ATEITIS GAMTA EUROPA ŠEIMA SVEIKATA TAIKA MEILĖ PAGARBA PLANETA YRA JI
Europa šiandien patiria istorinės svarbos iššūkius savo vienybei, saugumui ir demokratijai. Nuo to, kaip su jais susidorosime, priklausys kiekvieno mūsų gerovė.
Raginame suprasti savo balso galią! Tavo pasirinkimas lems, kokia kryptimi artimiausius penkerius metus eis visa Europa: santarvės, bendradarbiavimo, demokratijos ar nepasitikėjimo, priešinimo, izoliacijos.
2019 metų ES piliečių pasirinkimas atvedė prie Europos žaliojo kurso starto. Tai reikšmingas žingsnis sprendžiant dvigubą klimato ir biologinės įvairovės krizę, o taip pat užtikrinant taiką ir saugumą imperialistinių ir teroristinių režimų agresijos akivaizdoje. 2024 metais svarbu, kad ES piliečiai rinktųsi tuos politikus, kurie užtikrins žaliąją Europos transformaciją. Dėl šio sprendimo tapsime atsparesni tiek ekstremaliems reiškiniams (karščio bangoms, audroms, liūtimis ir pan.), tiek išteklių ir tiekimo grandinių šokams, keliantiems infliacijos ir energetinio saugumo iššūkius.
Mes, žalieji, pasitikime Europos Sąjunga, Lietuvą stiprią bei klestinčią matome tik bendrijoje su progresyviomis, vakarietiškomis vertybėmis besivadovaujančiomis Europos šalimis ir esame įsitikinę, kad šiandien Europos politikos priešakyje turi būti žmonių ir planetos saugumas.
Esame įsitikinę, kad saugumą galima pasiekti keliant šiuos prioritetus:
Klimato krizė
Mūsų visuomenė gali būti sveika ir saugi tik tuomet, jei gerbsime planetos ribas. Plano „B“ nėra.
Todėl svarbu ryžtingai ir be kompromisų:
- atsisakyti iškastinio kuro naudojimo;
- pasiekti neutralų poveikį klimatui iki 2040;
- užtikrinti gamtos atkūrimą ir įvairovės apsaugą;
- diegti dalijimosi sprendimus ir stabdyti perteklinį vartojimą – tvarumas turi virsti ne prabangos, o kasdienybės dalimi.
Lyčių lygybė
Nė viena ES valstybė narė jokioje srityje nėra visiškai pasiekusi lyčių lygybės, nepaisant to, kad moterų ir vyrų lygybė yra viena pagrindinių ES vertybių, įtvirtinta Sutartyse ir ES Pagrindinių teisių chartijoje. „Natūrali“ pažanga nebus veiksminga siekiant moterų ir vyrų lygybės – turime būti aktyvūs:
- suvienodinti seksualinio smurto ir smurto lyties pagrindu terminus visoje ES, ypač išprievartavimo, kaip sekso be sutikimo, sąvoką (ang. rape as the absence of consent) – tik „taip“ reiškia „taip“
- remti lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių (angl. santrp. SHRH) įtraukimą į ES sutartis, taip pat – teisės į neplanuoto nėštumo nutraukimą įtraukimą į ES pagrindinių teisių chartiją
- skatinti diegti visapusį mokslu grįstą lytinį švietimą, kuris padeda jauniems žmonėms užmegzti pagarbius santykius ir veikia kaip prevencijos priemonė žalingoms stereotipizuotoms lyčių normoms
Sveikas gyvenimo būdas
Dabartinė sistema skatina žmogaus ir gamtos sveikatai nepalankų vartojimą. Tik sveiki žmonės yra laimingi žmonės. Todėl svarbu:
- skatinti augalinę mitybą;
- mažinti oro taršą;
- stiprinti sveikatos sistemos atsparumą krizėms;
- užtikrinti vienodos kokybės paslaugų prieinamumą;
- stengtis dėl emocinės ir psichologinės sveikatos palaikymo
Saugi ir vieninga Europa
Saugumas, kaip ir laisvė, nėra duotybė. Turime permąstyti gynybos tvarką ir prioritetus. Pirmiausia, gynybos stiprinimas turi prasidėti nuo žaliosios transformacijos, kuri užtikrintų, kad europiečių pinigais tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų finansuojami autokratiniai, diktatūriniai režimai, išlaikomi iškasamo kuro eksporto pinigais, kaip Rusija, Iranas, Venesuela ir kt. Antra, turime užkirsti kelią mėginimams paminti teisės viršenybės principus. Todėl svarbu:
- padėti Ukrainai laimėti karą ir pasiekti kuo spartesnę narystę ES ir NATO
- skatinti inovatyvią gynybos pramonę, bendrus užsakymus ginkluotės gamybai bendrijos viduje;
- panaikinti veto teisę saugumo, gynybos ir užsienio politikos klausimais
- didinti atsparumą dezinformacijai ir kibernetinėms grėsmėms.
