Pripažinkime, daugelis negalime suprasti, kaip galėjo atsitikti, kad rusų tauta, po 1991 metų Sovietų Sąjungos subyrėjimo pasukusi liberalios demokratijos keliu, sugebėjo tapti fašistinius stabus garbinančia nacija. Ar drįstume patikėti, kad vieną dieną čia, Lietuvoje, galėtume turėti savo užaugintą putiną ir korumpuotus jo darbus šlovinančią visuomenę?  Iš pradžių atrodė, kad žmonės niekada nepalaikys niekšų, siunčiančių dar vakar riedlentėmis važinėjusius vaikus savo kūnais patręšti ir taip derlingos Ukrainos žemės. Vėliau bandėme tikėti, kad palaikantys tokius niekšus valdžioje

Skaityti daugiau

Šventajame rašte yra eilutė: „kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?“. Šiandien tokią situaciją matome Lietuvoje, stebėdami į Vokietijos pusę nukreiptus vertinimus. Tik ar kritikuodami Vokietijos veiksmus nepamirštame įvertinti ir savo pačių politinių sprendimų?  Gera žinia ta, kad Lietuva atsisakė pirkti Rusijos energetinius išteklius. Energetikos ministerija balandžio pradžioje informavo, kad Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų ir visas Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Po kelių dienų

Skaityti daugiau

Praėjo lygiai 36 metai nuo globalia branduoline katastrofa pripažintos avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste ši sukaktis nusidažo dar įvairesnėmis spalvomis ir dar stipriau verčia iš naujo įvertinti branduolinės energetikos grėsmes bei apmąstyti mūsų reakciją į vis pasikartojančius siūlymus plėtoti šį energijos gamybos būdą.

Skaityti daugiau

Ar žinojote, kad šiandien prabudusi Lietuva iki pat metų pabaigos gyvens į skolą? Kodėl? Nes būtent balandžio 7-ąją šiais metais mūsų šalis mini Žemės pereikvojimo dieną, žyminčią ribą, nuo kada pradedame naudoti planetos mums skirtus išteklius ateities kartų sąskaita. Tai reiškia, kad per 3 mėnesius ir 7 dienas mes išeikvojome viską, ką planeta mums galėjo pasiūlyti visiems metams.  Ši simbolinė riba turėtų mus priversti susimąstyti, kaip intensyviai vartojame ir paskatinti peržiūrėti ar išties dabartinis tempas

Skaityti daugiau

Priklausomybės nuo narkotinių medžiagų problema Lietuvoje taip paplito, kad norisi skelbti ekstremalią padėtį. Tačiau paniką kelia ne tik problemos mastas, bet ir neatsakinga viešoji komunikacija. Naujausias pavyzdys – „narkotikų vartojimo kambariai“ Lietuvoje. Nors tai nėra nei naujas, nei blogas sumanymas (pasaulyje tokių kabinetų praktika priimta kaip priklausomybių gydymo kurso dalis), jo pristatymas padarė meškos paslaugą.  Didžiąją dalį sveikatos problemų visame pasaulyje sudaro psichikos ir elgesio sutrikimai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, plinta nelegalių psichiką

Skaityti daugiau

Nors aistros po Sausio 13-osios įvykių po truputį vėsta, kyla vis daugiau klausimų, kaip pasiruošti artėjantiems Vasario 16-osios ir kitų valstybinių švenčių minėjimams, kad išvengtume dar vienos pasipiktinusių protestuotojų riksmų lavinos (o gal ir rimtesnių padarinių). Kur suklupome leisdami šiai situacijai susiklostyti, ką Lietuvos policija galėjo daryti kitaip ir kokias pamokas iš viso to išmokome?

Skaityti daugiau

Šią savaitę Seimas atmetė siūlymą, galintį ženkliai prisidėti prie oro taršos ir nuo jos mirštančių Lietuvos žmonių skaičiaus mažinimo. Omenyje turiu automobilio taršos mokestį reformuojantį įstatymą. Balsuodami Seimo nariai pademonstravo savo atsakomybės ir toliaregiškumo lygį. Kviečiu susipažinti su pavardėmis tų, kuriems politinis išskaičiavimas pasirodė svarbiau nei išsaugoti Jūsų sveikatą ir pilną piniginę. 

