinkosauginių bei socialinių pasekmių. Minint Tvarios gastronomijos dieną kviečiu susimąstyti apie iššūkius, kurie slypi mūsų lėkštėse.

Skaityti daugiau
12 04 2021

Ieva Budraitė. Žaliuojantys Nemuno šlaitai ar vaizdingesnė gatvė išrinktiesiems?

By

Alytus – tvariai augantis galimybių miestas. Bent jau tokia vizija yra piešiama oficialiuose miesto dokumentuose. Tačiau konkretūs savivaldybės administracijos sprendimai dėl miesto infrastruktūros plėtros verčia kelti klausimą, ar vizija nevirs tik žaliosios miglos pūtimu?  Su mano atstovaujama organizacija susisiekė vieno iš Alytaus mikrorajonų – Kurorto – seniūnaitijos gyventojai, pasidalindami nuostabą keliančia istorija. Apeinant teisės aktus Alytuje ketinama šalia dviračių tako, nutiesto palei kairiąją Nemuno krantinę, įsprausti gatvę. Gatvės įrengimas reikalautų paaukoti rekreacinį potencialą turinčią teritoriją

Skaityti daugiau
19 03 2021

Ieva Budraitė: Neleiskime išaušti tyliajam pavasariui

By

Sulaukėme 29-osios Žemės dienos, o tai reiškia, kad prabėgo dar vieni metai, per kuriuos galėjome žengti ambicingus žingsnius klimato krizei stabdyti. Deja, sprendimų vis dar per mažai, o klimatas nelaukia. Prieš pusšimtį metų industrializacija paremtoje JAV visuomenėje mokslininkės knyga sugebėjo padėti pamatus aplinkosauginiam sukilimui, o ekologinės nelaimės privertė Vyriausybę paversti gamtos apsaugą politinio lygmens iššūkiu. Ar galime šiomis istorijomis kaip įkvėpimo šaltiniu pasinaudoti ir šiandien? Kovo 20-oji visiems gerai žinoma, kaip pavasario lygiadienis, kai dienos

Skaityti daugiau
15 03 2021

Remigijus Lapinskas: Ar Lietuvos žemės ūkis gali būti tvaresnis?

By

Ingridos Šimonytės vyriausybė „žaliuoja“:  daugiau žiedinės ekonomikos ir atsinaujinančios energetikos, daugiau energetinio efektyvumo, gamtos apsaugos, draugiškesnių gamtai technologijų ir inovacijų, netaršaus transporto, netgi ir mokesčių reforma turi „žaliosios mokesčių reformos“ požymių. Kol kas visa tai vyriausybės planuose, „ant popieriaus“, bet vilties teikia... O kaip su žemės ūkiu – sektoriumi, kuris tradiciškai bet kokį „žalinimą“ suprasdavo tik kaip prievolę, už kurią turi būti kompensuojama?

Skaityti daugiau
9 03 2021

Dr. Svetlana Kauzonienė: Skiepai jau čia, bet ar mes pasiruošę?

By

Skiepai nuo COVID-19 jau formuoja medikų, švietimo įstaigų darbuotojų, dalies senjorų bei sergančiųjų onkologinėmis ligomis imunitetą koronavirusui. Bet ar išaušus masinės vakcinacijos etapui visuomenėje tvyrantis nerimas leis pasiekti būtinas imunizacijos apimtis? Žinodama visuomenės jautrumą skiepų temai, Vyriausybė jau seniai turėjo pradėti mokslu grįstą informacinę kampaniją, kuri išsklaidytų mitus ir paskatintų kuo daugiau gyventojų rinktis šį sveikatos apsaugos būdą.

Skaityti daugiau