Teisingumas ir demokratija
Europos sėkmei ir taikai žmogaus teisių, lygybės ir demokratijos apsauga yra esminė. Todėl turime stiprinti visuomenės gebėjimą atpažinti neapykantą ir diskriminaciją bei didinti atsparumą šiems reiškiniams. Tai bus įmanoma tik garantuojant teisingą perskirstymą, užkertant kelią išankstinėms nuostatoms. Svarbu:
- vienodai saugoti visas šeimas ir jų teises visoje ES, įskaitant visišką judėjimo laisvės taikymą neprarandant teisių;
- sudaryti pilietinio dialogo susitarimą ir įforminti piliečių grupių vaidmenį, stiprinant dalyvaujamąją demokratiją
- pereiti nuo mokestinių pajamų gavimo iš darbo apmokestinimo prie turto ir aplinkai kenksmingos, daug išteklių reikalaujančios ir itin dideles pajamas gaunančios veiklos, pramonės šakų ir asmenų apmokestinimo, t.y. įgyvendinti realią žaliąją mokesčių reformą;
- užtikrinti sveiką ir saugią darbo aplinką (bendrus darbo saugos standartus, apimančius ir psichologinį saugumą darbe/streso mažinimo siekį, maksimalaus darbo laiko reikalavimų peržiūrą)
Pirmas istorijoje feministinis moterų žaliųjų kandidačių į Europos Parlamentą sąrašas
1. Ieva Budraitė
viešosios politikos analitikė
2. Helga Marija Kauzonė, dr.
Sveikatos politikos ekspertė
3. Marija Žukovskienė, dr.
Ekologijos mokslų daktarė
4. Emilija Švobaitė
Teisininkė
5. Rasma Pažemeckaitė
Žmogaus teisių aktyvistė
6. Vilma Sabaliauskienė
Aplinkosaugos teisės advokatė
7. Anastasija Skunčikaitė
Viešojo administravimo specialistė
8. Rūta Andriuškevičienė
pedagogė
9. Inga Laurušonė, dr.
Komunikacijos specialistė
10. Danutė Simelienė
Gydytoja
11. Jolita Umbrasienė
visuomenininkė, ekonomistė
12. Ilona Stankevičienė
Ekonomistė, antreprenerė
13. Miglė Jarašūnaitė
Šeimos gydytoja
14. Daiva Prekevičienė
VERSLININKĖ
15. Jūratė Mažeikytė
Ekologė
16. Evelina Kamandulytė
psichinės sveikatos aktyvistė
17. Virginija Bareikienė
Muziejininkė
18. Rita Juozapaitienė
Ikimokyklinio ugdymo ekspertė
19. Lina Simokaitienė
Apskaitininkė
20. Edita Daraškaitė
Produkto dizaino specialistė
21. Austėja Jonaitytė
Komunikacijos specialistė
22. Vilija Bezumavičiūtė
Miškų apsaugos aktyvistė
Jau laikas žaliosioms
KODĖL SVARBUS DIDESNIS MOTERŲ ATSTOVAVIMAS POLITIKOJE?
60 proc. visų ES universitetų absolventų yra moterys. Nepaisant to, bendrijoje moterys uždirba vidutiniškai 13 proc. mažiau nei vyrai.
Atlyginimų atotrūkis lemia didesnę moterų skurdo riziką, ypač krizių, tokių karas, nevaldoma infliacija ar klimato krizė akivaizdoje. Taip pat ir pajamų atotrūkį senatvėje – moterų ir vyrų pensijų skirtumas ES siekia 37 proc.
Politikai deklaruoja siekiantys lygybės, tačiau savo sprendimais neatliepia problemų ar net eina priešinga kryptimi: vis dar nesudarytos pakankamos galimybės derinti darbą ir šeimą, vis dar nesuvaldoma karjeros pasirinkimų stereotipizacija. Maža to, įvairiose šalyse stebime radikalios dešinės bandymus apriboti tai, kas atrodė apginta – teisę į nėštumo nutraukimą, kokybišką reprodukcinės sveikatos priežiūrą, apsaugą nuo smurto ir priekabiavimo.
Jei moterys turėtų daugiau galimybių užimti galios pozicijas, t.y. priimti sprendimus dėl žaidimo taisyklių, dėl resursų paskirstymo, lengviau būtų visiems.
Lietuvoje moterys, sudarančios daugiau nei pusę gyventojų, vis dar nėra pakankamai atstovaujamos priimant svarbiausius jų gyvenimą liečiančius sprendimus. Šiuo metu tik kas dešimtai savivaldybei vadovauja moteris. Seime yra 141 vieta, bet tik 41-ą užima moteris.
Žinoma, neturėtume galvoti, kad esame labai atsilikę ir kad kone visur kitur yra geriau. Moterys nepakankamai atstovaujamos tiek kituose nacionaliniuose Europos šalių parlamentuose, vyriausybėse ir vietos asamblėjose. tiek Europos Parlamente.
2023 m. antrojo ketvirčio duomenimis, Europos Parlamente narių moterų buvo tik 39,4 proc. Mažiau nei pusė valstybių narių (11 iš 27) turėjo bent 40 proc. kiekvienos lyties atstovų tarp savo EP narių. Lietuva tarp jų nepatenka, nes iš 11 Lietuvai atstovaujančių europarlamentarų, tik 3 yra moterys.
Tai, kad didesnę populiacijos dalį sudaranti žmonių dalis vis dar neturi tų pačių teisių, atstovavimo ir išteklių, kaip kita pusė, nėra teisinga.
Jei tęsime dabartinį tempą, lyčių lygybė ES taps realybe tik po 60 metų. Žaliųjų bendruomenė nepalaiko tokios veidmainystės.
„Mes tiek nelauksime.
Sudarėme maksimaliai geras sąlygas moterų įsitraukimui. Kandidatų sąrašo, kurį sudarytų vien moterys, iki šiol nėra suformavusi nei viena Lietuvos politinė partija. Mūsų žiniomis, tokio precedento nėra buvę visoje Europos Parlamento rinkimų istorijoje.
Šiuo politiniu pareiškimu norime paskatinti kuo daugiau moterų įsitraukti į politiką ir sprendimų priėmimą. Nugalėkime neteisybę!“ - Ieva Budraitė, sąrašo lyderė.
Lyčių lygybės programa