Skaityti daugiau

Naujieji metai žymi naują pradžią. Duodame pažadus sau keisti įpročius: daugiau sportuoti, skaityti, imtis įgyvendinti senas svajones. Aplinkai neabejingų žmonių pasižadėjimai susiję su klimato krizės aliarmu: mažiau ar jokios mėsos, daugiau kelionių viešuoju transportu ir pėsčiomis, jokio perteklinio plastiko ir t.t. O kokias Naujųjų metų rezoliucijas turėtų duoti mums visiems žaidimo taisykles nustatantys politikai? 

Skaityti daugiau

Naujoji Vyriausybė ir Seimo dauguma, į rinkimus ėjusios su galimybių, jėgos bei laisvės pažadais ir „normalios politikos“ garantija, dirba jau daugiau nei metus. Tiesa, kas tai yra, taip ir nebuvo paaiškinta, bet mums buvo teigiama, kad Lietuvai to reikia. Taigi praėjus daugiau nei metams galime įvertinti, kas buvo toje dėžėje su užrašu „normali politika“. Kuo pasižymėjo šie metai ir mūsų valdžios politika? Suprantama, be nuolatinių naujienų apie virusą, šis laikotarpis  išsiskyrė  naujomis krizėmis: konfliktas su

Skaityti daugiau

Kodėl Belgijoje, Danijoje ar net kaimyninėje Estijoje gimsta daugiau inovacijų nei Lietuvoje, priežasčių galime rasti begalę – pradedant nuo švietimo sistemos ir baigiant finansų trūkumu. Svarbiausias klausimas – kokių sprendimų reikia siekiant paskatinti šalies inovatyvumą ir pažangą? Prieš septynerius metus šiam tikslui buvo pasitelktas mokslo populiarinimo tinklas STEAM. 

Skaityti daugiau

Škotijos Glazgo mieste vykstanti klimato konferencija COP26 artėja prie finišo tiesiosios. Nors joje buvo priimti įvairūs pažadai, pavyzdžiui, mažinti miškų nykimą ir metano emisijas bei didinti pagalbą besivystančioms šalims, aplinkosauginių organizacijų ji buvo įvertinta kaip 26 nesėkmė. Nes panašių pažadų buvo ir anksčiau, bet jie nebuvo įgyvendinti. Žiniasklaidoje apie šią konferenciją mirgėjo milijonas žinučių. Išskyrus vieną. O tos vienos žinutės užtektų, kad visos problemos pradėtų spręstis. Nereikėtų nieko gėdyti, reikalauti ar važiuoti į dar 26

Skaityti daugiau

Nelegalios daugyklos – grėsmė ne tik gyvūnų gerovei, bet ir valstybės ekonomikai. Toks šešėlyje veikiantis verslas galimai kasmet nuslepia šimtus tūkstančių neapmokestintų pajamų, todėl turime daugiau dėmesio skirti ir finansinei tokių nusikaltimų pusei.  Tikėtina, kad griežtesnė atsakomybė leistų atbaidyti gyvūnų daugintojus nuo tokio nelegalaus pasipelnymo ir leistų papildyti valstybės biudžetą.

Skaityti daugiau

Šią savaitę nedideliu balsų skirtumu LR Seimas nusprendė svarstyti LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus. Jų esmė – įsteigti universiteto ligoninę Klaipėdos mieste ir iki vienos sumažinti universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų skaičių Vilniuje. Tuo metu Kaune ketinama nieko nekeisti ir taip pat palikti vieną universiteto ligoninę. Deja, numatyti įstatymo pakeitimai stumiami pernelyg skubotai, turint omenyje, kad šie pokyčiai gali turėti labai rimtų praktinių pasekmių sveikatos mokslų sričiai.

Skaityti daugiau

Ar esate matę filmą „Viso gero, Leninai“? Jame senasis Rytų Vokietijos pasaulis ėmė ir sugriuvo, o pagrindinio herojaus mama, pabudusi iš komos, naujo pasaulio negalėjo suprasti. Man tai labai panašu į šiandienos situaciją Lietuvoje. O tiksliau – diskusijas apie „pabėgėlių krizę“, kurios dažniausiai remiasi emocijomis ir krūva įvairiausių mitų. Vasarą praleidus komoje, tikrai būtų sunku suprasti, kas vyksta aplink. Todėl, manau, verta susipažinti su 10 dažniausiai pasitaikančių teiginių, kuriais nevertėtų pasikliauti.

Skaityti daugiau

Rugsėjo 9-oji minima kaip Pasaulinė elektromobilių diena. Deja, Lietuvoje ją, matyt, švęs vos 3585 asmenys. Šio mėnesio duomenimis, būtent tiek elektromobilių yra registruota mūsų šalyje. Tai – vos 0,2 proc. nuo viso gyventojų ir juridinių asmenų automobilių parko. Ko reikia, kad bent priartėtume prie tokių šalių kaip Vokietija ar Portugalija, kur elektromobiliai sudaro 13.5 proc. autoparko? Ir ar nauji automobilių registracijos ir naudojimo mokesčiai gali paskatinti lūžį Lietuvoje? Pasaulinė elektromobilių diena (angl. World EV Day) 

Skaityti daugiau

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos stalčiuje jau ne vienerius metus guli puikus mokslo populiarinimo ir mokinių gebėjimų ugdymo įrankis – STEAM programa. Dar prieš šešerius metus buvo paruoštas jos įgyvendinimo planas ir pasirašyti susitarimai dėl STEAM centrų finansavimo. Tiesa, projekto įgyvendinimas stringa arba juda pavargusio vėžlio tempu, o tai – didelis praradimas mums ir mūsų vaikams, kurių gabumus atskleisti jau būtų padėjusi ši programa. 1905 metais rašytojas Hermannas Hesse romane „Po ratu“ rašė, kad mokykloje

Skaityti daugiau

„Pride“ eitynės pasaulyje vyksta jau virš 50 metų ir jos organizuojamos kiekviename kontinente. Kai kuriuose pasaulio miestuose į juos susirenka šimtai tūkstančių ar net milijonai žmonių. Tuo metu Lietuvoje, deja, vis dar visais būdais bandoma užkirsti šiam renginiui kelią. Kada pripažinsime, kad LGBTQ+ bendruomenė yra mūsų pasaulio dalis ir turi teisę reikalauti to, kas jiems priklauso – lygių teisių? Šiemet prie valstybių, rengiančių „Pride“ eitynes, prisijungė ir nedidelė pietų Afrikos valstybė Malavis. Tuo metu Niujorke

Skaityti daugiau

Tveriamės tvoromis, siunčiame prie sienos kariuomenę, gaudome migrantus, grūdame juos į improvizuotus kalėjimus, įstatymais atimame atvykusių žmonių teises ir kaip galima greičiau organizuojame jų keliones atgal, kad pasakytume, jog Lietuvoje niekas jų nelaukia. Susidaro įspūdis, kad susiruošėme į savotišką karą prieš pabėgėlius, kad neatsivertų naujas migracijos maršrutas į Europą, kaip yra Graikijoje ar Italijoje.

Skaityti daugiau

Koronaviruso pandemija parodė, kad galime susitelkti ir rasti sprendimus net tuomet, kai tai atrodo beveik neįmanoma. Kita vertus, ji tik dar labiau pagilino įsisenėjusias sveikatos sektoriaus problemas. Jei norime, kad sveikatos apsaugos sistema ir toliau funkcionuotų, o jos sraigteliai neišsibalansuotų sukeldami grėsmę visai visuomenės sveikatai, turime kuo greičiau įgyvendinti keturis sprendimus.

Skaityti daugiau

Šį savaitgalį Palangą jau 21 kartą drebino sportinių automobilių lenktynės. Klimato krizės kontekste vienas degantis ir 40 super taršių automobilių, 1000 kilometrų zujančių ratu, atrodo makabriškai. Didelis svetimos gėdos jausmas apima matant, kokį platų būrį scenos, sporto ir socialinių tinklų žvaigždžių bei verslo įmonių šios lenktynės suburia. Tačiau labiausiai šokiruoja faktas, kad tokiam taršiam reginiui finansavimą skiria ir viešasis sektorius – pvz., Palangos savivaldybė 2019 metais priėmė sprendimą kasmet šioms lenktynėms skirti po 10 000

Skaityti daugiau

Per sieną į Lietuvą netikėtai pradėję plūsti nelegalūs migrantai parodė, kad tokiems iššūkiams nesame pasiruošę. Tarp eilučių komunikuojama, kad hibridinis karas bus kariaujamas atvykusių žmonių orumo sąskaita. Tačiau tai problemą gilina, o ne sprendžia. Turime keisti požiūrį ir ruoštis laikams, kai imigrantų antplūdis Lietuvoje bus ne dešimtmečio įvykis, o dažnas ir neišvengiamas dar ne iki galo suvokiamo kompleksikšumo reiškinio – klimato krizės – padarinys. 

Skaityti daugiau

Klimato krizė vis dažniau įtraukiama į pasaulio ar bent jau Europos Sąjungos lyderių darbotvarkes. Paryžiaus susitarimas, ES žaliasis kursas, net ir Lietuvos nacionaliniai planai iš pirmo žvilgsnio tarsi nuteikia optimistiškai. Norisi tikėtis, kad pagaliau reikalai pradės judėti problemos sprendimo link. Tiesa, vertėtų paskubėti, nes šis dešimtmetis yra paskutinis, kai žmonija dar gali kalbėti apie galimybes. Visi kiti bus skirti tik kalboms apie galimybes, kurias išnaudojome arba praleidome.  Pasak mokslininkų, norint išlaikyti klimatą tokiame taške, kuris

Skaityti daugiau

Liepos 3-ioji – svarbi data daugeliui tvarumo entuziastų. Šia dieną įsigalioja ES direktyvos reikalavimas drausti rinkai teikti tam tikrus vienkartinius plastiko gaminius. Daugelis tikisi, kad nuo šios dienos parduotuvių lentynose ir kavinėse neliks plastikinių gėrimų šiaudelių, lėkščių, stalo įrankių ir kitų žaliuosius erzinančių nedovanotinų perteklinio vartojimo apraiškų. Tačiau pasidomėjus, kaip valstybė ketina kontroliuoti direktyvos reikalavimų įgyvendinimą, tenka nuogąstauti, kad išaušus liepos 3-iosios rytui perversmo visgi neišvysime.   Priešistorė Direktyva, kurio taip ilgai laukė gyvenimo be atliekų

Skaityti daugiau

Kasmet Europos Sąjungoje iššvaistoma maždaug 88 mln. tonų maisto, o su tuo susijusios išlaidos siekia maždaug 143 mlrd. eurų. Bet tai tik viena medalio pusė. Maisto švaistymas veda ne tik prie ekonominių, bet ir prie aplinkosauginių bei socialinių pasekmių. Minint Tvarios gastronomijos dieną kviečiu susimąstyti apie iššūkius, kurie slypi mūsų lėkštėse.

Skaityti daugiau

Alytus – tvariai augantis galimybių miestas. Bent jau tokia vizija yra piešiama oficialiuose miesto dokumentuose. Tačiau konkretūs savivaldybės administracijos sprendimai dėl miesto infrastruktūros plėtros verčia kelti klausimą, ar vizija nevirs tik žaliosios miglos pūtimu?  Su mano atstovaujama organizacija susisiekė vieno iš Alytaus mikrorajonų – Kurorto – seniūnaitijos gyventojai, pasidalindami nuostabą keliančia istorija. Apeinant teisės aktus Alytuje ketinama šalia dviračių tako, nutiesto palei kairiąją Nemuno krantinę, įsprausti gatvę. Gatvės įrengimas reikalautų paaukoti rekreacinį potencialą turinčią teritoriją

Skaityti daugiau

Sulaukėme 29-osios Žemės dienos, o tai reiškia, kad prabėgo dar vieni metai, per kuriuos galėjome žengti ambicingus žingsnius klimato krizei stabdyti. Deja, sprendimų vis dar per mažai, o klimatas nelaukia. Prieš pusšimtį metų industrializacija paremtoje JAV visuomenėje mokslininkės knyga sugebėjo padėti pamatus aplinkosauginiam sukilimui, o ekologinės nelaimės privertė Vyriausybę paversti gamtos apsaugą politinio lygmens iššūkiu. Ar galime šiomis istorijomis kaip įkvėpimo šaltiniu pasinaudoti ir šiandien? Kovo 20-oji visiems gerai žinoma, kaip pavasario lygiadienis, kai dienos

Skaityti daugiau

Ingridos Šimonytės vyriausybė „žaliuoja“:  daugiau žiedinės ekonomikos ir atsinaujinančios energetikos, daugiau energetinio efektyvumo, gamtos apsaugos, draugiškesnių gamtai technologijų ir inovacijų, netaršaus transporto, netgi ir mokesčių reforma turi „žaliosios mokesčių reformos“ požymių. Kol kas visa tai vyriausybės planuose, „ant popieriaus“, bet vilties teikia... O kaip su žemės ūkiu – sektoriumi, kuris tradiciškai bet kokį „žalinimą“ suprasdavo tik kaip prievolę, už kurią turi būti kompensuojama?

Skaityti daugiau

Skiepai nuo COVID-19 jau formuoja medikų, švietimo įstaigų darbuotojų, dalies senjorų bei sergančiųjų onkologinėmis ligomis imunitetą koronavirusui. Bet ar išaušus masinės vakcinacijos etapui visuomenėje tvyrantis nerimas leis pasiekti būtinas imunizacijos apimtis? Žinodama visuomenės jautrumą skiepų temai, Vyriausybė jau seniai turėjo pradėti mokslu grįstą informacinę kampaniją, kuri išsklaidytų mitus ir paskatintų kuo daugiau gyventojų rinktis šį sveikatos apsaugos būdą.

Skaityti daugiau

Šį tekstą nusprendžiau parašyti ne kaip profesorius ar Lietuvos žaliųjų partijos tarybos pirmininkas – tai yra mano, kaip eilinio Lietuvos piliečio, norinčio gyventi vakarietiškomis vertybėmis grindžiamoje visuomenėje ir valstybėje, nuomonė. Natūralu, kad dėl pandemijos ir karantino visi esame daugiau suirzę ir labiau pavargę, tačiau nemanau kad bėda tik tame.

Skaityti daugiau

Lenkijoje įsigaliojo Konstitucinio Tribunolo nutartis taip griežtai apribojusi nėštumo nutraukimo procedūrą, kad jos atlikti praktiškai nebeįmanoma. Sprendimas pažeidžia moters žmogaus teises ir visą eilę tarptautinių Lenkijos įsipareigojimų. Švedija pasmerkė šį Lenkijos sprendimą ir paskelbė, kad sudarys sąlygas lenkėms nutraukti nėštumą Švedijoje tokiomis pat sąlygomis, kaip ir švedėms. Ar išdrįs pagalbos ranką lenkėms ištiesti ir Lietuva?

Skaityti daugiau

„Nacionalinis susitarimas dėl miškų“ – toks kodinis pavadinimas jau kurį laiką sklando viešojoje erdvėje ir valstybės institucijų koridoriuose. Tik vis dar nėra aišku, kas ir dėl ko tiksliai tarsis, o ir nubrėžti Lietuvos miškų ateities viziją bus sunku, jei ir toliau žongliruosime vargiai patikima informacija. Todėl pirmas žingsnis link nacionalinio susitarimo turėtų būti nepriklausomas Lietuvos miškų auditas. Visuomenei labiausiai rūpi plika akimi pastebimi dalykai: augantis kirtimų mastas, dominuojantys plynieji kirtimai, iškirsti miškai lietuviui „šventose“, nuo

Skaityti daugiau

Kai aplinkosaugos sektoriui labiausiai reikia tarpinstitucinio bendradarbiavimo, už gamtos apsaugą atsakingos valstybės institucijos įsitraukia į sostų karus. Raundą laimės tas, kas pirmas paskelbs naujieną, o žaidimą – tas, kas išvers karalių iš sosto? Kalbu apie įsiplieskusią kovą be taisyklių tarp Aplinkos ministerijos ir jam pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento. Mano įsitikinimu, visos už aplinkos apsaugą atsakingos įstaigos turėtų griežti vienu smuiku ir siekti bendro tikslo – užtikrinti gerą ekologinę gamtos išteklių būklę ir stiprią jų apsaugos

Skaityti daugiau

Dėl pilietinių teisių aktyvisto Aleksejaus Navalno sulaikymo aplinkybių Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Rusijos ambasadą Lietuvoje. Partijos pirmininkė Ieva Budraitė ambasadai išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų laikymosi Rusijos Federacijoje, tačiau pripažįsta, kad paveikios gali būti tik plačiai taikomos ilgalaikės ekonominės priemonės, pavyzdžiui, dujų ir naftos embargas.

Skaityti daugiau

Atsižvelgdami į Lietuvos vandens telkinių ekologinę būklę, susipažinę su žvejų mėgėjų pasiūlymais ir mokslininkų-ichtiologų rekomendacijomis, sudarėme būtinų teisės aktų pakeitimų sąrašą, kurie padės atkurti senkančius žuvų išteklius.

Skaityti daugiau

Prie daugiabučių laiptinių vaikštančios benamės katės ar be pavadėlio lakstantys šunys patinka ne visiems. Viešojoje erdvėje reguliariai pasigirsta istorijos apie tokiems gyvūnams kieme paliktas pražūtingas „vaišes“.  Reaguodami į tokias situacijas gyvūnų gerovės gynėjai ragina griežtinti graužikų kontrolės priemonių naudojimą. 

Skaityti daugiau

Šiandien virtualiame Lietuvos žaliųjų partijos Suvažiavime įvyko partijos pirmininko rinkimai. Nuo šiol partijai vadovaus iki tol pirmininko pavaduotojos pareigas ėjusi Ieva Budraitė. Suvažiavime performuoti ir partijos valdymo organai – išrinkta nauja Taryba bei Valdyba. Tarybos pirmininko pareigas eis prof. habil dr. Vytautas Nekrošius.

Skaityti daugiau

Lietuvos žaliųjų partijos lyderis Remigijus Lapinskas kreipiasi į naujai išrinktą valdžią, ragindamas aplinkosaugos klausimų nepalikti paraštėse, o Aplinkos ministru skirti politiką, kuris vertintų Europos žaliojo kurso ambiciją, nuoširdžiai rūpintųsi aplinkos apsauga ir turėtų pakankamai politinės valios keisti esamą situaciją.

Skaityti daugiau

-  Jūsų visas ligšiolinis politinis kelias buvo susietas su liberalais. Kodėl dabar norite grįžti į Seimą jau su Lietuvos žaliųjų partija? - Iš tiesų liberalai - vienintelė partija, kuriai aš priklausiau nuo 1997 metų iki 2012-ųjų pabaigos. Jau aštuoneri metai nesu jokios partijos narys. Neliko ir Liberalų ir centro sąjungos, į kurią kadaise įstojau ir nuosekliai joje dirbau. Keitėsi ne tik šios partijos pavadinimas - ji skaldėsi, kito jos idėjinės nuostatos, vertybės. Atsirado naujų partijų,

Skaityti daugiau

Klaipėdos jūrų uosto bendrasis planas šiurkščiai pažeidžia viešąjį interesą, Konstituciją ir tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus – deklaruojama Generalinei prokuratūrai ir Konstituciniam Teismui adresuotuose raštuose. Viename iš žiniasklaidos konferencijoje pristatytų dokumentų prašoma skubos tvarka atlikti išsamų tyrimą ir apginti viešąjį visų Lietuvos gyventojų interesą.

Skaityti daugiau

Užsienio reikalų ministerija raginama griežtinti sankcijas Minsko režimui. Siūloma asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą praplėsti teisėjų, Centrinės ir vietinių rinkimų komisijų narių, valstybinių įmonių vadovų ir kitų režimui lojalių asmenų pavardėmis. Numatyti priemones, kurios būtų taikomos antrajam sankcijų etapui, jei situacija Baltarusijoje nesikeistų.

Skaityti daugiau

Lietuvos žaliųjų partija šiandien pristatė rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių partijos tikslų – užtikrinti stabilią gyventojų finansinę situaciją: didinant minimalų mėnesinį atlyginimą ir pensijas per dešimt metų pasiekti Europos Sąjungos vidurkius. Transliacijoje plynai iškirstame miške žalieji taip pat žadėjo gamtos apsaugą paversti lygiaverčiu politinės diskusijos elementu. 

Skaityti daugiau

  Ką tik paaiškėjo valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai. Šių metų egzamino rezultatus (jo neišlaikė net 32,39 proc. laikiusiųjų, t.y. beveik dvigubai daugiau nei pernai) vertinu kaip visišką „valstiečių”, vadinusių save profesionalų Vyriausybe, nesėkmę.  2018 m. Seimo Švietimo komitetui pasiūlius, o Seimui palaiminus ir Prezidentei pritarus, su trenksmu ir stumiant buldozeriu įvykdyta švietimo reforma: valstybiniu mastu įvestas etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis. Tačiau rezultato jis nedavė. Kodėl? Todėl, kad švietimo kokybė ir nebuvo valdančiųjų tikslas.

Skaityti daugiau

Pastarieji metai tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje buvo kupini naujų iššūkių: koronaviruso pandemija, vis intensyvesnė klimato kaita, visuomenę sudrebinusios ekologinės nelaimės. Visi šie reiškiniai turės įtakos tolesniam valstybės vystymuisi. Kokią ateities viziją Lietuvai numato Lietuvos žaliųjų partija? Kokiomis vertybėmis vadovaujasi ir kokias sritis laiko prioritetinėmis, teiraujamės jos pirmininko Remigijaus Lapinsko. – Kokios svarbiausios jūsų atstovaujamos partijos vertybės? – Lietuvos žaliųjų partijos pamatinis ideologijos ir veikimo principas yra balanso ir darnos paieška tarp valstybės interesų (pačia

Skaityti daugiau

Jau ne vienerius metus kalbame apie augančią atskirtį tarp sostinės ir likusios Lietuvos. Nors valdantieji pažadus dalino vieną po kito, proveržio taip ir nematyti. Nedarbas, žemas pragyvenimo lygis ir mažėjantis gyventojų skaičius bado akis. Situaciją dar labiau audrina koronaviruso pandemijos pasekmės ekonomikai. Kas išjudintų regionus iš sąstingio ir kaip jiems pasivyti didžiuosius miestus? Apie tai kalbamės su Žaliosios politikos instituto direktore Ieva Budraite.  – Kokią ateities viziją matote karantino išalintiems šalies regionams? Kaip sumažinti atskirtį

Skaityti daugiau

Pravėręs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duris uostamiesčio gyventojas išgirdo puikią žinią – Klaipėdos uostas jau nekels grėsmės jo plaučiams. Žadama, kad iki šiol dėl taršos nuolat kritikuojamas uostas taps žaliuoju. Ką tai reiškia? Nuo šiol nebus nei juodomis dulkėmis nusėtų langų, nei kirtimų Girulių miške? O gal priešingai – žaliojo uosto ambicija taps tik „žaliuoju smegenų plovimu“?

Skaityti daugiau

Dėl koronaviruso pandemijos iki minimalių apsukų sulėtėjęs ekonomikos variklis ir vėl ima suktis sparčiau, tačiau įvairūs šaltiniai piešia skirtingas ateities prognozes. Europos Komisija neseniai paskelbė, kad jų skaičiavimais atlyginimai Lietuvoje kris labiausiai visoje Europos Sąjungoje, net 8,2 proc. Tuo tarpu Lietuvos ekonomistai tokį scenarijų neigė ir žadėjo atlyginimų kilimą. Apie darbo rinkos situaciją ir atlyginimų bei senatvės pensijų lūkesčius kalbame su Lietuvos žaliųjų partijos (dar vadinamos Tikraisiais žaliaisiais) pirmininku Remigijumi Lapinsku.  – Kaip jūs vertinate

Skaityti daugiau

Viena po kitos Europos šalys skelbia apie suvaldytą koronaviruso protrūkį, o kaip joms sekasi gelbėti vidaus ekonomiką? Situacija Lietuvoje – kebli, verslo stabilizavimui skirta parama vis dar stringa biurokratijos koridoriuose, nuo pandemijos kenčia jaunos šeimos, o valdantieji ieško būdų įtikti senjorams. Ko šiuo atžvilgiu galėtume pasimokyti iš operatyvumu pandemijos akivaizdoje pagarsėjusios Vokietijos?

Skaityti daugiau

Šią popietę, po Aplinkos ministerijoje vykusio Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdžio, kur buvo diskutuojama dėl visuomenės pasipiktinimą iššaukusių medžioklės taisyklių pakeitimų, aktyvistai reikalavo užtikrinti tikrą gamtos apsaugą ir piktinosi, kad sprendimai priimami už uždarų durų. „Nors Aplinkos ministras viešai deklaravo atšaukęs sprendimą, kuriuo buvo įteisinęs medžioklę lankais, situacija nėra visiškai skaidri. Lankų sąvoka iš taisyklių išbraukta, tačiau savo įsakymo, kuriuo keičia daugybę kitų medžioklę reguliuojančių klausimų, ministras, nepaisydamas aplinkosaugos organizacijų ir visuomenės prieštaravimo, neatšaukė. Priešingai

Skaityti daugiau

Valstybės kontrolės atliktas aplinkos apsaugos sektoriaus auditas ant stalo atvertė visas kortas. Trūksta teisinio reguliavimo stebėsenos, kontrolės sistema neužtikrina aplinkos apsaugos, o pagal šiai sričiai skiriamus finansus Lietuva užima priešpaskutinę vietą visoje Europos Sąjungoje.Kodėl aplinkosauga ir klimato kaitos stabdymas rikiuojasi tarp pagrindinių ES prioritetų, o Lietuvoje ši sritis nustumta į paraštes? Ką rodo faktas, kad lyginant su kitomis ES šalimis gamtos tausojimui skiriame kone mažiausiai lėšų? Galiausiai, kaip tai susiję su pastarųjų metų ekologinėmis nelaimėmis

Skaityti daugiau

„Valstiečių” ministro K. Mažeikos noras įtikti siaurai interesų grupei, panašu, stipresnis nei pareiga atstovauti gamtosaugos interesus ir gerbti visuomenės bei Seimo valią. Tebegaliojant karantinui ir draudimui rinktis į masinius protestus, ministras netikėtai priėmė įsakymą leisti medžioklėje naudoti lankus, tuo įteisindamas nehumanišką ir pavojingą miško gyvūnų žudymą.

Skaityti daugiau

Nepaisant visuomenės ir Seimo prieštaravimų „valstiečių” ministras Kęstutis Mažeika slapta įteisino medžioklę lankais. Lietuvos žaliųjų partija kelia klausimą, ar su visuomene nederintas ministro sprendimas priimtas teisėtai? O tokį jo elgesį vertina kaip grubų etikos standartų pažeidimą, todėl ragina ministrą atsistatydinti iš pareigų.

Skaityti daugiau